Kino recenzija. Lenktynės

 (4)
Kultinis aktorius ir legendinis režisierius Ronas „Ronis“ Howardas, pelnęs dvi Oskaro statulėles už 2001 metų dramą „Nuostabus protas“, po ilgos pertrauktos vėl sugrįžta prie rimtų juostų, palikdamas už nugaros tokius komercinius projektus kaip dvi Dano Browno knygų ekranizacijos „Davinčio kodas“, „Angelai ir demonai“ ir komercinį fiasko patyrusi komedija „Dilema“.
Kadras iš filmo "Lenktynės"

„Skersvėjo“, „Apolo 13“, „Pakilęs iš pelenų“ kūrėjas pristato dar vieną kvapą gniaužančią ir pagal tikrus faktus pastatytą juostą apie legendinius „Formulės-1“ lenktynininkus. Oskaro laureatas kviečia pasimėgauti riaumojančių variklių garsu stebint žūtbūtinę kovą tarp pajėgiausių aštunto dešimtmečio lenktynininkų ir savo akimis pamatyti neįtikėtiną istoriją apie pasitikėjimą, greičio svajonę, mirtiną konkurenciją ir meilę savo gyvenimiškiems idealams.

Apie ką mes čia…

Atsitiktinis susitikimas trasoje lenktynininkams Nikiui Laudai ir Jamesui Huntui buvo lemtingas jų ateičiai. Jų tarpusavio konkurencija tapo legendinė, o lenktynės, kuriose jie dalyvavo, tapdavo sensacingomis, nes kiekvienas iš vyrų troško tik vieno – pergalės bet kokia kaina.

Kūrinio vidus

Filmus apie „Formulę-1“ galima suskaičiuoti turbūt vos ant vienos rankos pirštų. Labai gaila, tačiau tokia tiesa. Paskutiniu metu kino ekranuose karaliauja vien tik veiksmo filmai, kuriuose nemažai vietos užima lenktyniniai automobiliai, tačiau netikroviškos lenktynės ir kaskadiniai triukai vis labiau atitrūksta nuo realybės, todėl tokie darbai kaip šis įneša šviežio oro gūsį į šios kino tematikos padangę.

Ronas Howardas paskutiniais savo darbais šiek tiek nuliūdino savo gerbėjus, pristatydamas jiems visiškai komercinius darbus, o tuo pačiu – šiek tiek sumenkino savo gero pasakotojo statusą. Paskutinis vertas dėmesio filmas, kurį pastatė žymus režisierius, buvo „Frostas prieš Niksoną“, jis pelnė net kelias Oskaro nominacijas. Šiuo atveju galime vėl pamatyti seną gerą Roną, kuris puikiai reabilituojasi po nesėkmingo paskutinio darbo, sukurdamas itin kruopštų filmą.

Pats filmo pamatas iš pirmo žvilgsnio pasirodo banalus, tačiau įsigilinus į viską suprantame, kad tai nėra tiesiog neįtikėtina dviejų legendų akistata. Tai labai detaliai papasakota istorija, įtraukianti į įvykių sūkurį ir palaipsniui priverčianti tapti filmo dalimi. Retas filmas apie sportą taip įtraukia ir nepaleidžia ik pat galo, kad sunku išsirinkti, už kokį priešininką verta sirgti. Šis atvejis išskirtinis, nes kiekvienas iš pagrindinių herojų skleidžia savitą aurą. Norisi, kad abu finišuotų pirmi. Tokiu būdu filmas tampa dar labiau įtemptu reginiu.

Juostos epicentre atsiduria du skirtingi ir tuo pačiu žavūs veikėjai. Jamesas Huntas simbolizuoja nepaklusnumą, chaosą, plevėsiškumą, azartą, kai visiškai kitoks Nikis Lauda – ramybę, savitą gyvenimo filosofiją, profesionalumą ir stabilumą. Kiekvienas iš jų buvo skirtingas, tačiau jų technika buvo nepriekaištinga. Abiejų sugebėjimai pakerėti žiūrovus tapo neatsiejamu varikliu kiekvienoms varžyboms, kai buvo galima stebėti judviejų kovą trasoje. Žinoma, filme pamatome ne tik lenktynininkus, bet ir žmones, kurių gyvenimai buvo ne rožėmis kloti.

Drama dar labiau prisodrina filmo turinį. Sugebame įžvelgti dar ir sunkią jaunų žmonių dalią, kurių širdyse įsiliepsnojanti greičio svajonė dažnai virsta į mirties šauksmą. Tai galiausiai ir įvyksta trasose, kai vairuotojai patenka į šiurpias avarijas, kurių pasekmėmis tampa žūtys. Juosta kartu moko ir stiprybės, jei atsižvelgsime į Laudos paveikslą, nes šis žmogus, pakilęs iš pelenų, įrodo, jog nebūna nieko neįmanomo, tiesiog reikia turėti ryžto ir kopti savo užsibrėžto tikslo link.

