Keleivių asociacija: lėšų stoka biudžete – ne priežastis branginti bilietus

 (6)
Nuo kitų metų sausio 1-osios Kaune ir Klaipėdoje ketinama branginti viešojo transporto bilietus. Pasak miesto valdžios, sprendimas priimtas dėl lėšų stokos savivaldybių biudžetuose. Ir teisinasi, kad tai yra geresnis sprendimas negu imtis drastiškai mažinti reisų ir maršrutų skaičių.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija nepritaria sprendimams didinti viešojo transporto bilietų kainas ir griežtai pasisako už viešojo transporto populiarinimą. Apmaudu, kad miestų valdžios pamiršta, jog viešasis transportas yra priemonė mažinti transporto spūstis, oro taršą mieste, gerinti žmonių gyvenimo kokybę; taip pat viešojo transporto sistema daro įtaką miesto kultūriniam gyvenimui, kuria miesto įvaizdį. Miestas su prastai išvystyta ir neplėtojama viešojo transporto sistema tampa ekonomiškai neefektyvus ir nepatrauklus investuotojams – nes nesugeba išlaikyti darnios ir tolygios miesto plėtros.

Keleivių asociacija pabrėžtinai teigia, kad bilietų mažinimas yra pats paprasčiausias, primityviausias, lengviausias ir mažiausiai išmonės reikalaujantis kelias. Be to, didindama bilietų kainas, savivaldybė ir toliau klimpsta į skolas, nes, tuomet tenka skirti daugiau pinigų vežėjams kompensuoti už parduotus lengvatinius bilietus. Taigi viešojo transporto sistema „gelbstima“ iš visiškai mokių, ne lengvatinius bilietus perkančių, keleivių. Iš jų melžiama vis daugiau pinigų, ir tai tęsiasi be jokios sąžinės graužaties.

„Mūsų asociacija labai nepritaria tokiam keliui, kuris, beje, Lietuvoje kažkodėl labai išpopuliarėjęs. Valdininkai į viešąjį transportą žiūri ne kaip į socialinę paslaugą ir miestui būtiną sistemą, į kurią reikia nuolatos investuoti, bet lyg į naštą, skaudulį. Vyrauja labai konservatyvus mąstymas ir mes tam nepritariame. Norime daugiau originalumo, noro problemas spręsti naujai. Mus, viešojo transporto keleivius, žeidžia bilietų kainų didinimas, teigiant, kad biudžete trūksta pinigų. Neva keleiviai ir visa viešojo transporto sistema yra našta. O pasiteisinimai, kad bilietų kainų didinimas yra mažesnė blogybė – priešingu atveju būtų renkamasi mažinti reisų ir maršrutų skaičių – mūsų netenkina. Kiekvienas bilietų kainų didinimas mums yra įžeidimas, bet labiausiai žeidžia tie patys ir atsibodę pasiteisinimai“, – teigia Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas.

Visada yra būdų situaciją gerinti ne vienu, bet keliais būdais. Manome, kad viešojo transporto srityje savivaldybių valdininkai bei autobusų ir troleibusų parkų vadovybės neturi pakankamai kompetencijos, kad galėtų tinkamai organizuoti keleivinio transporto įmonių darbą finansine prasme. Reikia didinti pajamas iš reklamos segmento, populiarinti viešąjį transportą, pritraukiant vis daugiau visiškai mokių keleivių, o ne didinti kainas ir juos prarasti.

„Einant dabartiniu keliu, viešasis transportas Lietuvoje taps lengvatininkų transportu. Jau dabar visiškai mokių keleivių skaičius viešajame transporte nėra didelis. O tai didžiausia grėsmė, nes tai reiškia, kad iš savivaldybių biudžetų kasmet, prarandant visiškai mokius keleivius, reikės vis daugiau pinigų, kad būtų padengta pajamų stoka, patirta keleiviams įsigijus lengvatinius bilietus. O tada jau tikrai neliktų nieko, kaip tik panaikinti reisus ir maršrutus“, – dėsto įžvalgas J. Majauskas.

