Režisierius kviečia pamatyti kvapą gniaužiantį ir įtampos nestokojantį pasakojimą apie dviejų skirtingų Vyriausybės pareigūnų akistatą, pasijuokti iš juodojo humoro prisodrintų situacijų bei pamatyti iš vidaus tam tikrus slaptų tarnybų darbo niuansų užkulisius.

Apie ką mes čia…

Du visiškai skirtingo žanro nusikaltėliai susivienija ir apšvarina banką, kuriame gulėjo milijonai. Iš karto po nusikaltimo įvykdymo jie susipeša ir reikalauja viso grobio, tačiau yra viena mažytė smulkmena: abu jie – po priedanga dirbantys vyriausybinių slaptų tarnybų agentai. Sužinoję vienas apie kitą tiesą, vyrai pradeda katės ir pelės žaidimą, kuris kaip ir galima buvo tikėtis nuves juos prie dar didesnių bėdų.

Kūrinio vidus

Kormakuras savo antrame holivudiniame darbe įrodo, jog jis - puikus veiksmo trilerių asas. Retas atvejis, kada toks iš pirmo žvilgsnio gana banalus siužetas sugeba išlaikyti įtampoje visą rodymo laiką bei kartu džiuginti žiūrovus, neblogai išvystytu veiksmu, šmaikščiais dialogais ir smagiais veikėjais.

Siužetas labai „žvalus“: jau nuo pat pirmų filmo akimirkų jaučiamas adrenalinas, intriga bei įtampa, kurie nepaleidžia iki pat filmo pabaigos, o svarbiausia, jog pati istorija pateikiama intriguojančiai bei nenuspėjamai. Žinoma, nuo pat pradžių galima pranašauti finalą, tačiau jis pasirodo visiškai kitoks nei galima nuspėti. Filme žavi tai, jog išvystame nemažai įvairiausių sąmokslo teorijų ir klastingą pareigūnų darbą, kurie suteikia šiai juostai „svorio“.

Kalbant apie veiksmą, žiūrovai tikrai neliks nuskriausti, nes viso filmo varikliu tampa gaudynės, susišaudymai, sprogimai, kurie dominuoja kiekvienoje scenoje, o tuo pačiu gaunamas irgi neblogas humoro užtaisas, kurį scenaristai meistriškai priderino prie šio efektingo pasakojimo. Juokeliai nėra banalūs, jie gana išradingi, o kaip pavyzdį galime prisiminti finalinę sceną ir Roberto juokelį. Juodas humoras visada geriausias, ypač tokio pobūdžio filmuose apie kietus ir bebaimius specialiųjų tarnybų vyrukus.

Filmas kupinas ir įvairiausių personažų, tačiau, būkime atviri, visi jie - tik šešėlis lyginant su pagrindiniu juostos duetu. Tai klasikinis skirtingų ir kartu artimų vyrukų dueto pavyzdys, kurį jau dažnai matėme kino ekranuose, tačiau kartu ir - šviežias požiūris į jį. Matosi, jog kūrėjai įkvėpimo sėmėsi iš tokių juostų kaip „Mirtinas ginklas“, „Starskis ir Hečas“, „Tango ir Kešas“ bei „Blogi vyrukai“. Toks mišinukas labai priimtinas žiūrint į rodomą veiksmą ekrane.

Gana šmaikščiai atrodo tokių skirtingų žmonių priešprieša, o tuo labiau - jų bendradarbiavimas. Abu veikėjai išskirtiniai, tačiau Maiklui vis dėlto didesnis pliusas dėl jo karštakošiško charakterio. Vien ko vertas jo susitikimas su vištomis. Smagiausia jų dueto dalis ta, jog sunku atskirti, kuris blogas, o kuris - geras. Kiekvienas iš jų turi savo požiūrį į matomą situaciją bei visiškai skirtingai bando spręsti savo problemas. Jeigu kiekvienas filmas turėtų tokius veikėjus, tai net ir patys blogiausi scenarijai būtu nustumti į šoną, vien dėl jų meistriško pasirodymo.

