Kino recenzija. Anoniminis tėtis

 (1)
Kanadiečių kino kūrėjų komanda, režisierius Kenas Scottas ir scenaristas Martinas Petitas, 2011 metais pristatė gana įdomų ir juokingą projektą pavadinimu „Starbakas“, kuris taip patiko amerikiečių studijai „DreamWorks“, jog ši išpirko šio filmo teises ir anonsavo savo versiją.
© Organizatorių nuotr.

Žinoma, kaip ir būdinga Holivudui, už vairo atsistoja tie patys originalios juostos kūrėjai, todėl jaudintis dėl autentiškumo nereikės. Kino kūrėjai kviečia visus originaliosios juostos ir nuotaikingų komedijų mylėtojus tapti vieno nevykėlio gyvenimo liudininkais, kuriam ant galvos nukrenta 533 vaikai.

Apie ką mes čia…

Deivido Vozniako gyvenimas nėra rožėmis klotas. Vyras visais įmanomais būdais bando išsikapstyti iš įvairiausių skolų ir pasiekti gyvenime kažką įsimintino, tačiau jam niekaip nesiseka. Įklimpęs į beveik šimtatūkstantinę skolą jis praranda bet kokias viltis dėl šviesesnio rytojaus, o kad nebūtų per mažai, gyvenimas sugeba iškrėsti dar didesnį pokštą. Vyras sužino, kad yra biologinis 533 vaikų tėvas.

Kūrinio vidus

Po originalios juostos peržiūros, kuri tikrai nebuvo paprastai susukta, sulaukiame amerikietiško arba, kitaip sakant, holivudinio atsako. Įdomu, jog perdirbinį režisavo tas pats 2011 metų juostos režisierius. Galbūt kažkam tai pasirodys keista, tačiau tokių atvejų yra labai daug. Galime prisiminti pagal tokį pat principą sukurtą „Blogą leitenantą“, „Pakvaišusius žaidimus“, „13“ ir kitus filmus. Naujovių nepamatysime, tačiau galime įžvelgti visiškai kitokio mentaliteto žmonių požiūrį į duotą situaciją.

Iš tikrųjų sakyti, jog tai komedija, būtų itin drąsu. Žinoma, filme netrūksta juokingų situacijų, tačiau atsižvelgus į rodoma tematiką, galima įvardyti filmą kaip tragikomediją arba net dramą. Visi puikiai suprantame, jog kiekvieną žmoguų toks gyvenimo posūkis kaip sužinojimas apie tokį vaikų skaičių gali ne tik palaužti, bet ir nuvesti į kapus. Personažo gyvenimas ir taip nėra saldus, o čia dar tokia žinia. Ties tuo filmas įgauna prasmė ir sugeba sugraudinti, tačiau viskas vyksta pagal standartinį tokio pobūdžio filmų scenarijų, kuris atsiduoda vien tik banaliais kūrėjų sprendimais.

Kalbant apie komiškas situacijas, galima teigti, kad tik dialogais ir keliais nuotaikingais personažų mimikos atvejais filmas sukelia šypsena, o tuo pačiu - ir liūdesį. Liūdesys aplanko ne dėl Deivido personažo, o dėl jo vaikų, kurie svajoja apie tėtį. Vieni sugeba gyventi dorai, kiti tik švaisto savo laiką, tačiau, kaip bebūtų, kiekvienas iš jų nusipelno tėviškos meilės. Padėdamas kiekvienam iš savo biologinių atžalų, Deivido personažas simbolizuoja gėrį, kurio šiais laikais taip trūksta daugeliui žmonių, vien tik savanaudiškais tikslais bendraujančių su kitais žmonėmis.

Gaila, jog filmo metu orientuojamasi vos tik į kelis vaikus, todėl dauguma jų tiesiog nepristatomi ir neatskleidžiami. Su tais, kurie pasirodo ekrane, taip pat „žaidžiama“ pernelyg sausai, todėl nesugebama įžvelgti jų problemų. Paviršutiniškais perteikimais sužinome jų vieną ar kitą gyvenimo problemą, tačiau to nepakanka, kad suprastume, koks jų gyvenimas buvo iki to momento, kai Deividas pradėjo būti jų angelu sargu.

Tokiais manevrais kino kūrėjai žaidžia su žiūrovu iki pat pabaigos. Ji taip pat nelabai kokybiškai atspindi realią situaciją. Vis dėlto šiltas juostos finalo akcentas leidžia iš kino salės išeiti su šypsena.

Techninė juostos pusė

Techninės pusės dėka juostoje galima pamatyti ir nemažai šviesių akimirkų. Visų pirma, gana žaibiškas ir nenuilstamas garso takelis peržiūros metu karts nuo karto priverčia pajudėti. Muzikiniai AC/DC „Thunderstruck“ ar The Strokes „Someday“ hitai peržiūrą paverčia tikra švente, bent jau akimirkai tai tikrai.

Operatoriaus darbas visiškai neįsimintinas, todėl viskas nufilmuota standartiniu tokio pobūdžio filmų būdu. Gaila, nes finalinę sceną ligoninėje galima buvo pateikti labai vaizdžiai, bet tai neįvyko, todėl pamatome ne itin išraiškingą apkabinimą.

