Taigi: man dar nėra 25, turiu socialinių mokslų srities diplomą, mėgstu savo darbą ir nesiskundžiu savo atlyginimu. Vertėtų paminėti, kad turiu nuolatinį darbą, antra tiek „prisiduriu“ kaip laisvai samdomas specialistas. Taigi, keli mano asmenine patirtimi paremti patarimai virkaujantiems.

Kokius namų darbus reikėjo atlikti?

Pirma, reikėjo tobulėti dar mokykloje. Ne tik kalti knygas, bet ir aktyviai dalyvauti kitoje veikloje (klubai, būreliai, savivaldos, kas tik norit). Kodėl? Nes taip tobulėjate kaip asmenybė, įprantate būti užimti ir planuoti laiką, pradedate suvokti socialinius žaidimus ir kaip reikia bendrauti su žmonėmis, ypač tais, kurie užima aukštesnes pareigas.

Antra, universitete reikėjo mėginti dirbti. Kodėl? Nes joks darbdavys nenori mokėti žmogui, kuris žino tik tai, kas parašyta senuose vadovėliuose. Žinoma, techninių specialybių ar medicinos studentai sakys, kad tai neįmanoma. Pažinojau ne vieną, kuriam tai buvo dar ir kaip įmanoma neapleidžiant mokslų, bet tarkim, kad šie žmonės buvo išskirtinai talentingi. Mažiau talentingi gali ieškoti darbo savaitgaliais arba kad ir porą valandų per savaitę. To reikia tam, kad žinotumėt ne tik su kuo knygos graužiamos.

Be to, baigę universitetą jau turėsite ką įrašyti į CV. Ir nieko tokio, jei tai darbas skambučių centre, kuriame ir man teko dirbti dar mokyklos laikais. Kai buvau darbo pokalbyje dėl Seimo nario padėjėjo vietos, jam padarė įspūdį šios pareigos, nes: „Jei jau ten sugebėjai dirbti, tai visur sugebėsi“ (beje, šio darbo atsisakiau dėl nuomonių skirtumų).

Kaip ieškoti darbo?

Pirma, dar dirbdamas ir mokydamasis, pagalvok, ką iš tiesų nori daryti. Jei tai sutampa su jau turimu darbu – valio, šią dalį galima praleisti. Jei ne, domėkis galimybėmis priartėti prie norimo darbo. Pavyzdžiui, studentams dažnai siūloma savanoriauti įvairiuose renginiuose, dažnai susietuose su jų specialybe. Man viename tokiame renginyje buvo pasiūlytas pirmasis mano nuolatinis darbas (beje, šis darbas baigėsi didelėmis problemomis, nes įmonei bankrutuojant nebeliko pinigų. Teko tikrai visokių epitetų išgirsti tų pinigų reikalaujant...).

Antra, jei neturi darbo ir nesimokai, tavo darbas – ieškoti darbo. Neapsiribok vien skelbimais, gali tiesiog išsirinkti kelias įmones, kuriose norėtum dirbti, nusiųsk joms savo CV ir motyvacinį laišką. Mano atveju tai suveikė puikiai – įmonė pakvietė į pokalbį, nors buvau dar tik trečiame kurse ir tikrai tolokai nuo keliamų reikalavimų. Entuziazmas darbdaviams patinka ir tai yra pirmas būdas jį parodyti.

Parenk CV. Skirtingos pozicijos reikalauja skirtingų savybių. Pagalvok, kokio darbuotojo norėtum, jei būtum įmonės, į kurią kandidatuoji, vadovas ir adaptuok savo CV bei motyvacinį laišką. Tavo literatūrinis talentas gali būti labai svarbus, jei ieškai darbo reklamos agentūroje, tačiau jis mažai rūpės darbdaviui, ieškančiam buhalterio... Vieno lapo CV jaunam specialistui tikrai užtenka. Pasistenk, kad CV atrodytų tvarkingai: nebūtų gramatinių klaidų, būtų vienodai suformatuotas ir t.t. Jei labai savimi nepasitiki, duok perskaityti CV draugams ar giminėms.

Jei tave pakvietė į pokalbį svajonių įmonė, jokiu būdu neatsisakyk kitų pokalbių. Jei tuo pat metu tavęs pageidaus ir kitos įmonės, jausiesi saugiau, o diskusijose apie atlyginimus ir darbo valandas būsi ne tik klausytojas. Apskritai, kuo daugiau darbo pokalbių aplankysi, tuo ramiau jausies, geriau žinosi, ko darbdaviai nori, ko gali reikalauti, ko ne...

Darbo pokalbis

Padaryk namų darbus: mažiausia, ką gali padaryti, tai perskaityti įmonės internetinį puslapį. Jei turi laiko, perskaityk kuo daugiau internete apie įmonę, net žinios apie jos vadovo pomėgį žvejoti gali būti naudingos. Paskalos apie jo silpnybę moterims taip pat, tik tokiu atveju rekomenduočiau žinoti, kad žaidi ugnimi ir žavesiu naudotis protingai.

Neišsipustyk per daug. Mažiausia, ką turi padaryti, atrodyti tvarkingai: nuskusta barzda, sutvarkyti nagai, tvarkingi plaukai. Merginos, nepersistenkite su makiažu ar kvepalais. Užteks lygios odos bei labai saikingo natūralaus makiažo. Pagalvokite, kaip galėtų būti apsirengęs žmogus, su kuriuo bendrausite ir renkitės panašiai (čia gali praversti „Google“ ar „Facebook“) – jei pokalbis dėl darbo oficialioje institucijoje, greičiausiai prireiks kostiumo, kitais atvejais greičiausiai užteks ir mažiau formalios aprangos.

