Kaip ir kasmet režisieriai kviečia pasidžiaugti paskutinėmis einančių į pabaigą metų akimirkomis ir atsipalaiduoti kino salėje su filmu, kuris neša vien tik šiltas, jaukias ir šventines emocijas, o kartu ir atsisveikinti su pamiltais personažais finalinėje šios šventinės franšizės dalyje.
Apie ką mes čia…
Liaudyje sklinda kalbos apie bumerango teoriją, kurios metu visi geri seniau atlikti darbai su kaupu grįžta šeimininkams. Tuo tiki ir mažytė Nastia, kurios vienintelis noras - vėl kartu suvesti du įsimylėjusius šunyčius. Ryžtinga mergaitė visai įmanomais ir žinomais būdais bandys pasiekti savo tikslą…
Kūrinio vidus
Finalinės trilogijos dalies, kuri pasirodė tokiu pačiu pavidalu kaip ir ankstesni filmai, teko laukti du metus. Ne paslaptis, jog kūrėjai pradžioje iš trečio filmo mąstė padaryti tam tikrą dokumentinę juostą, kurioje būtų įamžinti eilinių žmonių šventiniai video įrašai, tačiau galiausiai prodiuseris persigalvojo ir mes vėl gauname Urganto bei Svetlakovo dueto šou didžiajame ekrane.
Kaip ir ankstesnėse trilogijos dalyse, visas veiksmas sukasi aplink tyrą vaikišką norą, todėl jau vien nuo tokių scenaristų manevrų darosi šilta. Vis dėlto, vaikai ir jų pasaulėžiūra - tai vienas didelis gėrio propagavimas visiems. Rusų komedijos paskutiniu metu, kaip visi puikiai žinome, linksta į absurdą ir vulgarumą. Toks Vakarų civilizacijos kopijavimas neišeina į nauda, o dar labiau pablogina komedijos žanro situaciją šalyje ir būtent tokiais projektais kaip „Eglutės“ ar „Mamos“ išlaikoma tam tikra riba tarp degradavimo ir vertybių puoselėjimo. Naujausiame filme tokių vertybių pilna, o ypač meilės ir atleidimo akimirkos paverčia finalinę franšizės dalį pačia jaukiausia.
Filme dominuoja aštuonios istorijos, kurios suvienijamos į vientisą pasakojimą. Jo vienintelis tikslas – susitaikymas. Kiekviena iš istorijų vėl nukelia mus į senų bičiulių namus, bet kartu leidžia patirti naujus nuotykius su visai nepažįstamais personažais. Kiekvienas iš filme pristatomų veikėjų simbolizuoja rusų tradicijas, žmonių požiūrį į kitus ir slavišką pasaulėžiūrą į juos supantį pasaulį. Daugelis veikėjų labai jau primena mūsų šalies gyventojus ir jų gyvenimo būdą, todėl filmas tampa artimas ir Lietuvai. Naujųjų metų šventimo tradicijos ir prieškalėdinė atmosfera puikiai užpildo filmą, todėl visos peržiūros metu sunku nesišypsoti.
Siužetinės linijos prasme filmas labai žvalus, nėra jokių nuobodžių ar užsitęsusių akimirkų, o svarbiausia – filmo humoras labai puikiai pritaikytas prie rodomų situacijų. Apsieinama be vulgarių replikų, o dialogai tiesiog nuoširdžiai priverčia juoktis iš kurioziškų situacijų. Pasibaigus filmui net pasidaro gaila, jog tai - šios šmaikščios istorijos finalinė dalis, nes tokių komedijų laukiame visus metus. Pasirodžiusios kino teatrų ekranuose jos tampa tikrų tikriausia dovana visiems žiūrovams, kuriems šventės reiškia kai ką daugiau nei vien pasėdėjimas už stalo su taure rankose.
Techninė juostos pusė
Filmo fonas kaip ir trilogijos pirmtakuose atrodo nepasaldintas, tikroviškas ir šiltas. Gatvių dekoracijos ir veikėjų apranga irgi labai asocijuojasi su Kalėdomis ir Naujausiais metais, todėl taip kūrėjai sugeba paversti pasakojamą istoriją į jaukumo kupiną pasisėdėjimą.
Operatoriaus darbas šiek tiek trikdo dėl tam tikrų pernelyg greitų manevrų ir silpnokai perteiktų rodomų miestų, kurių didybė turėtų skverbtis už ekrano ribų. Kitomis akimirkomis viskas pakenčiama.
Filmo garso takelis silpnokas ir žymiai skiriasi nuo ankstesniuose filmuose skambančių muzikinių kompozicijų. Lyg ir yra šventinė tematika, tačiau ji jaučiama pernelyg šaltai, nesugebama iki galo sukurti šventinės atmosferos. Dėl to visas krūvis atitenka scenaristams ir režisieriams, kurie bendrą vaizdą paverčia į tikrą saldainį.
Tam tikromis filmo akimirkomis matomas ir ne itin kokybiškai sumontuotas vaizdas, todėl kai kurios scenos išreiškiamos labai grubiai. Visa kita atrodo maloniai ir be kokių nors priekaištų, todėl bendras verdiktas montažui – jis pakenčiamas. Įsijautęs žiūrovas net nepastebės tų kelių montažo klaidų.
Aktorių kolektyvinis darbas
Trilogijos žvaigždūnai, aktorius Sergėjus Svetlakovas ir Rusijoje populiarus laidų vedėjas Ivanas Urgantas vėl susivienija ir pristato save kaip tik įmanoma šviesiau. Žinoma, jų aktoriniai sugebėjimai verčia laukti geresnių laikų, tačiau, kaip bebūtų, jie yra šios franšizės talismanai.
Juostoje pasirodo ir tokie senbuviai kaip Piotras Fedorovas, Ana Čipovskaja ir Aleksandras Golovinas bei nauji veidai, tarp kurių - visiems žinomas ekrano didvyris Goša Kucenko bei televizinių serialų aktorius Antonas Bogdanovas.
Visi aktoriai sukuria malonią atmosferą ir atrodo visai neblogai, tačiau, deja, vaidybos plane pas daugelį matomas nepasitikėjimas savimi, o tai nulemia ne itin įtikinamus pasirodymus.
Verdiktas
„Eglutės 3“ – tai patenkinama žinomos komedinės trilogijos finalinė dalis, kuri propaguoja vien šilumą, jaukumą ir gėrį. Įdomių veikėjų ir nevulgaraus humoro dėka filmas tampa dar ir puikia Kalėdine pramoga, skirta visai šeimai.
Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 8/10
Techninė juostos pusė – 7/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10
Bendras vertinimas: 7/10