Kino recenzija. Aš tokia susijaudinusi!naujo P. Almodovaro filmo apžvalga

 (5)
Vienas iškiliausių ispanų kino kūrėjų, dviejų Oskaro apdovanojimų laureatas režisierius Pedro Almodovaras nusižengia visoms taisyklėms ir pristato pačią kontraversiškiausią savo juostą.
Pedro Almodovaras
© Reuters/Scanpix

Nusipelnęs tokiais darbais kaip 2002 metais pasirodžiusia drama „Pasikalbėk su ja“, „Sugrįžimas“ ar genialiu trileriu „Oda, kurioje gyvenu“, kino grandas bando savo jėgas komedijos žanre. Kino kūrėjas kviečia pamatyti labai keistą skrydį, kuriame dominuoja chaosas, meilė, geismas ir homoseksualumas, tačiau su ispanišku temperamentu kurta juosta nė akimirkai neleis liūdėti, paversdama žiūrovus neatsiejamais šios kelionės dalyviais.

Apie ką mes čia…

Iš pirmo žvilgsnio tai eilinis skrydis, nekeliantis jokių neramumų keleiviams. Deja, greitai sužinoma baisi tiesa – lėktuvas nepasieks savo tikslo. Gelbėti situaciją ir linksminti keleivius pasiryžta trys homoseksualūs stiuardai, kurie visais įmanomais būdais bando nuspalvinti paskutines keleivių akimirkas.

Kūrinio vidus

Almodovaras nenustoja stebinti savo eksperimentais. Jeigu paskutinis jo filmas buvo vertinamas gana kontraversiškai dėl savo pernelyg žiauraus turinio, tai šis darbas dar labiau sutirština spalvas aplink jo figūrą. Komedija, ir dar apie homoseksualus – senukas stipriai protestuoja prieš sistemą ir netoleranciją vienalyčiams santykiams, tačiau neefektingai.

Vis dėlto šį filmą reikia žiūrėti kaip komedijos žanro atstovą. Nors jame ir pasireiškia labai daug kritikos visuomenei dėl netolerancijos gėjams, bet ji yra tokia blanki, kad nesukelia didesnių emocijų ir apmąstymų šiuo klausimu.

Ispanai kaip ir dauguma europinio kino atstovų šiame žanre turi savo braižą ir humorą pateikia savotiškai. Tie, kas jau yra supuvę nuo amerikietiško vulgaraus produkto, šios juostos nepriims. Žinoma, vietomis gana nuobodžiai pateikiamas veiksmas leidžia atitraukti akis nuo ekrano, tačiau, kaip bebūtų, filmas yra kupinas kurioziškų situacijų. Dialogais bandoma perteikti juokingiausias vietas, o gana ekspresyvūs veikėjų veiksmai prideda tikrojo ispaniško karštakošiškumo.

Patys filmo veikėjai yra pernelyg šalti ir neįdomūs ir tik vienintelis homoseksualių stiuardų trio sugeba pakelti nuotaiką. Išties smagus vyrų mylėtojų benefisas, o ir šmaikštūs pokalbiai apie oralinius santykius prideda filmui žavesio. Žinoma, žmonėms, kurie netoleruoja tokių tarpusavio santykių, bus sunku klausytis tokios erezijos, bet tiems, kurie gyvena laisvai ir nebando kritikuoti kitų dėl jų religijos, politinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos, tai bus gana smagus filmas.

Almodovaras, kaip minėta ankščiau, bando protestuoti ir filme paslepia tam tikras metaforas apie žmonių santykius, tik bėda ta, jog jis pasirinko netinkamą žanrą tai išreikšti. Labiausiai pastebimas tik tas faktas, jog heteroseksualai irgi gali lengvai pereiti į kitą barikados pusę, ir čia jau kalbama ne apie biseksualumą.

Tokiais manevrais režisierius nesukuria nieko įsimintino kaip tik protestą, tačiau leidžia apsvarstyti vieną: visi mes – žmonės, visi mes gyvename šiame pasaulyje ir gyvename tam, kad būtume laimingi. Nors tai yra vienas silpniausių kino grando karjeros filmų, tačiau jo dėka kino salėje galima ramiai atsipalaiduoti stebint šmaikščias veikėjų išdaigas.

