Režisierius kviečia pasinerti į labai linksmą ir spalvingą kelionę laiku, kurioje bus gauta puiki proga pasišaipyti iš žinomų kino juostų ir iš visai kitos pusės pamatyti seniai pažįstamus veikėjus, džiuginančius mus ilgus metus.

Apie ką mes čia…

Katinas Ogis turi labai seną ir itin įkyrią problemą – tarakonus, kurie neleidžia jam ramiai egzistuoti šiame pasaulyje. Jis paskelbia jiems karą, tačiau sumani tarakonų trijulė žino, kaip galima dar labiau išvesti katiną iš kantrybės. Dvikova prasideda, tačiau kas joje laimės, nežino niekas.

Kūrinio vidus

Kadaise milijonus žiūrovų prie televizorių sugebantis pritraukti animacinis serialas išnyko iš eterio, todėl sulaukti pilnametražio filmo, rodomo kino teatre, - tiesiog puiki dovana iš kūrėjų pusės. Jie dar kartą sugeba nugabenti į nuostabius vaikystės laikus ir priminti anų laikų animacinį hitą. Deja, filmas pastatytas „be sielos“, todėl žiūrimas gana šaltai, nors, tenka pripažinti, nostalgija pasijaučia vos išgirdus teminę muzikinę palydą.

Naujovė, kurią pristato filmuko autoriai, – siužeto metu žiūrovas nukeliamas į priešistorinius laikus, kuriuose veiksmas kyla „aukštyn“, kol galiausiai pasiekiamas modernus ateities pasaulis. Maloniausia visoje šioje avantiūroje tai, kad kritikuojami viso pasaulio žinomi kinematografijos hitai kaip „Šerlokas Holmsas“, „Romeo ir Džiuljeta“ ar net „Žvaigždžių karai“. Tokiais būdais mažesni žiūrovai supažindinami su vaidybiniais filmais, o juos lydintis vyresni animacijos gerbėjai galės smagiai pasijuokti, prisimindami tam tikras esmines scenas iš aptariamų juostų.

Humoras filme žymiai blankesnis nei originaliame televizijos šou, tačiau kai kurios vietos tikrai privers kvatoti. Gaila, kad jų - vos kelios per visą filmą, tačiau bent jau pamatyti legendinius personažus tampa tikra švente nostalgijos kamuojamiems žmonėms. Trūkumas vienas – labai daug pasikartojančių scenų. Atrodo, kad kūrėjai visiškai neturėjo idėjų. Daugelį juokelių jau teko anksčiau matyti seriale. Tai numažina juostos kokybę, nes karts nuo karto jaučiamas nuobodulys ir laukimas tos akimirkos, kai pasirodys nauja scena, kurioje galbūt kažkas pasikeis į geresnę pusę.

Personažai juokingi kaip ir seriale, tačiau bent jau čia nesijautė tarakonų išradingumo ir šėlsmo, kuris buvo reikalingas situacijai pagyvinti. Prie to dar prisidėjo niekam tikusi romantinė linija, kuri tik gadino bendrą vaizdą. Kam išvis jos reikėjo? Būtent dėl to sušvelnėjo ir pats tarakonų, kurie pasirodė nykiau už patį katiną, įvaizdis. Gaila, bet tokiais manevrais tik pažemino gerą originalo vardą. Žinoma, galiausiai tai ne tokia didelė bėda, tačiau atmosfera buvo sugadinta ir čia jau faktas, kuris persekioja filmą iki pat titrų.

Pasibaigus filmui ir jo šiek tiek šaltai pristatytiems personažams, galima teigti, jog tai nėra geriausias matytas animacinis projektas šiais metais, tačiau iš tų nelabai komercinių darbų, čia - geriausias šių metų darbas, kuriam pasisekė būti išleistam į kino teatrus, o ne pasimesti tarp DVD.

Techninė juostos pusė

Animacija pristatoma jau ne kaip pieštinė, o kaip kompiuterizuota, kas šiek tiek trikdo, tačiau įsižiūrėjus viskas ima patikti, ypač spalvų išdėstymas ir fonas.

Montažas tam tikrose vietose pristatytas blogai, tačiau operatoriaus darbas priverčia džiūgauti. Gaila, jog juosta pristatyta ne trimatėje erdvėje, tada efektas būtų dar geresnis.

Garso takelis kelia nostalgiją ir kartu - nuobodulį, nes nuotykių atmosfera nejaučiama girdint gana nykią muzikinę palydą viso filmo metu.

Verdiktas

„Ogis ir tarakonai“ – tai nostalgiją keliantis animacinis projektas, nukeliantis į įvairias istorines epochas, tačiau dėka bedvasio scenarijaus, banalių juokelių ir neištobulintų personažų tai tik šaltas originalaus serialo šešėlis.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 4/10
Techninė juostos pusė – 7/10

Bendras vertinimas: 6/10