Kino recenzija. Palikti Aliaskoje

 (15)
Debiutuodamas pilnametražiame kine, Naujosios Zelandijos trumpametražių filmukų kūrėjas Scottas Walkeris ne tik pasiryžo ekranizuoti vieno žiauriausių Aliaskoje įvykdyto nusikaltimo istoriją, tačiau dar parašė scenarijų, kuriame kruopščiai analizuoja šį kraupų įvykį.
Nicolas Cage'as
© Scanpix

Debiutantas kviečia atsidurti šalčiausiame JAV krašte ir kartu su teisėsaugos pareigūnais sužaisti katės ir pelės žaidimą, gaudant serijinį žudiką, kurio aukomis tampa jaunos merginos, bei atskleisti visą tiesą apie nusikaltėlį, įėjusį į kriminologijos istoriją.

Apie ką mes čia…

Kai viena po kitos dingsta jaunos merginos, policijos pareigūnams sunku sujungti visus įkalčius į vieną bendrą vaizdą. Galiausiai vienai iš aukų pavyksta išsprukti iš maniako gniaužtų, o tuo pačiu išsigelbėjusi mergina duoda viltį teisėsaugai, jog pagaliau bus galima sustabdyti nesugaunamą priešą. Prasideda katės ir pelės žaidimas, kuris abiems barikadų pusėms tampa lemtingu iššūkiu.

Kūrinio vidus

Iš pirmo žvilgsnio tai gana kraupi ir nemaloni istorija, tačiau jos pateikimas gana švelnus. Kaip trileriui, kuris turėtų šokiruoti žiūrovą, bendras vaizdas sugeba tik laikyti įtampoje be kokios nors intrigos, kurios taip norėjosi. Viskas primena 2002 m. pasirodžiusį Christophero Nolano intelektualų trilerį „Nemiga“ bei Davido Finchero dramą „Zodiakas“ apie legendinį maniaką. Šiuo atveju mes matome šių abejų juostų sujungimą, tik žymiai silpnesniu pavidalu.

Siužetas filmo metu laiko įtampoje ir tą reikia pripažinti bei padėkoti debiutuojančiam režisieriui, tačiau filme padaryta viena didelė klaida, nuo kurios nukenčia daugelis panašaus žanro ir pobūdžio juostų. Žudikas atskleidžiamas pernelyg greitai, todėl jokios intrigos nelieka. Gaila, visada tokiuose filmuose detektyvinė dalis kėlė susidomėjimą, ypač kai gali spėlioti, kas yra priešas. Apskritai viskas vystosi nenuobodžiai, pačios gaudynės irgi išraiškingai perteiktos, tačiau vis dėlto iš pradžių neblogai vystomo trilerio, viskas pavirsta į dramą su įtampos elementais.

Personažai - dar vienas silpnesnių filmo epizodų, nes tik žudikas tampa vertas pagyrų dėl kruopštaus pateikimo. Psichologinis maniako portretas - įdomiausia filmo dalis. Jo požiūris į aplinkinius žmonės, seksualinės fantazijos bei vertybės irgi atsiduria dėmesio centre, bet kaip bebūtų gaila, jį gaudantys pareigūnai atrodo juokingai. Lyg ir kažką tiria, tačiau tik sėkmė jiems leido sučiupti nusikaltėlį. Mergina, kuriai pasiseka, taip pat neatskleista. Prostitutė, striptizo šokėja ir mergina turinti nuoskaudas tėvams. Argi ne banalų? Juokingiausia, kad visada toks moterų įvaizdis pateikiamas iš blogos pusės kūrinio pradžioje, bet laikui einant pasikeičia į geresnę. Klišė po klišės. Įdomiausia, kad pasidomėjus šia istorija susidaro visiškai kitoks įspūdis apie Sindę, nei ją pateikia režisierius.

Kaip jau minėta, filmas pernelyg švelnus, nors jaučiamas tam tikras niūrumas. Gaila, jog atsisakyta parodyti visą nusikaltimų baisumą, tik keli kadrai su prirakintomis merginomis sudarė šiokį tokį vaizdą apie žudiko polinkius. Užtat juostoje netrūkta prostitučių ir nuogų merginų kūnų. Čia, matyt, bandymas kompensuoti brutalumo nebuvimą, na, ir tokiais pigiais triukais pritraukti vyriškąją auditoriją į kino teatrus. Žinoma, gražūs vaizdai, tačiau jie čia visiškai nebūtini.

