Po unikalių dviejų filmų „Apie ką kalba vyrai“ pasirodo visiškai „tualetinio“ lygio juosta „Ką išdarinėja vyrai“, o kaip atsaką jiems režisierius Karenas Oganesyanas pristato moterišką versiją. Filmų „Įkvėpimas žudyti“ ir „Mamos“ kūrėjas kviečia pasinerti į kelionę po saulėtąją Maljorką, kurioje ramybę drums keturios pašėlusios draugės iš Rusijos, o pertraukoje tarp savo išdaigų išpasakos daugybę moteriškų paslapčių, todėl vyrai galės pasisemti patirties iš jų papasakotų istorijų.
Apie ką mes čia…
Keturios geriausios draugės nusprendžia vykti į saulėtą Ispanijos miestą, romantika alsuojančią Maljorką. Nekaltai prasidėjusi kelionė virsta chaosu, o ketvertukas patenka į rimtą bėdą. Išeitis yra viena – sprukti kuo toliau iš miesto. Deja, tačiau viskas ne taip lengva – uždaryti visi keliai ir oro uostai.
Kūrinio vidus
Egzistavo didelė tikimybė tikėtis antro vulgarumu alsuojančio filmo, tačiau, didžiulei nuostabai, jis visiškai skiriasi nuo to, kas buvo pavaizduota filme „Ką išdarinėja vyrai“. Ši juosta buvo labiau priartinta prie genialios dilogijos „Apie ką kalba vyrai?“, tačiau savo turiniu ir pateikimu jai, deja, nusileidžia.
Filmas orientuotas labiau į moterišką auditoriją, ypač žiūrint iš tos perspektyvos, jog pateikimas sutapatinamas ir su amerikiečių hitu „Seksas ir miestas“. Gauname tipinę moterims skirta komediją. Siužetinės linijos eiga panaši į jau minėtus projektus, todėl nieko naujo čia įžvelgti negalima. Skirtingai nuo vyrų vizijos, čia viskas supaprastinta, turint omeny personažus, kurie ir diktavo visą veiksmą bei dialogų banalumą.
Keturios draugės, atspindinčios kai kuriuos moterų tipus, – taikliausias viso filmo momentas: nekalta ir visiška svajotoja apie princą ant balto žirgo, pašėlusi ir apie vakarėlius bei vyrus galvojanti koketė, savimyla karjeristė bei nusivylusi gyvenimu rimtuolė. Visas jas, nors ir skirtingų charakterių, suartina vienas vienintelis dalykas – noras ištekėti.
Pasižiūrėjus šį filmą pasidaro baisu, kokios moterys lengvabūdės – norinčios sukurti šeimas su geresniu kąsneliu, kai yra visiškai nevertos laimės. Netgi liūdna pagalvojus, jog gyvenime tokių atvejų yra pakankamai daug. Moters būsenas filmas bando perteikti banaliais pavyzdžiais, tačiau kartais kūrėjams pavyksta taikliai jas apibūdinti.
Vienas iš įdomesnių aspektų – tai, kaip rusų kūrėjai perteikia keliavimą ilsėtis į šiltus kraštus. Ne paslaptis, jog rusų turistai visur yra žinomi dėl savo elgesio, todėl kūrėjų dėka matome labai švelnų, bet irgi taiklų jų apibūdinimą. Atrodo, jog į Maljorką atkeliavo psichiatrinės ligoninės senbuviai, o ne adekvatūs bei išsilavinę žmonės. Deja, bet tokia yra tiesa apie mūsų kaimyninės šalies gyventojų temperamentą. Ačiū bent už tai, jog neparodė jų tipinės aprangos, kai einant į paplūdimį užsimaunamos kojinės, o ant jų - basutės.
Humoras filme labai prastas – net nuo pačių banaliausių scenų yra sunku išspausti šypseną, bet visgi – galima pagirti kūrėjus, jog jie atsisakė vulgarumo ir neskubėjo mėtytis riebiais žodžiais. Padorumas išlaikytas, todėl visas veiksmas susižiūri maloniai, nors kartais aplanko ir nuobodulys belaukiant finalo. Netrūksta ir gaudynių, kurie pagyvina peržiūrą.
Filmą galima apibūdinti kaip nevykusia „Sekso ir miesto“ ir ‚Apie ką galvoja vyrai?“ hibrido kopija, bet visgi tai vasara alsuojantis kūrinys, kuris bent savo fonu sušildo žiūrovus, laukiančius tikrojo pavasario.
Techninės pusės ypatumai
Žvelgiant iš techninės pusės, juostos kūrėjai taip pat negali labai pasigirti savo darbo vaisiumi, tačiau dėka vaizdingo operatoriaus darbo, sukeliančio pavydą pagrindinių personažų atlikėjoms, kad jos gali mėgautis saule, filmas įgauna šiltą atmosferą. Garso takelis nėra išskirtinis. Kartais iki gyvo kaulo pabosta girdėti fone vieną ir tą pačią pagrindinę melodija, lydinčią filmo metu.
Šio filmo problema – siaubingas montažas. Chaotiškas bėgiojimas nuo vienos scenos prie kitos trikdo peržiūrą ir įsijautimą į filmą. Vis dėlto be foninio vaizdo filmas neturi jokios pagalbinės techninės medžiagos, galinčios bent jau šiuo aspektu iškelti filmą į aukštesnį lygį.
Aktorių kolektyvinis darbas
Nors viso filmo metu ir yra orientuojamas į moterišką kvartetą, labiausiai į akis krenta pagrindinio vyro personažo atlikėjas Michailas Porečinkovas, kurį labai seniai buvo galima matyti didžiuosiuose ekranuose. Kvailokas veikėjas, tačiau dėka aktoriaus jis įgauna bent kiek charizmos ir į jį labai malonu žiūrėti.
Moteriškoji aktorių dalis vaidina labai silpnai. Didelę nuostabą kelia aktorė Taisija Vilkova. Sunku patikėti, jog jai tik šešiolika metų – ji gražiausia ir mieliausia viso kvarteto atstovė. Kitų personažų įvaizdis– šaltos ir tipinės rusų „fyfos“.
Verdiktas
„Mergvakaris Maljorkoje“ – tai vasariškais peizažais alsuojanti juosta. Vis tik dėka labai skurdaus ir banalaus turinio, visiškai nevykusios ir nemalonios akiai vaidybos bei kartais pabostančio veiksmo yra tik pilkų šešėlių atsakas tam, ką padarė savo juostoje „Apie ką kalba vyrai?“ vyriškasis ansamblis bei geriausių draugių kompanija kultiniame „Seksas ir miestas“.
Bendras vertinimas: 3/10