Po šiltai priimto filmo, režisierius kviečia visus žanro gerbėjus ir Mačetės pasekėjus prisijungti prie dar didesnės beprotystės, kurioje galėsime pamatyti dar daugiau kraujo, žarnų, seksualių moterų, nesąmoningų situacijų ir kvapą gniaužančio veiksmo, papildyto originaliu juodu humoru.

Apie ką mes čia…

Susidorojęs su visais priešais, Mačetė neilgai galėjo ilsėtis. Šį kartą pasauliui gresia tikra katastrofa, todėl JAV prezidentas neturi kitos išeities kaip kreiptis į nenugalimą meksikietį ir liepia jam sunaikinti visus šalies priešus. Nedvejodamas Mačetė išsiruošia į dar vieną kelionę, kurios metu jis po savęs vėl paliks krūvas lavonų ir patenkintų moterų.

Kūrinio vidus

Kai 2007 metais pirmą kartą teko išvysti Mačetę „Teroro planetoje“ ir pamatyti neegzistuojančio filmo anonsą, iš karto užsinorėjo pasižiūrėti juostą. Viso pasaulio gerbėjų prašymai buvo išklausyti ir jau 2010 metais Robertas Rodriguezas pristatė pilnametražę juostą apie kietą meksikietį. Tenka pripažinti, jog filmas buvo labai geras, o puikus jo pastatymas pridėjo dar vieną pliusą į režisieriaus filmografiją, todėl laukti tęsinio buvo gana sunku, nes su nekantrumu norėjosi pamatyti tolesnius Mačetes nuotykius.

Filmo veiksmas prasideda vos ne taip pat kaip ir pirmoje juostoje, tačiau jo pateikimas pernelyg švelnus ir labai nulaižytas, primenantis kitas panašaus pobūdžio juostas. Atsižvelgiant į filmo žanrą, tai būtų visai neblogas bandymas išjuokti kitus projektus, tačiau Rodriguezas net nebando to padaryti.

Jis pristato visiškai kitokį filmą nei pirmtakas ir kartu nužemina jo vertę. Žinoma, galvojant apie tai, kad tęsiniai dažniausiai būna prastesni, o režisierius bandė tai pabrėžti, tai gautųsi neblogas bandymas, tačiau, deja, jis to nesiekė. Kino kūrėjas norėjo tik įtikti savo gerbėjams, kurie užmėtė jį savo prašymais dėl tęsinio. Tikėkimės, jog panašaus vaizdo su „Nuodėmių miestu 2“, kurį Rodriguezas filmavo paraleliai su „Mačetė žudo“, nebus.

Juostoje pasirodo daug naujų personažų, o seni, deja, lieka užmarštyje. Iš naujesnių galima paminėti Chameleoną, kuris labiausiai traukė akis viso filmo metu, o jo transformacijos vertė džiūgauti akis. Pagrindinis juostos antagonistas irgi neblogai atrodė, tačiau Mačetės charizma visus išguldė. Personažai, kaip ir pirmojoje dalyje, visiškai neatskleisti, o jų pateikimas vertė tik juoktis iš tų nesąmonių, kurias jie šnekėjo ir ką darė. Viskas būdinga „trash“ žanrui, tačiau, kaip jau anksčiau minėta, šį kartą Rodriguezas pernelyg nušlifavo šarmą, likusį po pirmosios dalies.

Kalbant apie smurtą ir juodą humorą, jo čia netrūko, tačiau kai veiksmas toks chaotiškas ir visiškai nesisieja su ankstesnėmis scenomis, gaunamas bendras vaizdas taip sutirština spalvas, jog atrodo, kad stebėtum, kas dedasi penkiamečio vaiko galvoje. Viskas labai sunkiai žiūrima, bet negalima pykti ant režisieriaus. Čia vienintelis jo tokio žanro darbas, kuriame jis susimauna. Pagalvojus, kad net siužetinėje linijoje buvo vieta „Žvaigždžių karams“, tenka pripažinti, kad jeigu ir bus trečias filmas, tai mūsų laukia dar didesnė makalynė nei antrajame filme. Tikėkimės, jog Rodriguezas sustos ir „Mačete žudo… Kosmose“ neišvys dienos šviesos.