Vienas iš stipresnių juostos akcentų yra lenktynės, kurios puošia kiekviena kadrą. Riaumojančių variklių garsas sugeba taip prasiskverbti į visą kūną it stebėtume tikras lenktynes. Varžybos pateikiamos vaizdingai ir solidžiai, matome kiekvieno iš vairuotojų sugebėjimus džiuginti publiką savo išmanumu trasoje.

Atsitraukiant nuo siužeto, kuris labai įtemptas ir gana dinamiškas, matome stipriai pavaizduotą laikotarpį ir meistriškai susendintą vaizdą, nukeliantį mus į aštuntą dešimtmetį, kai karaliavo hipiai ir ilgos vyriškos šukuosenos. Iš karto pasijaučiame tos atmosferos dalimi. Režisierius šiuo atveju stipriai „sužaidė“ leisdamas pasimėgauti kiekviena detale, parodyta juostoje.

Kadruose matome automobilius, aprangos tendencijas, pastatus ir gyvenimo būdą. Filmas virsta į pažintinį darbą su pačiais „Formulės-1“ užkulisiais, parodančiais tikslią situaciją ir lenktynių pergalės skonį, kuris „vadovauja“ visoms komandoms. Šiek tiek politizuotas vaizdas, tačiau iš šono pamatyti visą korupciją irgi yra gerai, nes kaip ir kiekvienas sportas, tai purvinas darbas, kurį atlaikyti gali ne kiekvienas.

Sujungus visas idėjas, sportininkų biografijas ir pasižiūrėjus iš šono, koks tai pavojingas sportas, galime drąsiai sakyti, jog Ronas Howardas sukuria tikrą stebuklą „Formulės-1“ gerbėjams, o kartu pristato vieną iš stipresnių artėjančio apdovanojimų sezono dalyvių, kuris be abejonės bus pastebėtas Kino Akademijos. Filmas vertas visų liaupsų, nes išties tai vienas iš geriausių ir originaliausių metų projektų, kuris sugeba „užvesti“ peržiūrai nuo pat pirmos sekundės iki optimistiškai nuteikiančio pamokančio finalo.

Techninė juostos pusė

Kaip ir ankstesni Rono Howardo filmai, šis darbas foninių spalvų dėka sudėliotuose akcentuose turi tam tikrą simbolinę reikšmę. Visą filmą lydį pilkas vaizdas, kuris karts nuo karto simbolizuoja pelenus, iš kurių gali pakilti tik stiprios valios žmonės. Todėl visą filmą gaubia paslaptis ir nežinomybė. Žmonėms, susipažinusiems su Laudos ir Hunto biografijomis, galbūt viskas bus aišku, tačiau tiems, kurie pirmą kartą įsitaisys patogiai kino centro foteliuose, bus gana keista ir nepatogu - lyg visą tai išgyventume patys. Todėl taip biografinė dalis filme dar labiau sustiprinama.

Operatoriaus darbas labai išraiškingas, tai matosi lenktynių įkarštyje. Oskaro laureatas Anthony‘is Dodas Mantle‘is puikiai pasidarbavo kamera ir įvairiausiais rakursais parodė kiekvieną lenktynininko posūkį trasoje. Šiais metais tik filme „Gravitacija“ buvo galima pamatyti geresnį vaizdą.

Garso takelis, nuteikiantis agresyviai dvikovai, suderintas ne prasčiausiai. Įtampa, kuri jaučiama filmo metu, iš dalies priklauso muzikinei palydai – joje galima išgirsti Dawid Bowie „Fame“ ar Mud „Dyna-Mite“, o puikiai suderintas garso montažas dar labiau sustiprina tą nepriekaištingą pojūtį.

Juostos montažas nuostabus. Nesimatė jokios klaidos istorijos pateikime, viskas vyksta teisingai ir be kokių nors techninės pusės priekaištų, todėl atmosfera nuo to tik pagerėja.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmo metu galima pamatyti ne tik dviejų legendinių vairuotojų susidūrimą, bet ir nuostabią pagrindinių aktorių vaidybą, kuri dar labiau priartina filmo statusą prie tobulybės.