Keleivių asociacija pasisako už darniai plėtojamą viešąjį transportą, patrauklų visiems gyventojams. Mūsų vizija – kad viešasis transportas atitiktų gyventojų poreikius ir, kartą atsitiktinai nereguliariam keleiviui pasinaudojus keleivinio transporto paslauga, jis ja norėtų naudotis vėl ir vėl. Ar to paties siekia autobusų ir troleibusų įmonės bei viešojo transporto darbą organizuojančios savivaldybės, šias funkcijas atlikti deleguotos savivaldybių įmonės? Kodėl savivaldybės metai po metų teisinasi lėšų biudžete stoka, bet neskatina Susisiekimo ministerijos ir Finansų ministerijos dialogo, siekiant viešojo transporto finansavimą perimti valstybiniu lygmeniu, kaip tai buvo daroma prieš daugiau nei dešimtmetį? Situacija tuo metu Lietuvos viešojo transporto srityje buvo žymiai geresnė, nes keleiviais buvo rūpintasi ne savivaldos, bet valstybės lygmeniu.

Savivaldybės teigia, kad viešasis transportas joms sukuria didelę finansinę naštą, bet netenka girdėti, kad jos vienytųsi ir garsiai kalbėtų apie valstybės biudžeto per menką paskirstymą, lėšas skiriant viešajam transportui. Kalbama tik apibendrintai apie mažėjančius biudžetus, bet nekalbama apie kylančias viešojo transporto ir su juo susijusias grėsmes. Tuo tarpu ministerijų biudžetai didėja!

„Galbūt laikas pripažinti, kad savivaldybėms rūpintis viešuoju transportu per sudėtinga. Reikalingos skubios permainos, valstybės dėmesys. Sutiktume su vienu iš dviejų finansavimo modeliu: arba viešojo transporto globą ir finansavimo skirstymą grąžinti Susisiekimo ministerijos žiniai, arba iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirstant finansavimą, specialiai nurodyti tik viešajam transportui skirtas lėšas. Antruoju modeliu savivaldybės ir toliau organizuotų viešojo transporto darbą savo teritorijoje, bet finansavimas būtų tiesiogiai iš valstybės biudžeto, su tam skirta eilute“, – sako Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: aš statau tik pavėsyje! (17)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Į namus priimtus augintinius pavadino pagal animacinio filmuko herojus (5)

Mažas, pūkuotas kamuoliukas iš klojimo nuo šieno į mūsų šeimą atėjo prieš 7 metus. Žvitrios, linksmos akytės ilgai buvo be vardo, kol dukra Ema nepamatė filmo apie Garfildą. Jeigu Garfildas – tai ir Odis. Odis buvo paliktas, pamestas ir pas mus prieš 5 metus atklydęs katinėlis.

Priglaudus katiną buvo apėmusi panika – dabar gyvenimo be jo neįsivaizduojame (47)

Esame katinų vaikai – užaugome ir visą savo gyvenimą praleidome katinų apsuptyje. Natūralu, kad ir palikus tėvų namus, pradėjus gyventi savarankiškai, katinas miega naktimis tarp mūsų po antklode.

Įspūdingi vaizdai šalia Kauno: kerinčios nuotraukos – iš pelkyno (7)

Kiekvieną pavasarį net ir mažiausiame pievos lopinėlyje esame įpratę matyti, kaip geltonus pienių žiedus pakeičia balti pūkai.

Atviras laiškas generaliniam komisarui L. Pernavui autorius sulaukė L. Pernavo kvietimo (372)

Labai norėčiau paklausti, kodėl Lietuvoje toleruojami masiški kelių eismo taisyklių pažeidimai, ir kone niekas nebaudžiamas už chuliganišką vairavimą? Vakarykščio liūdo nutikimo pasekmės – jaunos moters ir jos dukters nėra tarp gyvųjų, gyventojai pasipiktinę policijos bejėgiškumu ir chaosu gatvėse, ir tai – visoje Lietuvoje.