Techninė juostos pusė

Suprastėjo ne tik siužetinė linija ir scenarijus, bet ir techninė pusė, kuri pernelyg švari ir graži. Dingo pasendinimas, kuris taip traukė akis pirmajame filme, atrodė, lyg būtum stebėjęs senųjų filmų vaizdajuostes.

Operatoriaus darbas labai vaizdingas, todėl daugelis smurto scenų pateikiama taip lyg kruvinos kūno dalys ir žarnos skrietų tiesiai ant žiūrovų. Kartu detaliai parodomi veikėjų privalumai, transformacijos ir, žinoma, dvikovos. Tokių vaizdų dėka neįmanoma nuobodžiauti sėdint ir laukiant pabaigos dėl nesusipratimų turinčio scenarijaus.

Garso takelis nykus, todėl pasigendama įkvėpimo ir šarmo, kuris buvo taip gerai jaučiamas pirmtake. Muzikinės kompozicijos, kurias padovanoja filmo režisierius, neištobulintos iki galo, todėl jaučiamas šališkumas ir neišpildymas, kai pristatant personažus grojamas vienas ar kitas muzikinis kūrinys.

Kaip jau žinome, Rodriguezas kontroliavo viską, todėl ir montažas neapsiėjo be jo vaizdingos akies, tačiau tai prasčiausia, ką šis filmas turi. Epizodai sudėlioti taip, kad tai net filmu sunku pavadinti. Į vieną bendrą juostą suklijuoti klipai, kurioje tenka pamiršti apie eiliškumą ir patį siužetą, todėl nuo to nukenčia viskas, kas buvo taip gražiai pabrėžiama pirmtake.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pas Rodriguezą, kaip ir pas jo geriausią draugą Quentiną Tarantino, subėga geriausi pasaulio aktoriai ir artimiausi draugai, kurie gauna epizodinius, tačiau labai įdomius vaidmenys.

Danny Trecho, kuris antrą kartą savo karjeroje gauna progą pasipuikuoti didžiajame ekrane atlikdamas pagrindinį vaidmenį, pasirodo kaip ir pirmame filme. Tai brutalus, negailestingas ir kartu stilingas septyniasdešimtmetis meksikietis, kurį sutikus naktį galima gauti širdies smūgį.

Michelle Rodriguez, kuri taip puikiai papildė originalą, šioje juostoje pasirodo vos kelioms akimirkoms, tačiau jos pasirodymas ir šiek tiek pakoreguota išvaizda priverčia parausti. Labai seksualus ir stiprus moters pateikimas.

Amber Heard, kuriai irgi teko garbė pasipuikuoti su legendiniu meksikiečiu, suvaidino klaikiai. Žinoma, kaip aktorė ji niekam tikusi, ir vien tik jos išvaizda gelbėja situaciją. Nepaisant to, ir ji buvo pernelyg bjauriai pateikta, todėl galiausiai jai pasirodžius ekrane norėjosi užsimerkti.

Maloniausias viso filmo akcentas – Melas Gibsonas. Vaidinti blogiukus jam tikrai sekasi, na, ir iš vaidybos pusės aktorius pasistengė neblogai perteikti savo personažą. Kita vertus, ne tokio kalibro aktoriui filmuotis B kategorijos filmuose.

Charlee‘is Sheenas arba Carlosas Estevezas, suvaidinęs Amerikos prezidentą, prajuokino. Čia vienintelė filmo dalis, kai Rodriguezas parodo tikrąją šalies situaciją, už kurios vairo sėdi klounai.

Lady Gaga, Cooba Goodingas Jr., Antonio Banderasas, Sofia Vergara, Demianas Bichiras, Alexa Vega ir Jessica Alba papildė filmą ir atrodė gana neblogai, o svarbiausia - išskirtinai, todėl kas jau kas, tačiau pas Rodriguezą personažai visada būna labai charizmatiški.

Verdiktas

„Mačetė žudo“ – tai su pirma dalimi beveik nesusijęs pasakojimas apie kietą meksikietį, kuriame chaosas ir nesusipratimai ima viršų. Siužetinės linijos eiga lygi penkiamečio vaiko mintims, tačiau charizmatiškų personažų ir nenuilstamo veiksmo dėka juosta tinkama peržiūrai. Tiesa, ne kine, o namuose.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 2/10
Techninė juostos pusė – 7/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 7/10

Bendras vertinimas: 5/10