Apibendrinus matytą juostą, tai gana nenuobodus bendras vaizdas, ir pagirtina, jog sugebama pritraukti žiūrovą iki pačios pabaigos. Nors tai vienkartinis filmas, kuris jau išėjus iš peržiūros bus greitu metu pamirštas, jis suteikia puikią pramogą įtampos ištroškusiems žmonėms.

Techninė juostos pusė

Įsimintinų akimirkų ne tiek ir daug, tačiau operatoriaus darbas priverčia nusišypsoti, nes labai vaizdžiai nufilmuotos ir pateiktos Aliaskos apylinkės, kurios džiugina akis, o nuo tokių vaizdų viduje pasidaro šalta. Žinoma, tai nesuteikia filmui įtampos jausmo bei kokio nors įsimintino vieno ar kito veikėjo pateikimo.

Garso takelis ir daugelis įtemptų muzikinių kompozicijų leidžia pajausti šiokį tokį, nors ir nedidelį, adrenaliną bei filmo pradžioje gerokai prikausto prie kėdės. Gaila, kad tai neišlaikoma iki pat pabaigos.

Montažas nepalieka didesnio įspūdžio, ypač prisiminus, kaip klaikiai pateikiamos gaudymo scenos. Netgi kartais siužetinės linijos pateikimas nuo to sugeba nukentėti. Gaila, jog dėl tokio nekokybiško darbo filmas kartais atrodo itin prastas ir pigus.

Aktorių kolektyvinis darbas

Ne paslaptis, jog Nicolas Cage‘as išgyvena labai sunkų savo karjeros laikotarpį, kai dėl daugybės skolų jis sutinka vaidinti bet kokiame filme. Paskutinis geriausias jo pasirodymas įvyko 2009 metais juostoje „Blogas policininkas“, ir būtent su šiuo filmu, po ketverių metų vaidinimo antrarūšiuose darbuose, jis vėl sugrįžta į formą. Ne stipriausias jo pasirodymas kine, tačiau jaučiamas nemenkas atsidavimas personažui. Aktorius šiais metais taip pat turėtų nudžiuginti kritikų liaupsinamame trileryje „Džojus“. Tikėkimės, jog Nicolas sugebės atstatyti savo karjerą ir vėl sugrįš į pačių geidžiamų Holivude aktorių sąrašą.

Juostoje labiausiai jaučiamas ir geriausiai įgyvendintas personažas - Johno Cussaco Robertas Hansenas. Vienas geresnių jo pasirodymų per pastaruosius keletą metų. Akys tiesiog žiba, o daug dramatizmo suteikia tam tikro svorio bendram filmo vaizdui. Tai stipriausias juostos veikėjas, užtemdęs Cage‘o vaidinamą Džeką.

Pagrindinis moters vaidmuo atiteko Vanessai Hudgens. Matyt, jai lemta visa gyvenimą vaidinti prostitutes. Nors atvirai sakant, šiame filme kaip ir neseniai pasirodžiusioje avangardinėje juostoje „Laukinės atostogos“, ji išties pasidarbavo gerai. Veikėjai perteikti dramatiškai ir jausmingai. Galbūt ateityje išvysime stiprią aktorę, o kol kas reikia palinkėti jai daugiau tokių draminių vaidmenų.

Antraplaniai filmo aktoriai visiškai „neįsipaišė“ į bendrą vaizdą. Curtis „Penkiasdešimt centų“ Jacksonas atrodo juokingai. Tokių sutenerių įvaizdžių dar reikia paieškoti. Radha Mitchell taip pat nieko gero nenuveikė viso filmo metu. Visas veiksmas ir laikosi ant pagrindinės trijulės.

Verdiktas

„Palikti Aliaskoje“ – tai neblogai susuktas ir įtampoje išlaikantis švelnaus pobūdžio trileris, kuris galiausiai pavirsta į dramą, neturinčią jokios intrigos bei paslapties, Vis tik, nuo to nenukenčia bendras juostos vaizdas – ji išties nenuobodi ir maloni.

Bendras vertinimas: 6/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (35)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (121)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (95)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (14)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.