Kino recenzija. Pasivaikščiojimas su dinozaurais

 (6)
Animacinio 1998 metų šedevro „Mulan“ ir neseniai pasirodžiusio filmuko „Kalėdų Senelio slaptoji tarnyba“ kūrėjas, režisierius Barry‘is Cookas susivienija su dokumentinių BBC filmų prodiuseriu Neilu Nightingale‘u ir pristato ilgai lauktą pilnametražį pasakojimą apie žemės valdovus, išnykusius prieš milijonus metų. Kino kūrėjų duetas kviečia visus, mažus ir didelius gamtos bei nuotykių mylėtojus, atsidurti priešistoriniame pasaulyje, kuriame ant kiekvieno kampo galima sutikti įvairiausius Jūros periodo parko gyvius – dinozaurus.
Filmas "Pasivaikščiojimas su dinozaurais 3D"
© "Forum Cinemas" nuotr.

Apie ką mes čia…

Dėdė Zakas pasiima savo vaikaičius Rikį ir Džeidę į nuotykį, kuriame jis bandys parodyti jiems, kaip dirba tikrieji archeologai. Skeptiškai nusiteikęs Rikis „miršta“ iš nuobodulio, kol galiausiai jam pasitaiko proga mintyse atsidurti priešistoriniame pasaulyje, kurį valdo dinozaurai.

Kūrinio vidus

Daugelis iš mūsų kadaise domėjosi dinozaurais ir net iki šiol jaučia didelę simpatiją šiems nuostabiems, prieš šimtus milijonų metų gyvenusiems padarams. Po įspūdingo Steveno Spielbergo filmo „Jūros periodo parkas“, susidomėjimas išaugo iki padangių, tačiau, deja, paskutiniais metais pasidžiaugti dinozaurais kino ekranuose buvo nelemta. Paskutinis įspūdingas pasirodymas įvyko 2005 metais su Petero Jacksono „King Kongu“ ir tik dabar kino kūrėjai vėl perkelia dinozaurus į didžiuosius ekranus, kas negali nedžiuginti širdies.

Juosta prasideda kaip vaidybinis nuotykių filmas, tačiau jau po kelių akimirkų atsiduriame Jūros Periode, kurį valdo dinozaurai. Viskas orientuota į pasakojimą apie silpną, tačiau užsispyrusį dinozauriuką ir jo gyvenimo peripetijas. Suaugusiam žmogui tokie siužetiniai vingiai atrodytų juokingai ir banaliai, tačiau mažesniam žiūrovui tai nepakartojama kelionė į praeitį. Prie bendro konteksto prisideda ir pamokymai, dėka kurių, galima susipažinti su tam tikrais priešistoriniais gyviais ir išklausyti naudingos informacijos apie juos, todėl filmą galima priskirti prie istorijos pamokos.

Dinozauriuko nuotykis pateikiamas iš labai švelnios perspektyvos, nors jame vis dėlto netrūksta ir skaudžių, graudinančių akimirkų bei kartu baisių vaizdų, kuriuose kovojantys plėšrūnai drasko kitus, mažesnius priešininkus, ir taip parodo savo dominavimą vienoje ar kitoje teritorijoje. Kartu sugebama įžvelgti gėrio bei blogio kovą, šeimos svarbą ir, žinoma, pamatyti, kaip patiriama meilė bei prisirišimas prie patinkančios būtybės.

Draugystės ryšiai irgi labai svarbūs, jais vadovaujasi filmo kūrėjai, norėdami išmokyti savo mažiausius gerbėjus vien tik pozityvių dalykų. Filmas „neša“ pamokslą ir kartu paaiškina gėrio sąvoką, o tai tikrai nėra būdinga daugeliui šių dienų vaikams skirtų juostų.

Po peržiūros turi išlikti labai malonus jausmas, nors filmas ir skirtas jauniausiems žiūrovams, tačiau ir jų tėveliai neturėtų nuobodžiauti šio gražaus, jausmingo ir gėrį propaguojančio filmo peržiūroje.

