Kino recenzija. Jobs

 (15)
Režisierius ir scenaristas Joshua Michaelis Sternas, kurio filmografijoje galima pasigesti iškilių ir žinomų filmų, gavo puikią progą pasipuikuoti ir pagaliau garsiai prabilti apie save, pristatydamas filmą apie vieną iškiliausių mūsų dienų genijų – Steve‘ą Jobsą. Režisierius kviečia iš arti pamatyti, nuo ko prasidėjo kelionė link galingiausios pasaulyje korporacijos, susipažinti su ekscentrišku novatoriumi ir atskleisti „Apple“ sėkmės receptą.

Apie ką mes čia…

Idealistas ir svajotojas, paprastas studentas Steve'as vieną dieną suvokia, jog kompiuteriai ateityje gali padaryti tikrą perversmą žmonių gyvenime. Kartu su savo bičiuliu Vozu ir kitais draugais jis sukuria kompaniją, kurios tikslas - padovanoti kiekvienam žmogui džiaugsmą. Laikui bėgant, bičiulių svajonė tampa realybe, bet, deja, kartu su sėkme atsiranda kliūtys, galinčios sustabdyti visą perspektyvios kompanijos veiklą.

Kūrinio vidus

Vos prieš keletą metų mirus „Apple“ įkūrėjui Steve'ui Jobsui, Holivudas išprotėjo ir pradėjo kurti planus apie jo biografijos pristatymą didžiuosiuose ekranuose. Vienu iš tokių bandymų tapo šis filmas, paremtas Walterio Isaacsono knyga, kurios dėka galima bent truputį atskleisti genialaus novatoriaus gyvenimą ir parodyti „Apple“ istoriją nuo pačių jos ištakų.

Tiesą sakant, perskaičius knygą ir pasižiūrėjus filmą galima teigti, jog kūrėjai iš jos pasisavino ne daugiau kaip dvidešimt procentų - filmo metu galima pastebėti, jog Jobso figūra nėra atskleidžiama taip, kaip norisi, o vietoj to visas dėmesys sutelkiamas į „Apple“. Žinoma, galima sakyti, jog Steve'as ir yra „Apple“, bet būkime teisingi, režisierius nesugebėjo subalansuoti korporacijos kūrimosi proceso su jos įkūrėjo transformacija.

Pirmiausia atkreipkime dėmesį į Jobsą ir jo pateikimą filmo metu. Plačiai parodomi keli gyvenimo faktai, jokių užuominų apie vaikystę, laimingos šeimos portretas ir jaukūs tėvų namai, galiausiai - keli kadrai jo indėlio į „Apple“. Žinant, jog Jobsas buvo paranojikas, sunkiai valdantis savo emocijas, egocentrikas, tai visiškai neatskleista. Matome tik genialaus svajotojo portretą, kuris ėjo link savo svajonės - užsibrėžto tikslo link. Žinoma, kartu bandyta parodyti, jog jis nėra kaip visi, tačiau perteikti jo tikrąjį psichologinį portretą nesugebėta. Tai gražus ir idealus genijaus paveikslas, kuriam meldžiasi milijonai „Apple“ vartotojų visame pasaulyje.

Iš kitos pozicijos žiūrint šį filmą matome platų korporacijos susikūrimą. Keista, jog kūrėjai pavadino filmą Steve'o garbei, kai visas filmas buvo viena didžiulė „Apple“ reklama, kurioje dominavo jos istorija. Veikėjai visiškai nustumti į šalį, tai ir leido manevruoti režisieriui ties prastesniais išvedžiojimais, pateikiant vien faktus apie korporaciją. Žmonėms, kurie artimiau nėra susipažinę su „Apple“, filmas galės šiek tiek atskleisti jos sėkmės priežastį. Juosta tampa neblogu almanachu žiūrint į kompaniją iš jos vidaus.

Šnekant apie siužeto pateikimą ir veiksmą, reikia pripažinti, jog filmas nėra nuobodus ir jį žiūrėdamas jautiesi žvaliai, tačiau žiūrint iš dramos perspektyvos, trūko draminės įtampos, kuri tikrai buvo reikalinga. Kaip jau minėta anksčiau, filmas parodomas remiantis faktais apie kompaniją, todėl jo tęstinumas „lygus“ ir pabaigoje nėra jokių nukrypimų į praeitį, viskas pateikiama eilės tvarka.

Juostoje mažai įsimintinų akimirkų, tačiau labiausiai įstrigęs ir geriausiai perteiktas filmo momentas - anų metų atmosfera. Šukuosenos, hipiškas gyvenimo būdas, apranga, mašinos, pastatai, puiki kelionė laiku, kurios dėka pasijaučiame aštuntame dešimtmetyje, - atsižvelgiant bendrai į visą projektą jis nenuvilia, nors, žinoma, gaila, kad Jobsas taip ir liko antrame plane.