Svarbu jaustis patogiai, nes jei batai spaudžia, o kaklaraištis smaugia, bus daug sunkiau atrodyti veržliu ir sėkmingu žmogumi. Nepamiršk šypsotis (nebent mėgini įsidarbinti laidojimo paslaugas teikiančioje įmonėje), žiūrėti į akis ir aktyviai dalyvauti pokalbyje. Dauguma žmonių mėgsta bendrauti, o dauguma darbdavių ieško darbuotojo, kuris tai sugeba. Pasinaudok tuo.

Parodyk, kad domiesi įmone: jei skaitei įmonės puslapį, gali kažką jame pagirti (dizainą, patogumą naudotis...), jei manai, kad kažko trūksta, gali atsargiai užsiminti („Man labai patinka vartotojo sąsaja, tačiau manau, būtų gerai patalpinti geresnės kokybės nuotraukas...“), jei įmonė plečiasi, ar įvedinėja naują produktą, klausk kaip sekasi, pastebėk koks tas produktas populiarus kitose rinkose. Tikslas – įrodyti, kad nesi vėpla ir atėjai čia žinodamas ko ir kur eini.

Nepamiršk, kad labai mažai vadovų linkę tau mokėti atlyginimą už kėdės šildymą, taigi iš tavo elgesio turi atrodyti, kad ketini kompanijai kurti pridėtinę vertę. Ir jokių išimčių. Jei kažko nemoki ar nežinai, pripažink, kad šioje srityje tau vertėtų patobulėti. Taip pat pagalvok ne apie tai, kokius diplomus turi, o ką iš tiesų moki, net jei to išmokai toli gražu ne mokymo įstaigos suolą trindamas. Gal, pavyzdžiui, puikiai susitvarkai su konfliktinėmis situacijomis? Niekada to nebandžiau, bet manau, kad būtų naudinga sudaryti savo gebėjimų sąrašą ir apgalvoti, už kuriuos iš jų darbdavys tau būtų linkęs mokėti.

Gavau darbą!

Čia kelias į šviesesnį rytojų nesibaigia. O kad kelias sutrumpėtų, štai keli pasiūlymai. Įsidėmėk, kad visi darbai ir visi viršininkai kartais būna nepakenčiami. Taip yra. Bus visur. Jei darbo ar viršininko nekenti 75 proc. laiko, pasvarstyk apie kitą įmonę ar kitas pareigas.

Aktyviai mokykis: jei tavo srities specialistai turi kokią asociaciją ar organizaciją, domėkis jos naujienomis. Neretai ten pasitaiko konferencijų ir kitų mokymų, siek juose dalyvauti. Kodėl? Pirma, turėsi ką įrašyti į CV ir, esant reikalui, ieškant kito darbo bus lengviau. Antra, ten gali užpildyti spragą, kuri skiria jaunus specialistus nuo nejaunų specialistų – kaupti kontaktus. Jei neturi protekcionistinės giminės, sukaupti kontaktai yra tavo auksas ir sidabras, dažnai net svarbesnis nei tai, kiek gauni šiandien. Nuolat domėkis padėtimi darbo rinkoje: galbūt tavo srities specialistų atlyginimai sparčiai kyla? Galbūt kita įmonė ieško tokio pat darbuotojo tik už dvigubai didesnį atlyginimą?

Neskaičiuok darbo valandų. Žinau, bjauru, bet jas dar spėsi paskaičiuoti. Aš žvelgiu į tai taip: mano pavardė yra mano prekės ženklas, kurį šiandien kuriu aš. Jei gerai atliksiu savo darbą, labai greitai ji dirbs man. Kai užsakovai arba kompanijos klientai pageidauja dirbti būtent su tavimi, o kartą su tavimi dirbę rekomenduoja kreiptis į tave pažįstamiems, greičiausiai judi teisinga linkme ir gali pradėti diskutuoti apie didesnį atlyginimą.

Išryškink savo sugebėjimus. Mano darbe labai svarbu sugebėti produktą pateikti greitai. Tai reiškia, kad kartais prie kompiuterio leidžiu ir savaitgalius. Tačiau galiu nurodyti didesnę kainą. Taigi, jei kažkam reikia kokybiško produkto greitai, jie žino, kad gali kreiptis į mane ir kad tai kainuos daugiau, tačiau turi mažiau alternatyvų. Kiti galbūt yra išskirtinai kūrybingi ar kruopštūs. Išnaudok tai, ką sugebi geriau nei kiti tavo srityje.

Galiausiai, nepamiršk, kad tik pats sau nusistatai karjeros galimybes. Jei esi vidutinybė arba manai, kad toks esi, niekas tau nemokės didesnio nei vidutinis (ar net minimalus) atlyginimas, nes nėra nė vienos priežasties, kodėl turėtų. Nesitikėk, kad karjeros laiptais kilsi kosminiu greičiu, geriau stenkis nepriekaištingai atlikti savo darbą ir būk maloniai nustebintas, kai tavo alga per trejus metus kils trigubai. Jei vis dar manai, kad karjeros galimybės su diplomu skinant braškes Norvegijoje geresnės, išbandyk jas.

--
Esate jaunas žmogus, neturintis didelės darbo patirties? Pasidalinkite savo istorija, kaip ieškojote pirmojo darbo, su kokiais sunkumais susidūrėte? Rašinius siųskite el. pašto adresu pilieciai@delfi.lt!