Techninė juostos pusė

Juostoje gausu labai kruopščiai pateikiamų specialiųjų efektų, kurių grožis sugebės pakerėti bet kokį fantastinių filmų mylėtoją, tačiau visgi tenka pripažinti ir tą faktą, jog bendras kontekstas pateiktas taip, lyg žiūrėtum animacinį filmą, o ne dokumentinio pobūdžio juostą apie dinozaurų gyvenimą.

Garso takelis primena kokį nors „blokbasterį“, tačiau netgi žavu, kai dinozaurai susiduria su savimi. Vaizdais tai atrodo žymiai epiškiau, tada ir įtampos atsiranda, o tai tikrai praskaidrina peržiūrą po užsitęsusių ir vienodai atrodančių kelionių.

Vienas svarbiausių viso grožio elementų - nepriekaištingos didybės operatoriaus darbas, kurio dėka atgimstantys dinozaurai nėra vienintelis juostos grožis. Puikiai apčiuopiami kraštovaizdžiai ir gamtos grožis tam tikrais momentais užtemdo dinozaurų grožį. Puikus nuotykis po žemės kampelius, kuris išlieka ilgam po filmo peržiūros.

Montažas, deja, nėra toks šviesus kaip norėjosi. Atrodo, jog ir istorija labai teisingu keliu eina, ir intriga yra, tačiau keletas scenų pateikiama taip neapgalvotai, jog vientisumas dingsta ir matome tik sulipdytus su savimi kadrus. Džiugu, kad tokių akimirkų visame filme - vos kelios, bet jos vis dėlto sugeba rėžti akį.

Aktorių kolektyvinis darbas

Deja, bet mūsų teritorijoje galėjome pamatyti tik dubliuotą filmo variantą, tai gal ir nėra taip blogai vaikams skirtame filme, tačiau įgarsinimo kokybė tikrai nėra pagirtina. Filmas be jokių intonacijų ir veikėjų simbolinio perteikimo skamba labai monotoniškai. Gaila, kad nepasistengta ties šiuo aspektu pasidarbuoti žymiai profesionaliau. Visi filmo herojai skamba lyg vienas, todėl jeigu nuimtume vaizdą iš ekrano ir paleistume tik garsą, po kelių minučių visa salė miegotų iš nuobodulio.

Verdiktas

„Pasivaikščiojimas su dinozaurais 3D“ – tai labai šiltas ir nuotaikingas dokumentinio pobūdžio pasakojimas, kuris virsta į neužmirštamą nuotykį po priešistorinį pasaulį, kuriame kadaise viešpatavo galingieji dinozaurai.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 7/10
Techninė juostos pusė – 9/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 5/10

Bendras vertinimas: 7/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nakvynė Palangoje tapo nepakenčiama – į kainą nebuvo įskaičiuoti net rankluosčiai (23)

Norėčiau papasakoti apie poilsį Palangoje ir kaip vertinami klientai, kurie čia atvažiuoja ir ieško kur apsistoti.

Nufilmuota: Panevėžyje per avariją sumaitoti automobiliai užblokavo kelią (8)

Pirmadienį Panevėžyje susidūrus dviem automobiliams gerokai apsunkintas eismas Klaipėdos gatvėje. Iškvietimą į įvykio vietą gavo ir policija, ir medikai.

Savaitės „Baudos kvitas“: aš statau tik pavėsyje! (19)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Į namus priimtus augintinius pavadino pagal animacinio filmuko herojus (6)

Mažas, pūkuotas kamuoliukas iš klojimo nuo šieno į mūsų šeimą atėjo prieš 7 metus. Žvitrios, linksmos akytės ilgai buvo be vardo, kol dukra Ema nepamatė filmo apie Garfildą. Jeigu Garfildas – tai ir Odis. Odis buvo paliktas, pamestas ir pas mus prieš 5 metus atklydęs katinėlis.

Priglaudus katiną buvo apėmusi panika – dabar gyvenimo be jo neįsivaizduojame (47)

Esame katinų vaikai – užaugome ir visą savo gyvenimą praleidome katinų apsuptyje. Natūralu, kad ir palikus tėvų namus, pradėjus gyventi savarankiškai, katinas miega naktimis tarp mūsų po antklode.