Kino recenzija. Mano mama dinozaurė

Amerikos ir Šiaurės Korėjos bendradarbiavimas animaciniame žanre tęsiasi ir šį kartą pristatoma juosta apie tolimą Juros periodą. Filmo režisieriai, debiutuojantis plačiuose ekranuose Yoon-suk Choi bei Johnas Kafka, padovanojęs puikų animacinį serialą apie mažų dinozaurų nuotykius „Dinozauriukai“, kviečia pačius mažiausius žiūrovus pasinerti į spalvingą priešistorinio pasaulio grožį, sutikti daugelį įdomių to laikotarpio gyventojų bei patirti smagų nuotykį su pašėlusia vaikų kompanija.
Mano mama dinozaurė
© Organizatorių archyvo nuotr.

Apie ką mes čia…

Padaužų vaikų kompanija netyčia aktyvuoja iki galo nepataisytą laiko mašiną ir nukeliauja į praeitį. Atsidarius laiko mašinos durims trijulė pamato, jog atsidūrė laikotarpyje, kai žemėje karaliavo plėšrūs dinozaurai. Vienas iš jų, tiranozaurė, kuri pasirodo ne tokia jau ir baisi, pradeda globoti vaikus, tačiau džiunglių gilumoje priešiškai nusiteikę plėšrūnai jau rengia planą, kaip susidoroti su vaikais ir jų dinozaure „mama“.

Kūrinio vidus

Dinozaurų tema visada buvo aktuali kine. Jau tokie filmai kaip 1933 metų „King Kongas“ privertė žiūrovus bijoti šių gyvių, tačiau labiausiai prie priešistorinių reptilijų populiarinimo kine prisidėjo pats Stevenas Spielbergas, padovanojęs nuostabią „Jūros periodo parko“ trilogiją. Paskutinis labai įsimintinas dinozaurų pasirodymas įvyko animacinio filmo „Ledynmetis“ trečioje dalyje. Šį kartą kūrėjai nebando nieko pranokti ar pateikti kažką naujo ir netikėto. Pristatomas labai šiltas darbas su geru moralu mažiesiems.

Kaip ir įprasta, pradžioje daug dėmesio sulaukia juostos pagrindiniai personažai, jie supažindinami su žiūrovais. Svarbu, jog pagrindinis veikėjas kalbasi su žiūrovais per ekraną, todėl išlaikomas ryšys, kuris tikrai tampa svarbia detale. Veiksmas rutuliuojasi labai žvaliai, smagu, jog netenka nuobodžiauti. Atsidūrę nuotykio epicentre pasijaučiame lyg patys būtume šios istorijos dalyviais.

Siužetinė linija neatskleidžia jokios gilios prasmės (vis dėlto, ne to buvo siekiama), bet istorijos tema apie motinos meilę ir jos kovą dėl savo vaikų tampa puikiu papildu šiam filmui. Juosta moko gerumo, rūpinimosi artimaisiais, gana vaizdžiai pateikiama mamos svarba vaikui, jos rūpestis ir globa, meilė.

Tokie momentai sušildo širdį, tačiau vis dėlto neišvengiama ir holivudinių manevrų. Gaila, kad kūrėjai, bandydami prajuokinti žiūrovą, scenose pateikia veikėjų riaugėjimus ir bezdėjimus, to tikrai nereikėjo daryti, nes filmas praranda daug žavesio. Daugiau humoristinių momentų nėra, tik kai kurie klišiniai dialogai ir veiksmai kartas nuo karto sukelia šypseną.

Filmo braižas primena per „Cartoon Network“ kanalą rodomo animacinio serialo eilinę seriją. Žinoma, tai netrikdo, ypač atsižvelgiant į tai, jog filmuko trukmė nėra ilga, tačiau išskirtinumu ši juosta taip pat nepasižymi. Tai vienkartinis darbas, kurį žiūrint kine nenuobodžiaujama, bet jam pasibaigus apie juostą sunku kažką ir prisiminti.