Techninė juostos pusė

Atskleidžiant anų metų atmosferą reikia ne tik tinkamai pateikti dekoracijas ir veikėjų aprangą, bet ir fonines spalvas. Viskas primena anų metų filmus ir jų filmavimo stilių. Pasendintas vaizdas padaro nebloga įspūdį.

Užtat garso takelis gana silpnokas. Muzikinės kompozicijos visiškai nedera prie filme rodomų scenų. Bandoma sukelti įtampą, bet nepavyksta, o kartu čia nėra trileris ar kokia veiksmo juosta, kad skambėtų tokie kūriniai, kurios tenka girdėti.

Operatoriaus darbas neblogas, kai kuriose vietose jis nesugebėjo detaliai parodyti iškilusių situacijų, tačiau tenka pripažinti, jog filmo pradžioje ir Jobso pristatyme buvo vizualiai labai meistriškai pateikta scena. Gaila, jog ne visos scenos tokios kerinčios, kaip ta.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pasirenkant Ashtoną Kutcherį į Jobso vaidmenį, internete pasipylė tiek daug neigiamų atsiliepimų, jog iš karto užsinorėjo pamatyti jo pasirodymą tokiame amplua. Vis dėlto aktorius visiems asocijuojasi su komedijos žanru, o dramoje jį pamatyti - retenybė. Pasižiūrėjus į jo vaidinamą personažą galima pasakyti tik tiek, jog vizualiai jis labai primena Steve'ą. Aktoriaus stovėsena ir eisena irgi gana specifiškai perteikė Jobsą, kuris taip pat panašiai vaikščiojo. Ir tai viskas. Vaidybos metu visą filmą matosi tas pats komedinis gražuoliukas Kutcheris, dėl kurio iš proto eina mažos ir didelės mergaitės. Gaila, jog jos nesugebėjo iš savęs išspausti kažko daugiau, nei vien tik panašią išvaizdą.

Užtat Steve'o Wozniak'o portretas puikus. Joshas Gadas pasidarbavo iš peties, o ir dramatiniai aktoriaus sugebėjimai pagaliau buvo atskleisti. Nors panašumas minimalus, tačiau vaidyba kerinti. Toks liūdnas žmogaus šešėlis prieš didįjį genijų. Vaidybos plane tai maloniausia akimirka stebint Vozą.

Antraplaniai filmo veikėjai nieko įsimintino ir verto dėmesio neparodė, nebent galima paminėti, jog juostoje pasirodė tokios antraplanių vaidmenų žvaigždės kaip J. K. Simmonsas, Dermotas Mulroney‘is, Matthew‘as Modine‘as ar Kevinas Dunnas, kurie atliko įprastą darbą užpildant aktorių gretas filme.

Verdiktas

„Jobs“ – tai filmas ne apie genialų ir savo vizijų netausojantį novatorių, bet apie iškiliausios ir brangiausios pasaulyje korporacijos susikūrimo istoriją, kurioje dominuoja puikiai perteikta aštunto dešimtmečio epochos atmosfera ir nenuobodžiai pateikti faktai apie „Obuolį“.

Bendras vertinimas: 6/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: aš elgsiuos, kaip norėsiu! (21)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir videoklipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Namuose priglaustas šuniukas tapo reklamų herojumi (9)

Viržį žmonės rado gatvėje. Kurį laiką jie bandė surasti, kam priklauso šuniukas, bet šeimininkui neatsiradus buvo nuspręsta nugabenti šunelį į artimiausią prieglaudą. Taip jau sutapo, kad mes ieškojome naujo šeimos nario, ir Viržis vietoje prieglaudinuko tapo geriausiu mūsų bičiuliu.

Tarp gyvūnus globojančios merginos augintinių – ir žemaitukas (9)

Esu iš tų, kurie labai myli gyvūnus, tad man jų visas būrys – begalinis džiaugsmas ir visos šeimos rūpestis. Kartą, kai su šeima ilsėjomės prie jūros, tiesiogine to žodžio prasme išzirziau, kad galėčiau auginti katiną.

Kaip DELFI skaitytojai šventė Vasario 16-ąją (1)

Vasario 16-ąją šventiškai paminėję lietuviai su DELFI Piliečiu pasidalijo šventės akimirkomis. Kviečiame pasižiūrėti, kaip smagiai DELFI skaitytojai minėjo Lietuvos gimtadienį!

Įkliuvo: nufilmuotas chuliganiškai vairuojamas kauniečio automobilis (42)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai ir vėl dalinasi grubiais kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie fiksuojami Kauno miesto gatvėse. Šį kartą į vaizdo registratoriaus objektyvą pateko itin nedrausmingas vairuotojas, kuris, padaręs ne vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą, nuskubėjo į kelių policijos kiemą, kuriame Chemijos prospekte dirbantys pareigūnai palieka savo automobilius.