Kino recenzija. Monstrų universitetas

 (6)
Praėjo dvylika metų, nuo pirmojo charizmatiškų monstrų pasirodymo didžiuosiuose ekranuose, tačiau ilgas laukimas kompensuojamas su kaupu. Animacinė studija „Pixar“ tęsia tradiciją, prikeldama dar vieną savo šedevrą ir šį kartą pristato savo patį brangiausią, ilgai brandintą projektą.
"Monstrų universitetas"
© "Forum Cinemas" nuotr.

Juostos režisieriumi tapo Danas Scanlonas, ilgalaikis studijos darbuotojas ir 2006 metais pasirodžiusio nuotaikingo filmuko „Ratai“ scenaristas, kuris pristato itin kruopščiai apgalvotą „Monstrų“ priešistorę.

Režisierius kviečia pamatyti ilgai lauktos istorijos pradžią, iš naujo susipažinti su visiškai kitokiais pagrindiniais veikėjais ir paslapčia stebėti jų draugystės evoliuciją bei patirti nuotaikingą nuotykį visiškai kitokiame universitete, nei mes įpratę matyti.

Apie ką mes čia...

Maikas Vazovskis turi vieną didelę svajonę – jis nori dirbti Monstrų biure, tačiau ten patekti nėra taip lengva kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Iš pradžių reikia baigti universitetą, kuriame studentų laukia itin sunkūs išbandymai. Pilnas optimizmo ir ryžtingumo, Maikas žengią į aukštosios mokyklos teritoriją, tačiau, deja, viskas atrodo kiek kitaip, nei jis įsivaizdavo.

Kūrinio vidus

Dvylika metų - tikrai ne mažas laiko tarpas nuo vienos dalies iki kitos, tačiau šiuo atveju tai nesugadina peržiūros, o kaip tik dar labiau priartina žiūrovą prie originalaus filmo bei priveda prie didelės nostalgijos ir vaikystės prisiminimų, kai ant kiekvieno kampo puikavosi Vazovkis ir Salis. Nors juosta nepranoksta pirmosios dalies, tačiau atmosfera tebejaučiama.

Kaip ir beveik visi „Pixar“ filmai, šis taip pat orientuotas į įvairaus amžiaus žmones, nes filme matoma daug iškeltų vertybių, kurių jaunesnis žiūrovas galbūt nepastebės arba tiesiog nesupras. Labiausiai matomas draugystės paveikslas, kuris nors ir dominuoja visoje istorijoje, tačiau nėra pagrindinis filmo variklis. Gražiai papasakota istorija apie neapykantą, pavydą ir nesusipratimą, tai galiausiai virsta stipria ir neatsiejama dvejų visiškai skirtingų individų draugyste. Skamba banaliai, tačiau iš tiesų taip ir gyvenime yra, ir ne tik draugystėje, bet ir meilėje, kai nekenti ko nors arba nejauti simpatijos, o galiausiai šis asmuo tampa geriausiu draugu arba net pora. Kruopščiai ir išties įdomiai viskas pateikiama šiame plane, jaučiamas vien tik didelis malonumas.

Juostą galima prilyginti ir parodijos žanrui, nes viskas, kas joje rodoma, parodo tikrąjį koledžų veidą ir jame gyvenančių ar besimokančių kasdienybę ir pasaulėžiūrą. Kaip ir visuose kituose filmuose, taip ir čia pabrėžiama visokiausių brolijų įtaką aukštosiose mokyklose: didžiausi „kietuoliai“ naikina menkesnių už save savigarbą, tačiau, žinoma, atitinkamai pateikiamas ir vaizdas, kai dažniausiai populiariausi - tai patys bukiausi studentai. Gaunasi visai nebloga pajuoka.

Pagrindinė šio filmo mintis - svajonės ir gyvenimo tikslas. Ne visi turime tai, ką turi Maikas Vazovskis - tikėjimą ir optimizmą, kuris lydi jį visą gyvenimą. „Kodėl žmonės krenta? Kad galėtų vėl iškilti“, - tokiu principu vadovaujasi pagrindinis filmo herojus.

Taip, būtent Maikas ir tampa šios juostos pažiba, atvirkščiai nei 2001 metais, kai visas veiksmas sukosi aplink Salio veikėją. Istorija pasakoja apie mažiausius Maiko gyvenimo metus, nuostabu, jog galima susipažinti su juo dar artimiau. Pažinti galima ir visiškai kitokią Salio pusę. Tai suteikia didelius nuopelnus kūrėjams. Juostoje išvysime ir kitus senus gerus personažus, pamatysime jų buitį universitete ir jau biure. Ir vėl sentimentai, nostalgija pasipila kaip iš kibiro.

Siužetas labai „žvalus“, nenuobodus, o svarbiausia - nuteikiantis vien tik optimistiškai. Juokeliai irgi originalūs, nors žinoma, kai kuriuos mes jau matėme pirmame filme. Pastarųjų ypač daug su Maiko akimi, tačiau jie pateikti skoningai ir neįžeidžiančiai. Sodrus humoras tai dar ne viskas: labiausiai akis žavi pats nuotykis po universitetą, kai bežiūrint galima pastebėti tam tikrą dėstytojų paveikslus, kurie galbūt buvo matomi ir mūsų studijų laikais. „Kirviai“, „atskalūnai“, „hipiai“ - kiekvienas iš mūsų turėjome tokius dėstytojų epitetus.

