Kino recenzija. Persis Džeksonas. Monstrų jūra

Vaikiško pobūdžio filmų režisierius, vokietis Thoras Freudenthalas, žinomas visų pirma iš tokių dvejų projektų, kaip 2009 metais pasirodžiusio „Šunų viešbučio“ ir pirmosios populiarios tarp vaikų knygų trilogijos ekranizacijos „Nevykėlio dienoraštis“, vėl imasi panašaus projekto, ir ne bet kokio, o antrosios bestselerio tapusio knygų ciklo apie pusdievių nuotykius ekranizacijos, kuri lydi 2010 metų pirmtaką, sukurtą paties Chriso Columbuso.Jaunas kino kūrėjas kviečia pasinerti į kvapą gniaužantį nuotykį po Olimpo dievų atžalų stovyklą ir padėti jiems užkirsti kelią blogiui, kuris vėl bando smogti lemiamą smūgį visai žmonijai.
© Scanpix

Ji lydi 2010 metų pirmtaką, sukurtą paties Chriso Columbuso. Jaunas kino kūrėjas kviečia pasinerti į kvapą gniaužantį nuotykį po Olimpo dievų atžalų stovyklą ir padėti jiems užkirsti kelią blogiui, kuris vėl bando smogti lemiamą smūgį visai žmonijai.

Apie ką mes čia…

Persis Džeksonas po didvyriško Olimpo išgelbėjimo tapo tikra žvaigžde tarp draugų ir kitų pusdievių, tačiau jam pačiam atrodo, jog tai buvo tik nelemtas atsitiktinumas. Po kelerių metų nuo paskutinio mūšio viskas klojasi gerai, ramybė sklando ore, tačiau, deja, neilgam. Iš Tartaro gelmių į pasaulį veržiasi pats Kronas, kuris turi vieną vienintelį tikslą – sunaikinti Olimpą ir visus jo gyventojus. Persis su bičiuliais vėl turi stoti į kovą, kad apgintų tai, ką myli labiausiai.

Kūrinio vidus

Po labai skeptiškai tarp gerbėjų ir kritikų priimtos pirmos knygos ekranizacijos, kurią padovanojo Chrisas Columbusas, praėjo trys metai. Tai kine - labai daug, nes pagal visus Holivudo standartus nuo vienos dalies iki kitos turi praeiti ne daugiau nei du metai, kalbant apie knygų ciklo ekranizacijas. Deja, bet net ir toks neskubėjimas nedavė gerų darbo rezultatų. Gauname dar silpnesnę ekranizaciją, ir juosta tampa skirta tik pačiai jauniausiai auditorijai – vaikams.

Filme neišliko pirmojoje dalyje dvelkusi pasakiškų nuotykių atmosfera, kurią pakeitė vien tik beprasmis veiksmas ir klišiniai juokeliai. Humoro filme daug, tačiau jis daugelyje scenų pateikiamas ne vietoje ir ne laiku. Žinoma, vaikams gal ir patiks toks veikėjų „šmaikštumas“, tačiau šiek tiek vyresniam žiūrovui bus nuobodu ir net graudu stebėti visiškai neįdomią situaciją ekrane.

Prisiminus „Harį Poterį“ ir jo išpildymą, keista, kodėl šiame filme taip vengiama tamsumo. Knygoje netgi labai niūriai atskleidžiama kelionė į monstrų jūrą, tačiau filme, deja, to nesimato.

Juokinga ir kartu keista, jog filmas tampa vos ne vaikiška „Titanų susidūrimo“ interpretacija. Pirmos juostos veiksmas beveik toks pats, o šiame filme, kaip ir prieš metus pasirodžiusiame antrame Persėjaus žygyje, kova vyksta su Kronu. Deja, bet trūksta žodžių, kaip apmaudžiai demonstruojamas galingasis Titanas. Parodija ir ne daugiau. Filme sutinkame ir kitus dievus, pusdievius, girdime kalbas apie Olimpą. Iš graikų mitologijos tik tai ir išliko šioje juostoje.

Filmą papildo keli nauji personažai, tačiau ir jie nepagyvina juostos, išskyrus kiklopą Taisoną ir jo pirmą pasirodymą ekrane, kuris vieną vienintelį kartą privertė nusišypsoti. Seni bičiuliai nepasikeičia, vaizduojami lygiai tokie patys kaip ir buvo. Nauja tik Persio šukuosena.