Juostoje akivaizdžiai matoma pašaipa iš slaptųjų tarnybų, pasišaipoma ir iš korupcijos, o tai parodo, jog pinigai valdo šį pasaulį, o Vyriausybės pareigūnai - dar labiau supuvę nei daugelis nusikaltėlių. Drąsiai, tačiau teisingai pateiktas pavyzdys, kokiais būdais valdoma šalis. Kartu filme pateikiamas ir beprasmis smurtas, sklindantis iš teisėsaugos pusės. Keletas scenų atrodo išties itin kraupiai, tačiau tiesa visada skaudi. Žiaurūs veiksmai prieš liudytojus ar nusikaltėlių bendrininkus įrodo, jog nuo akmens amžiaus gyventojų papročiuose įvyko nedaug pasikeitimų.

Apibendrinant tai, kas parodoma šiame filme, galima pasakyti, jog Kormakuras neblogai įsivažiavo nuodėmių žemėje pavadinimu Holivudas, o tuo labiau - pateikė dar vieną efektingą darbą, kuris, palyginus su kitais žanro atstovais, pasirodančiais kinuose, lenkia juos dvigubai.

Techninė juostos pusė

Techninė filmo dalis labai kokybiška, netgi galima pasakyti, jog pats bendras vaizdas pritaikytas atspindėti senų gerų žanro atstovų darbus, o tai smagu. Jaučiama senosios mokyklos atmosfera, fonas ir filmo spalvos taip pat nuteikia pajusti nostalgiją seniems veiksmo filmams.

Operatoriaus darbas yra filmo ašis, didžiausias juostos poveikis efekto link sklinda būtent iš kameros pusės. Scenos pateikiamos vaizdžiai ir, svarbiausia, energingai, o šiek tiek drebančios kameros efektas suteikia filmui realistiškumo, kuris kartais taip reikalingas tokiuose darbuose.

Garso takelis nėra išskirtinis, tačiau muzika priderinta atitinkamai gerai. Girdimos senos ir gerai pažįstamos dainos, o veiksmo scenose muzikinės kompozicijos tampa neatsiejamu komponentu įtraukiant žiūrovą į įtampos kupinas akimirkas.

Juostos montažas šiek tiek chaotiškas, tačiau šiam filmui tai nekliudė, nes painus siužetas vis dėlto leido jausti intrigą iki pat pabaigos. Kokybiškas garso montažas tuo pačiu padarė nemažai įtakos scenų galingumui, todėl filmas įgauna dar papildomo žavesio.

Aktorių kolektyvinis darbas

Denzelis Washingtonas jau trečią kartą iš eilės džiugina žiūrovus savo pasirodymu ekrane. Žinoma, kaip aktorius jis - unikalaus talento žmogus, tačiau ne visuose filmuose jis atsiskleidžia, o tuo labiau jo personažai ne visada būna tokie įsimintini. Šiuo atveju mes vėl matome bebaimį ir kietą Denzelį, kurio firminė šypsena akina akis. Tinka jam vaidinti tokius pašėlusius vyrukus.

Markas Wahlbergas, kurio paskutiniai filmai - vienas už kitą geresni, šį kartą panaudojo savo kaip komiko talentą. Panašų vaizdą galima pamatyti 2010 metų juostoje „Rezerviniai farai“, kurioje jis irgi vaidina beveik tokį patį „nervų kamuolį“. Puikiai prisiderinta prie Denzelio, todėl šiais metais tai kol kas - pats ryškiausias duetas, kokį teko matyti.

Antraplaniai filmo aktoriai, deja, bet net iš toli nesugebėjo prilygti pašėlusiems pagrindiniams vyrukams. Gaila, bet nepamatėme ir įsimintino antagonisto. Vis dėlto džiugu, jog ekrane pasirodė tokie aktoriai kaip Paula Patton, kuri gana drąsiai pasirodė ekrane, nusimesdama visus savo drabužius. Jamesas Mardsenas visiškai neatskleidė savo potencialo, Billas Paxtonas taip pat atrodė neįdomiai, o Fredas Wardas pasirodė taip, lyg ateitų į filmavimo aikštelę, pastovėtų pusdienį ir išeitų namo. Nors ir kiti aktoriai nieko doro neparodė, tačiau džiugu vien dėl pagrindinio filmo dueto - jie dviese patys padarė visą darbą.

Verdiktas

„2 Ginklai“ – tai juodojo humoro perpildytas efektingas veiksmo trileris, kuriame nestokojama nei įtampos, nei intrigos. Filmas kupinas šmaikščių dialogų, nesiliaujančių susišaudymų bei išties įsimintino dvejų kietų aktorių dueto, kuris nuo pradžios iki pat finalinių titrų nesiliauja džiuginti akių.

Bendras vertinimas: 8/10