Chrisas Hemsworthas, labiausiai žinomas visiems iš komikso herojaus „Toro“ vaidmens, pagaliau gavo progą parodyti save rimtame ir labai dramatiškame vaidmenyje. Jis su role susidorojo tiesiog puikiai. Vaidinamą personažą jis priminė ne tik savo išvaizda, bet ir visapusiškai jį perteikė. Galima pamatyti tiek „pleibojaus“, tiek nelaimingo žmogaus, kenčiančio nuo vienatvės, portretą, o kartu – viešumoje puikiai vaidinančią personą. Tokį Huntą prisimena pasaulis, ir toks jis prieš žiūrovus Chriso dėka.

Vokiečių kilmės Ispanijoje gimęs Danielis Bruhlis dar labiau įtvirtina savo pozicijas tarp geriausių tarptautinių aktorių. Pasižiūrėjus visus vaizdo įrašus su Lauda ir pamačius Danielio vaidybą ir jo personažo įkūnijimą, galima pripažinti, jog jis tampa šio filmo žvaigžde. Tiek daug ekspresijos, skausmo ir meilės akyse. Pats stipriausias jo personažo momentas - kai pamatai žmogų, kovojantį dėl savęs, šeimos, šalies, komandos ir svajonės. Sunku net parinkti žodžius po to, ką mums pateikia Bruhlis.

Juostą puošia dar daugelis žinomų aktorių, tačiau išraiškingiausia iš jų tampa Olivia Wilde. Nors vaidybos prasme aktorė neparodo nieko įsimintino ar stulbinančio, tačiau jos buvimas suteikė filmui tam tikro žavesio. Visą laiką žiūrint į ją pasidarydavo nemalonu, nes tas nepadorus žvilgsnis ir kalbėjimo maniera taip išmušdavo iš vėžių, jog Hunto pasidarydavo dar labiau gaila. Aktorė sugebėjo papildyti jo tuštumą taip, kad žiūrovas pamatytų visą personažo skausmą iš vidaus. Ji simbolizavo Hunto kančias.

Kiekvienas filmo aktorius labai sunkiai dirbo, kad mes, žiūrovai, galėtume pamatyti kiekvieno iš jų vaidinamo personažo vaizdingą paveikslą, sudarantį nemažą pamatą šiai istorijai.

Verdiktas

„Lenktynės“ – tai nepriekaištinga dovana kiekvienam „Formulės-1“ gerbėjui ir stiprių dramų mylėtojams. Žiūrovas filmo metu gauna kruopštų Oskarais kvepiantį pasakojimą apie legendinių lenktynininkų gyvenimą, jų kančias ir norą laimėti. Nepamirštama ir vaizdingoji pusė, kurią sudaro efektingai pateiktos lenktynės ir stulbinanti aktorių vaidyba.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 10/10

Techninė juostos pusė – 9/10

Aktorių kolektyvinis darbas – 10/10

Bendras vertinimas: 10/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Neįgaliesiems skirtoje automobilių stovėjimo vietoje – nemaloni staigmena (4)

DELFI skaitytojas Kazys atsiuntė DELFI redakcijai nuotraukų ir laišką, kuriame piktinasi vangiu Klaipėdos aplinkotvarkos įmonių požiūriu į negaliųjų poreikius. Jis užfiksavo, kaip mašinų stovėjimo aikštelėje neįgaliesiems skirta vieta yra užversta sniegu.

Kirpėja prisipažino: džiaugiuosi, kad turiu padedantį išgyventi vyrą (191)

Esu profesionali kirpėja. Mūsų kirpykloje vyriškas kirpimas kainuoja 6 eurus. Tačiau penkiolikos vyrų per dieną neįmanoma apkirpti, nes jų tiek neateina.

Žioplas ar įžūlus? Vairuotojui kilo klausimų (8)

„Nesupratau, ar tragiškai žioplas, ar išskirtinai įžūlus“, – stebėjosi DELFI skaitytojas Valdas, sostinėje užfiksavęs jam nesuprantamą kito vairuotojo elgesį. Vyras nufilmavo, kaip drąsiai automobilis įrieda į gatvę, degant raudonam šviesoforo signalui.

Autobuso vairuotojo poelgis įsiminė ilgam (1)

Skaičiau DELFI straipsnius ir panorau pasidalinti viena tikrai įdomia situacija. Ji įvyko seniau – 2016 m. vasaros viduryje. Buvo penktadienio rytas, kai aš, atsikėlęs 5 val., ruošiausi važiuoti į darbą. Kadangi dar buvau nepilnametis, buvo sunku jį susirasti…

Kaune sulaikymo operaciją nufilmavęs liudininkas: juos išlupo iš automobilio (36)

Kaune atsitiktinai sulaikymo operaciją nufilmavęs vyras iškart pamanė, kad čia ne eilinės muštynės, o rimtas policijos darbas. Filmuota medžiaga pasidalinęs DELFI skaitytojas nurodė, kad viskas vyko labai greitai.