Nors, kaip jau minėta pradžioje, filmas nusileidžia originalui, kuriame socialinio pobūdžio idėjos buvo iškeltos aukščiau, tačiau apskritai iš to, kas šiais metais pasirodė animacijos žanre, šis darbas tampa geriausiu. Jame nieko netrūksta, todėl tai puiki pramoga kiekvienam: tiek mažam, tiek dideliam žiūrovui, kuris galės iš naujo susipažinti su senais gerais bičiuliais.

Techninė juostos pusė

Vizualiai filmas yra gražus, kiekvienas iš monstrų nupieštas kruopščiai, itin detaliai, o svarbiausia - originaliai. Trimatė erdvė irgi suteikia papildomo žavesio visai šiai kelionei po universiteto kiemelius. Tai vienas iš nedaugelio pastaraisiais metais pasirodžiusių filmų, kai 3D atrodo įspūdingai.

Filmo garso takelis, kaip ir pridera temai, labai linksmas, jaunatviškas, pašėlęs. Galima išgirsti ir sunkųjį metalą, roką, techno ar popsą. Viskas suderinta meistriškai, kad būtų galima atitinkamai perteikti rodomą sceną. Dėl muzikinių kūrinių, peržiūra pasidaro dar smagesnė.

Operatoriaus darbas ir montažas verti atskirų padėkų, nes vaizdžiai ir gana originaliai pateiktos scenos, kurios įsimenamos ilgam. Matome ekspresyvumą, daug šmaikščių akimirkų ir detalumo ties kiekvienu veikėjų žingsniu.

Aktorių kolektyvinis darbas

Retai galima pasakyti tokius žodžius apie mūsų šalyje dubliuotus animacinių filmukų variantus, tačiau šios juostos įgarsinimas bene geriausias per pastaruosius kelerius metus.

Darius Auželis pasidarbavo iš peties dovanodamas savo balsą Maikui Vazovskiui. Irmantas Jankaitis irgi puikiai įgarsino Salį, kurio perteikimas buvo labiausiai pastebimas, nes tiek daug ekspresijos retai kur pamatysi. Pagrindinis duetas žaibiškai ir maloniai džiugina. Tai leidžia tikėtis, jog ateityje visi animaciniai filmukai bus taip kokybiškai įgarsinti.

Padėkoti reikia ir Eglei Tulevičiūtei už dekanės pasirodymą – jis irgi gana įsimintinas, prisiminus savo studijų laikų „kirvius“. Visų kitų personažų įgarsinimas taip pat geras.

Verdiktas

„Monstrų universitetas“ – tai šiek tiek prastesnis už 2001 metais pasirodžiusį originalą pasakojimas, tačiau turintis savo individualumo ir žavesio. Puikiai papasakota istorija su aukštai iškeltomis vertybėmis apie draugystę, meilę, atsidavimą ir tikėjimą savo jėgomis, puikiais ir įsimintinais personažais, sodriu humoru ir pašėlusiu veiksmu. Tai be abejonės leidžia įvardinti šį projektą kaip geriausią metų animacinį filmą.

Bendras vertinimas: 9/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Neįtikėtinas įžūlumas Šiauliuose: nufilmavo kantrybės netekusio vairuotojo išpuolį (1)

DELFI skaitytojas nufilmavo neįtikėtinai įžūlaus vairuotojo elgesį Šiauliuose – jo užfiksuotoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip nepatenkintas džipo savininkas sankryžoje nusprendė kumščiais pamokyti „per lėtai“ važiavusį žmogų.

Savaitės „Baudos kvitas“: aš elgsiuos, kaip norėsiu! (20)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir videoklipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Namuose priglaustas šuniukas tapo reklamų herojumi (13)

Viržį žmonės rado gatvėje. Kurį laiką jie bandė surasti, kam priklauso šuniukas, bet šeimininkui neatsiradus buvo nuspręsta nugabenti šunelį į artimiausią prieglaudą. Taip jau sutapo, kad mes ieškojome naujo šeimos nario, ir Viržis vietoje prieglaudinuko tapo geriausiu mūsų bičiuliu.

Tarp gyvūnus globojančios merginos augintinių – ir žemaitukas (12)

Esu iš tų, kurie labai myli gyvūnus, tad man jų visas būrys – begalinis džiaugsmas ir visos šeimos rūpestis. Kartą, kai su šeima ilsėjomės prie jūros, tiesiogine to žodžio prasme išzirziau, kad galėčiau auginti katiną.

Kaip DELFI skaitytojai šventė Vasario 16-ąją (1)

Vasario 16-ąją šventiškai paminėję lietuviai su DELFI Piliečiu pasidalijo šventės akimirkomis. Kviečiame pasižiūrėti, kaip smagiai DELFI skaitytojai minėjo Lietuvos gimtadienį!