Techninė juostos pusė

Bendras viso filmo vizualinis fonas išties primena televizinio serialo lygį. Labai nedetalūs vaizdai, jokio kruopštumo, tik spalvos parinktos gerai. Patys dinozaurai atrodo ne ką geriau. Viskas pernelyg paprasta, kai kuriose scenose matėsi, jog pritrūko biudžeto sukurti gerą vizualinį pamatą šiam filmui.

Garso takelis gana neblogas. Visos kompozicijos dvelkia nuotykiais, vasariškais ritmais ir tiesiog greičiu. Tam tikrais momentais neblogai pasidarbuoja operatorius, ypač trimatėje erdvėje pristatomos scenos žiūrimos smagiai. 3D neblogas, ne iš geriausių pavyzdžių, bet kaip tokio kalibro animacijai, tikrai tinka.

Montažas – viena didesnių juostos problemų. Labai nekorektiškai sudėliotos scenos, jokio eiliškumo ir bendrumo, tik epizodiškai rodomi vaizdai. Nors istorija nelabai nukenčia, bet vis dėlto norisi kokybiškesnio vaizdo.

Aktorių kolektyvinis darbas

Įgarsinimas jokio išskirtinumo neturi, tačiau visi veikėjai malonūs. Iš kolektyvo su savo žaismingu balsu išsiskiria Robas Schnederis. Jis smagiai ir nuotaikingai įgarsina Dodžerį. Nors tai ir B kalibro animacinė juosta, tačiau ji padaryta su meile, kiekvienas iš aktorių pasidarbavo iš peties, todėl jų atliktą darbą reikia vertinti teigiamai.

Verdiktas

„Mano mama dinozaurė“ – tai neišskirtinis, tačiau labai šiltas animacinis projektas, skirtas patiems mažiausiems žiūrovams ir jų mamoms. Tai filmas, kuris moko gėrio, turi nenuobodų siužetą ir malonų ausiai garso takelį. Vis tik dėl nekokybiškos vizualinės pusės jis tėra televizinių animacinių serialų pilnametražė kopija.

Bendras vertinimas: 6/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nufilmavo kelių „chuliganą“: nuo kada BMW galioja kitos taisyklės? (155)

„Nuo kada BMW vairuotojams nereikia rodyti posūkių nei persirikiuojant, nei darant posūkį?“, – stebėjosi DELFI skaitytojas, vasario 20 d. nufilmavęs taip besielgiantį vairuotoją Laisvės pr., Vilniuje.

Vairuotojas įspėja: Pakruojo r. – sudėtingos vairavimo sąlygos, nuo kelio nulėkė vilkikas (2)

DELFI penktadienio rytą sulaukė skaitytojo Martyno laiško, kuriame jis panoro įspėti kitus vairuotojus. Pasak vyro, Šiaulių aps. Pakruojo rajone ant kelių – labai daug sniego, ir vis dar sninga. Jis pats užfiksavo nuo kelio nulėkusį vilkiką.

Darbuotojų atsakymas parodoje pravirkdė: negaliu nustoti pykti (260)

„Kai jau viskam pasiruošiau, man sako, kad manęs neįleis, nes „tokios taisyklės“, – pasibaisėjo 3 vaikų mama Justė. Moteris prisipažino, kad net apsiverkė sužinojusi, kad į prekybos centre atsidariusią parodą moterys su vaikiškais vežimėliais nėra įleidžiamos. Nors jai buvo padaryta išimtis, supykusi DELFI skaitytoja pasidalijo nuoskauda dėl tokio organizatorių sprendimo.

Nufilmavo, kaip vos neįvyko tragedija: BMW vairuotojo perėja nesulaikė (28)

Milimetras iki tragedijos – taip kraują stingdantį įrašą pavadino DELFI skaitytojas, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuris dar kartą moko pėsčiuosius net ir per perėją eiti labai atsargiai.

Palygino prekės kainą skirtingose šalyse – skirtumas nustebino (202)

DELFI skaitytojas Vygandas pasidalijo su portalu savo atradimu – vyrą nustebino tai, kad už vieną prekę Lietuvoje jam tenka mokėti daugiau, nei Belgijoje, Vokietijoje ar Italijoje. „Malonu, kai prekybos centrai mus laiko labiau pasiturinčiais“, – ironizavo jis.