Ketvirtoji diena „Yaga Gathering 2013“: saulėtas sekmadienis gamtoje

 (14)
Sekmadienio rytą - ankstyvą popietę vainikavo nemažas karštis (aišku, miške visada vėsiau) ir kaleidoskopų dirbtuvės. Maniau, kad per šias kelias dienas tikrai visokių mielų dalykų jau prisigaminau, bet negalėjau susilaikyti, jau senokai buvo įdomu, kaip tie kaleidoskopai padaromi.
© Skaitytojo nuotr.

Viskas ten gana paprasta, o rezultatas išties akį džiuginantis, reikia tik nepatingėti. Truputį liūdina teritoriją paliekantys festivalio dalyviai, be to, ir pagrindinė scena pradėta ardyti gan anksti. Tai primena apie artėjantį važiavimą namo, daiktų krovimąsi ir po festivalio ateinančią depresiją, kai norisi ir toliau būti miške, ryte ir apskritai, kada panorėjus, pasiplaukioti ežere, galvoje tiesiog sukasi kelių praėjusių dienų vaizdai.

Dauguma „festivaliautojų“ persikėlė prie „Chill out“ scenos, kur tiesiog sėdi, miega arba bendrauja su draugais ir klausosi pakankamai ramios muzikos. Vėliau ir čia užgroja pagrindinėje scenoje grojusi psy trance muzika.

Norėtųsi pasidžiaugti festivalio buitimi. Interneto svetainėje buvo pažymėta, jog ežere griežtai draudžiama naudoti šampūną, muilą, dantų pastą ir visokius prausiklius, tačiau su mažu ironijos šypsniu žiūrėjau į dušų reikalą. Dažniausiai jie niekad neveikia laiku. Arba jų išvis nebūna (muzikos festivaliai dažnai būna nelabai organizuoti pačiu renginio metu), dažnai jie laikomi smulkmena - „juk yra ežeras“. Bet dušai ėmė veikti net, berods, penktadienį. Žodžiu, stropiai.

Dar apie buitį: buvo neįprastai nedaug šiukšlių, numestų, kur papuola. Tikiu, kad čia ir dalyvių, ir savanorių būrio nuopelnas. Savanoriai išties šaunūs, tik truputį gaila buvo pamačius, kad, pavyzdžiui, prie automobilių stovėjimo aikštelės įvažiavimo budi vienas savanoris ir vienas apsaugos darbuotojas.

Aišku, gal darbo ten ir nedaug, bet vis dėlto, juk gan liūdna išbūti naktį toje pozicijoje. Labai smagu, jog festivalio savanoriams ir darbuotojams yra atskira virtuvė, kurioje gaminami pusryčiai, pietūs ir vakarienė vien tik šiai komandai. Labai įmantriai juos šaukia ateiti valgyti, net nesugebėčiau pakartoti tos gerklingos merginos skleidžiamo garso.

Truputį nuliūdino mokamas telefonų krovimas, nors idėja gal ir teisinga, nėra didelio reikalo juk per daug juo naudotis festivalio metu.

Taigi, grįžtant prie sekmadienio. Labai gražiai krintantys saulės spinduliai ir nepavargstantys šokėjai prie scenos, o pavargę kiek tolėliau, arba prie netoliese esančios laužavietės. Gerai, kad žmonės tiek energijos turi. Tikėkimės, kad ir rytoj ir toliau jos turės!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: taisyklių nesilaikysiu, ką man pasakysi? (19)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – vaismedžių sodas (5)

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginį, kad šiuolaikinė mokykla – tai nuolat besikeičianti mokykla, antrieji mokinių ir mokytojų namai. Siekiant, kad tie namai būtų jaukūs, turi prisidėti visa bendruomenė.

Chalato kišenėje nešiota katė į namus atnešė džiaugsmą (34)

Kisiūnė – katė, kuri į namus atnešė daug juoko ir švelnumo. „Normalų“ vardą bandėme sugalvoti porą mėnesių, pasitelkę net aplinkinius žmones, tačiau nieko įspūdingo sugalvoti nepavyko ir ji tapo tiesiog Kisiūne.

Lietuvos vairuotoją nustebino orai Lenkijoje: nufilmavo sniegą (5)

Piktinatės, kad pavasaris niekaip neateina? Lietuvoje orai bent jau geresni nei Lenkijos pietvakariuose – pasak DELFI skaitytojo Almanto, penktadienio rytą ten kaip reikiant snigo. Šį vaizdelį skaitytojas nufilmavo ir pasidalijo juo su DELFI Piliečiu.

Namuose du katinai atsirado netikėtai: kai siautėja, atrodo, kad turime penkis (31)

Būna žmonės, kurie nusprendžia įsigyti augintinius, tada kruopščiai renkasi ir viską apgalvoja. Kažkada ir aš tokia buvau. Ir tai – labai sveikintinas požiūris. Tačiau kartais viskas nutinka kiek kitaip. Visam laikui atsisveikinusi su savo kalyte, su mumis gyvenusia 13 metų, po kelių mėnesių visiškai netikėtai ir neplanuotai sutikau prie ligoninės atklydusią katę.