Kaip jau minėta ankščiau, šioje juostoje labai daug veiksmo, tačiau jis pateikiamas nelabai efektingai. Nesimato jokio epiškumo, jokios gracijos ir stiprybės susidūrimuose. Netgi paskutinis mūšis su Kronu, kuris turėjo būti itin įdomus, atrodo blankiai ir nuobodžiai, lyg būtų žiūrima į kokį mažo biudžeto televizinį projektą, panašų į „Galinguosius reindžerius“. Pati kelionė irgi nelabai įspūdinga, vos kelios neblogai atrodančios vietos ir keli mūšiai su priešininkais. Tikrai ne tokio Persio sugrįžimo laukėme.

Didžiulis nusivylimas ir prarastos viltys dėl trečios knygos ekranizacijos. O tai labai nuvilia, nes tikrai buvo galima išvysti gerą filmų seriją, prilygstančią pačiam „Hariui Poteriui“.

Techninė juostos pusė

Specialieji efektai, kurie turėjo dominuoti visame filme, atrodo graudžiai. Pabaisos ir mitologiniai gyviai sukurti nekokybiškai, tarsi žiūrėtume filmą, sukurtą prieš dvidešimt metų. Juostoje matomas nenatūralumas. Ironiška, bet prieš tris metus pasirodžiusiame filme viskas buvo žymiai efektingiau.

Garso takelis irgi nelabai padėjo. Buvo bandoma išspausti epiškai atrodantį vaizdą, tačiau muzikinės kompozicijos dar labiau siutina, nes priderintos ne tokio masto filmui. Muzikinis fonas kuria vaizdą, jog kariauja didžiulės armijos, tačiau viso labo tai tik paaugliai su vienu ar dviem monstrais.

Operatoriaus darbas yra geriausia, ką galima įžvelgti šioje juostoje. Detaliai ir vaizdingai parodyta kiekviena scena, žiūrovas kruopščiai supažindintas su kiekvienu sutiktu padaru.

Filmo montažas skurdus, scenarijus vystomas per greitai, nuo vieno veiksmo iki kito nėra tęstinumo, kelios scenos neatidžiai sulipdytos - vienas iš veikėjų atrodo lyg kitame kadre. Galima tik džiaugtis, jog filmo buvo nuspręsta nekurti 3 D formatu.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagrindinė aktorių trijulė sugrįžta. Nors, atvirai pasakius, iš Logano Lermano ir Brandono T. Jacksono buvo galima tikėtis daugiau atsidavimo, to nesimatė jų akyse kaip pirmame filme. Užtat gražioji Alexandra Daddario padaro visą darbą viena. Suvaidinta visai įtikinamai, spinduliuojamas tikrai dieviškas grožis. Malonu į ją žiūrėti, gaila, kad gavo ne tiek daug laiko ekrane.

Juostą papildo ir naujokai kaip Douglasas Smithas, suvaidinęs kiklopą Taisoną, bei Persio konkurentė Klarisė, kurią įkūnijo Leven Rambin. Prasta vaidyba, personažai neatskleisti, tačiau neblogai atrodo ekrane. Nepamirškime ir charizmatiškojo Stanley‘aus Tucci‘io, kuris su savo manieromis ir elegancija bet kokiam filmui suteiks žavesio.

Bendras aktorių darbas yra silpnas, tačiau nėra ko stebėtis: paskubomis kurtos juostos niekada nepasižymėjo atitinkamu atsidavimu savo personažams, kas ir matosi šiame filme.

Verdiktas

„Persis Džeksonas. Monstrų jūra“ – tai dar silpnesnė žinomo bestseleriu tapusio knygų ciklo ekranizacija, kurioje matome nekokybiškus specialiuosius efektus, silpną scenarijų, iki galo neatskleistus veikėjus ir neįtikinamą vaidybą, kas padaro šią juostą tikru pasišaipymu iš žiūrovų ir knygos gerbėjų.

Bendras vertinimas: 3/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko gero, nesu matęs nieko prastesnio, kaip šią savaitę matytas „Emodži filmas“ .

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (2)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų arba globos. Kaip jis atsidūrė gatvėje – nežinome, bet kad lauke gyvenantis katinėlis būtų toks jaukus, sunku patikėti.

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (13)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (168)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.