Filmo montažas neblogas, tačiau kai kuriose vietose pritrūksta dinamikos ir, svarbiausia, intriguojančio konteksto, sugebančio bent kažkiek laikyti nežinioje. Viskas čia vyksta pagal standartinį pasakojimo planą, kuriame nėra vietos intrigoms.

Aktorių kolektyvinis darbas

Komedijų asas, kurio žvaigždė jau po mažu blėsta, aktorius Vince‘as Vaughnas kaip ir visuose jam būdinguose filmuose pasirodo be jokių pasikeitimų. Žinoma, jis labai tinka tokiems vaidmenims ir galima puikiai pasijuokti iš jo grimasų ar rimtų veido išraiškų, tačiau tenka pripažinti, kad geriausi jo karjeros momentai jau seniai pasiliko praeityje.

Maloniu aktorinio kolektyvo papildymu tampa labai šmaikštus aktorius Chrisas Prattas, kuris parodė žymiai daugiau pozityvo ir suteikė daug daugiau geros nuotaikos už pagrindinę filmo žvaigždę. Smagus personažas, kuris irgi simbolizuoja tėvišką dalią.

Juostą papildo ir neįprastai žavi ir smagi aktorė Cobbie Smulders, kuri jau po truputį sugeba įsitvirtinti didžiajame kine, po savęs palikdama televizinių projektų šešėlį ir kultinį serialą „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. Labai žavingas aktorės pasirodymas, kurio spindesys įneša nemažai geros nuotaikos į bendrą filmo vaizdą.

Verdiktas

„Anoniminis tėtis“ – tai neblogas kanadiečių komedijos perdirbinys, kuris po peržiūros nors ir neišlieka ilgam atmintyje, tačiau savo šiluma ir gėrio propagavimu tampa puikia pramoga šaltam žiemos vakarui.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 6/10
Techninė juostos pusė – 6/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 6/10

Bendras vertinimas: 6/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Londone gyvenanti lietuvė: belieka džiaugtis, kad tuo metu buvau kitur (13)

Sveiki, esu Karolina Tišikaitė, žurnalistikos studentė Roehamptono universitete. Šiandien aplankiau vietą, kur užvakar įvyko teroristinė ataka. Norėjau pasidalinti, kaip mano nuomone Londono žmonės reaguoja į šiuos baisius įvykius. Nuotraukos fotografuotos vakar, apie 15 val. dienos (Anglijos laiku).

Moteris ne juokais pratrūko: kviečiu visus kauniečius pasivažinėti „linksmaisiais kalneliais“ (17)

Anksčiau dažną Kauno miesto gyventoją neramindavo duobėtos gatvės. Šiuo metu ši opi dilema beveik išspręsta – gatvių remonto darbai jau kurį laiką įgavę pagreitį. Tačiau, kaip sakoma, „bėda po vieną nevaikšto“. Taip nutiko ir šiuo atveju. Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojos Agnės žinia apie prastą automobilių stovėjimo aikštelės, esančios greta parduotuvės „Trys berželiai“, (Taikos pr. 113) būklę.

Liko sužavėta: taip turėtų dirbti kiekvienas valstybei tarnaujantis žmogus... (9)

Į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą atkeliavo padėka Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos ugniagesiams gelbėtojams. Ją atsiuntė Kaune į nelaimę patekusi vairuotoja Laura Radzevičiūtė: „Noriu pasidžiaugti Kauno ugniagesių darbu, operatyvumu, gebėjimu padėti žmogui ištikus nelaimei ir, svarbiausia, ne biurokratiniu, o žmogišku ir atsakingu požiūriu į atliekamą darbą ir į besikreipiantį žmogų.“

Balsuok! Mokiniai įamžino Lietuvos kraštovaizdį! (5)

Kovo pradžioje DELFI Pilietis kartu su Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetu pakvietė moksleivius dalyvauti konkurse ir siųsti savo kūrinius. Kviečiame balsuoti už Jums labiausiai patinkantį mokinių atsiųstą darbą, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į kraštovaizdį kaip gamtos vertybę, kurią privalome išsaugoti ateities kartoms!

Feisbuką apskriejo vaizdo įraše įamžintas Vilniaus kelininkų darbas (38)

Šią savaitė feisbuką apskriejo odontologo Artur įamžintas vaizdo įrašas – jame matyti, kaip vieną Vilniaus gatvę remontuojantys kelininkai tai daro itin originaliai. Užpildę duobes asfaltu, darbuotojai tiesiog kojomis patrypčioja, kad jis tolygiai uždengtų ertmę. Toks vaizdelis itin nustebino vilniečius – vaizdo įrašu pasidalijo beveik 3 tūkst. žmonių, o jį komentavę žmonės stebėjosi tokiu kelininkų darbu. „Grindos“ atstovai kelininkų elgesiu susirūpino, tačiau nurodė, kad suslėgti naudojamo asfalto specialia kelininkų technika nereikia.