Viskas ten gana paprasta, o rezultatas išties akį džiuginantis, reikia tik nepatingėti. Truputį liūdina teritoriją paliekantys festivalio dalyviai, be to, ir pagrindinė scena pradėta ardyti gan anksti. Tai primena apie artėjantį važiavimą namo, daiktų krovimąsi ir po festivalio ateinančią depresiją, kai norisi ir toliau būti miške, ryte ir apskritai, kada panorėjus, pasiplaukioti ežere, galvoje tiesiog sukasi kelių praėjusių dienų vaizdai.
Dauguma „festivaliautojų“ persikėlė prie „Chill out“ scenos, kur tiesiog sėdi, miega arba bendrauja su draugais ir klausosi pakankamai ramios muzikos. Vėliau ir čia užgroja pagrindinėje scenoje grojusi psy trance muzika.
Norėtųsi pasidžiaugti festivalio buitimi. Interneto svetainėje buvo pažymėta, jog ežere griežtai draudžiama naudoti šampūną, muilą, dantų pastą ir visokius prausiklius, tačiau su mažu ironijos šypsniu žiūrėjau į dušų reikalą. Dažniausiai jie niekad neveikia laiku. Arba jų išvis nebūna (muzikos festivaliai dažnai būna nelabai organizuoti pačiu renginio metu), dažnai jie laikomi smulkmena - „juk yra ežeras“. Bet dušai ėmė veikti net, berods, penktadienį. Žodžiu, stropiai.
Dar apie buitį: buvo neįprastai nedaug šiukšlių, numestų, kur papuola. Tikiu, kad čia ir dalyvių, ir savanorių būrio nuopelnas. Savanoriai išties šaunūs, tik truputį gaila buvo pamačius, kad, pavyzdžiui, prie automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimo budi vienas savanoris ir vienas apsaugos darbuotojas.
Aišku, gal darbo ten ir nedaug, bet vis dėlto, juk gan liūdna išbūti naktį toje pozicijoje. Labai smagu, jog festivalio savanoriams ir darbuotojams yra atskira virtuvė, kurioje gaminami pusryčiai, pietūs ir vakarienė vien tik šiai komandai. Labai įmantriai juos šaukia ateiti valgyti, net nesugebėčiau pakartoti tos gerklingos merginos skleidžiamo garso.
Truputį nuliūdino mokamas telefonų krovimas, nors idėja gal ir teisinga, nėra didelio reikalo juk per daug juo naudotis festivalio metu.
Taigi, grįžtant prie sekmadienio. Labai gražiai krintantys saulės spinduliai ir nepavargstantys šokėjai prie scenos, o pavargę kiek tolėliau, arba prie netoliese esančios laužavietės. Gerai, kad žmonės tiek energijos turi. Tikėkimės, kad ir rytoj ir toliau jos turės!