Žinomas kino kūrėjas džiugino veiksmo žanro gerbėjus tokiais filmais, kaip kultiniu tapusiu 1995 metų komediniu veiksmo trileriu „Blogi vyrukai“, po metų pasirodžiusia „Uola“, pelningiausiu 1998 metų filmu „Armagedonas“ ar kariniu epu „Perl Harboras“, o 2007 metais režisierius atsiribojo nuo realaus pasaulio ir pristatė pasauliui vieną pelningiausių kino franšizių – „Transformeriai“.Praėjo lygiai dešimt metų nuo paskutinio Michaelo Bay‘aus veiksmo filmo „Blogi vyrukai 2“, todėl reikia tik pasidžiaugti, jog vėl gauname progą pamatyti kvapą gniaužiantį šio žanro reginį.Kino kūrėjas kviečia pamatyti šmaikštų, efektingą ir pašėlusį steroidais pripumpuotų vyrukų pasirodymą, kuriame netruks nieko, o žiūrovai galės mėgautis kiekviena šio vasariško veiksmo filmo akimirka nenuobodžiaudami kino salėje.
Apie ką mes čia…
Danielis Luga – profesionalus fitneso treneris. Vyras turi daug svajonių, tačiau, kad jas įvykdytų, jam reikia nemažai pinigų. Sumanus raumenų kalnas sugalvoja planą, kaip praturėti, tačiau jam reikia dar kelių žmonių pagalbos. Viliojantis pasiūlymas pritraukia dar du kultūristus, kuriems pinigai irgi leis išpildyti svajones. Trijulės tikslas – turtingas verslininkas. Pradėjus vykdyti sumanymą viskas eina šuniui ant uodegos, o vyrukai tuo pačiu prisidirba labai rimtų problemų.
Kūrinio vidus
Prasidėjus juostai iš karto galima atpažinti Michaelo Bay‘aus braižą. Filmas labai primena „Blogus vyrukus“ ir tai tik džiugina – senai nebuvo tokio pozityvaus ir kartu šmaikštaus veiksmo filmo, kuris neleistų nuobodžiauti visomis prasmėmis. Įtampos ir humoro kupina juosta – tai dar viena puiki dovana iš efektingų pasirodymų genijaus.
Pasakojimas apie sportininkus, kultūristus atrodytų gana banalus, tačiau tai filmas, sukurtas pagal tikrus įvykius, o svarbiausia, jog jis turi pačią Amerikos kultūrą pašiepiantį kontekstą. Amerikietiška svajonė – ji peršama viso filmo metu, net minimi tokie filmai kaip „Žmogus su randu“, kur taip pat buvo siekiama tokios svajonės. Pašiepiantis požiūris į amerikiečius leidžia suprasti, jog net ir patys didžiausi kvailiai turi didžiausius šansus praturtėti šioje svajonių šalyje.
Šalia pašaipaus požiūrio į tam tikrus amerikiečių gyvenimo aspektus prasiveržia patriotizmas. Jo pilna visur ir tai šiek tiek verčia pykti ant kūrėjų. Pats scenarijus irgi nėra iš geresnių, tačiau visas siužetinės linijos veiksmas išlaiko įtampą. Čia jau puikiai pasireiškia scenaristų humoro jausmas. Filme daug šmaikščių ir tikrai juokingų, o kartu ir prasmingų, vietų. Pašiepiama ne tik šalis, tačiau ir patys kultūristai. Sprendžiant iš filmo, smegenų pas juos ne daugiau nei pas darželinuką. Iš karto galima prisiminti senąjį rusų posakį „Jėga yra, proto nereikia“. Galbūt tai ir yra tiesa – tiek steroidų rydami jie tikrai nepasidaro protingesniais.
Filmo veiksmas pristatomas labai efektingai. Kas jau kas, bet Bay‘us tai moka geriausiai. Patį filmą galima palyginti su viena populiaraus žaidimo „Grand Thieft Auto“ dalimi. Viskas rutuliuojasi panašiu būdu. Bet tai nenuostabu – gi kūrėjai patys sakė, jog kai kurios minėtos žaidimų serijos detalės buvo panaudotos ir šiai juostai.
Nemažai brutalių epizodų, pasaldintų gražiais Majamio vaizdais ir moterimis – tai dar vienas didesnis šio darbo pliusas. Žiūrima lyg į pasakiško grožio peizažą: paplūdimiai, vilos, baseinai su pusnuogėmis merginomis, striptizo klubai, gražūs automobiliai. Vos ne rojaus kampelis tikriems turčiams. Išties viliojantis filmo fonas, kuris kas kartą vis labiau nustumia scenarijaus klaidas į šoną.
Kaip jau kalbėta anksčiau, humoro čia labai daug. Kartais vos spėji atgauti kvapą. Dialogai taipogi verčia šypsotis. Po peržiūros pradeda kamuoti mintis, ar čia komedija, ar visgi veiksmo trileris. Puikiai surengtas kietų vyrų pasirodymas, kuris nuteikia vien tik pozityviai nuotaikai. Vienkartinės peržiūros darbas, tačiau užtat toks šviesus.
Techninė juostos pusė
Filmas kupinas įvairiausių muzikos žanrų. Smagiai nuteikia garso takelis, galintis pasigirti tokiomis dainomis kaip Coolio „Gangsta‘s paradise“, Bon Jovi „Blaze of glory“ ar Peter Amato „In my space“, bei puikiomis Steve Jablonsky kompozicijomis.
Operatoriaus darbas pateiktas ganėtinai įdomiai. Vaizdai, veiksmas, personažai pristatomi įdomiais kameros rakursais. Efektinga ir kartu originalu. Garso montažas veiksmo scenoms suteikia taip trūkstamo adrenalino, kurio kartais nesugeba perteikti garso takelis, nors ir koks geras jis būtų.
Filmo spalvos labai kaitaliojasi priklausomai nuo nuotaikos – tai dar vienas didesnis juostos pliusas. Malonus akiai fonas ir gražūs vaizdai – tai viso filmo koziris.
Aktoriai
Kaip visada, Bay‘us į savo komandą surenka pačius kiečiausius aktorius. Gerai pripumpuotas Markas Wahlbergas šį kartą turėjo visišką laisvę, kuria ir pasinaudojo pristatydamas savo kūną kaip tik galėjo. Nors vaidybiniai sugebėjimai čia nėra jo stipriausia pusė, tačiau vien ko vertas kūno sudėjimas.
Dar vienas raumenų kalnas – Dwayne‘as Johnsonas, kuris tapo vienu pelningiausių pasaulio aktoriumi. Puikia tinkantis amplua, kur „Uola“ galėjo pademonstruoti save visame gražume. Nieko neišsiskiriantis nuo kitų savo personažų, tačiau užtat kiek daug pozityvumo sklinda iš šio žmogaus. Didelė pagarba jam.
Anthony‘is Mackie‘is, Edas Harrisas, Robas Corddry‘is, Rebel Wilson, Kenas Jeongas, papildę filmą, pasirodė blankiai, tačiau jie ir neturėjo šansų prieš galingą dvejų kietų vyrukų tandemą. Šioje situacijoje labiausiai gaila talentingo Edo Harriso – jis visiškai nesugebėjo atskleisti savo potencialo.
Verdiktas
„Kultūristai“ – tai pozityvaus humoro, veiksmo ir trilerio mišinys. Efektingas filmas, turintis pernelyg banalų scenarijų ir puikius aktorius, sugeba išlaikyti deramą adrenalino dozę, įtampą ir šmaikštumą, kas ir padaro jį vienu smagesnių šių metų projektų, pasirodžiusių kino ekranuose.