Techninė juostos pusė

Filme galima girdėti neblogą, raminantį garso takelį. Gerai parinktos muzikinės kompozicijos neleidžia nuobodžiauti, ypač efektingai pateikiama pagrindinė filmo daina. Operatoriaus darbas nieko neišsiskiriantis, tačiau foninės spalvos ir dekoracijos labai saldžios akiai, lyg būtų žiūrima kokia nors pasaka. Montažas neblogas, nors ir nesukuria jokios intrigos, tačiau bent scenos sudėliotos ne chaotiškai.

Aktorių kolektyvinis darbas

Filmas yra kupinas puikių ir žinomų ispanų aktorių, tačiau plojimai atitenka homoseksualiai stiuardų trijulei, kuri ir tempė visą filmą ant savo pečių.

Charizmatiškiausias trio dalyvis, Chosera, kurį suvaidino Javieras Camara kiekvieną kartą pasirodydamas ekrane džiugino akis. Carlosas Ajeresas, įkūnijęs Fajasą, taip pat sulaukė savo akimirkos. Šokio metu būtent jis parodomas stambiausiu planu. Silpniausias pasirodymas – Raulio Arevalo, bet ir jis lenkė visus kitus juostos dalyvius.

Anonsuose matyti geriausi režisieriaus draugai ir jo filmų senbuviai, Antonio Banderasas ir Penelope Cruz, pasirodo vos tik kelioms minutėms. Gaila. Labai gaila. Jų taip trūko. Visi kiti filmo aktoriai save pateikė neįsimintinai ir pernelyg sausai.

Verdiktas

„Aš tokia susijaudinusi!“ – tai vienas prasčiausių ispanų kino grando karjeros darbų. Nuotaikingas, tačiau pernelyg banalus ir nuspėjamas filmas, galintis pasigirti tik neblogais dialogais ir šmaikščiais homoseksualų pasirodymais ekrane, yra tik menkas senojo Almodovaro šešėlis.

Bendras vertinimas: 5/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Vairuotojas įspėja: Pakruojo r. – sudėtingos vairavimo sąlygos, nuo kelio nulėkė vilkikas (1)

DELFI penktadienio rytą sulaukė skaitytojo Martyno laiško, kuriame jis panoro įspėti kitus vairuotojus. Pasak vyro, Šiaulių aps. Pakruojo rajone ant kelių – labai daug sniego, ir vis dar sninga. Jis pats užfiksavo nuo kelio nulėkusį vilkiką.

Darbuotojų atsakymas parodoje pravirkdė: negaliu nustoti pykti (257)

„Kai jau viskam pasiruošiau, man sako, kad manęs neįleis, nes „tokios taisyklės“, – pasibaisėjo 3 vaikų mama Justė. Moteris prisipažino, kad net apsiverkė sužinojusi, kad į prekybos centre atsidariusią parodą moterys su vaikiškais vežimėliais nėra įleidžiamos. Nors jai buvo padaryta išimtis, supykusi DELFI skaitytoja pasidalijo nuoskauda dėl tokio organizatorių sprendimo.

Nufilmavo, kaip vos neįvyko tragedija: BMW vairuotojo perėja nesulaikė (28)

Milimetras iki tragedijos – taip kraują stingdantį įrašą pavadino DELFI skaitytojas, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuris dar kartą moko pėsčiuosius net ir per perėją eiti labai atsargiai.

Palygino prekės kainą skirtingose šalyse – skirtumas nustebino (199)

DELFI skaitytojas Vygandas pasidalijo su portalu savo atradimu – vyrą nustebino tai, kad už vieną prekę Lietuvoje jam tenka mokėti daugiau, nei Belgijoje, Vokietijoje ar Italijoje. „Malonu, kai prekybos centrai mus laiko labiau pasiturinčiais“, – ironizavo jis.

Lietuvi, atsipeikėk: jei nesituokia, nereiškia, kad paliks (109)

Kaip mes galime siekti tolerancijos „kitoms“ visuomenės grupėms, jei nesugebame toleruoti vienas kito? Tarp vyresnių žmonių nusistovėję stereotipai dusina kiekvieną iš mūsų, nes tobulų nėra. Stereotipai apie šeimą, vyriškus vyrus ir moteriškas moteris, vaikų kiekį ir pinigus.