Keleivių asociacija: lėšų stoka biudžete – ne priežastis branginti bilietus

 (6)
Nuo kitų metų sausio 1-osios Kaune ir Klaipėdoje ketinama branginti viešojo transporto bilietus. Pasak miesto valdžios, sprendimas priimtas dėl lėšų stokos savivaldybių biudžetuose. Ir teisinasi, kad tai yra geresnis sprendimas negu imtis drastiškai mažinti reisų ir maršrutų skaičių.
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija nepritaria sprendimams didinti viešojo transporto bilietų kainas ir griežtai pasisako už viešojo transporto populiarinimą. Apmaudu, kad miestų valdžios pamiršta, jog viešasis transportas yra priemonė mažinti transporto spūstis, oro taršą mieste, gerinti žmonių gyvenimo kokybę; taip pat viešojo transporto sistema daro įtaką miesto kultūriniam gyvenimui, kuria miesto įvaizdį. Miestas su prastai išvystyta ir neplėtojama viešojo transporto sistema tampa ekonomiškai neefektyvus ir nepatrauklus investuotojams – nes nesugeba išlaikyti darnios ir tolygios miesto plėtros.

Keleivių asociacija pabrėžtinai teigia, kad bilietų mažinimas yra pats paprasčiausias, primityviausias, lengviausias ir mažiausiai išmonės reikalaujantis kelias. Be to, didindama bilietų kainas, savivaldybė ir toliau klimpsta į skolas, nes, tuomet tenka skirti daugiau pinigų vežėjams kompensuoti už parduotus lengvatinius bilietus. Taigi viešojo transporto sistema „gelbstima“ iš visiškai mokių, ne lengvatinius bilietus perkančių, keleivių. Iš jų melžiama vis daugiau pinigų, ir tai tęsiasi be jokios sąžinės graužaties.

„Mūsų asociacija labai nepritaria tokiam keliui, kuris, beje, Lietuvoje kažkodėl labai išpopuliarėjęs. Valdininkai į viešąjį transportą žiūri ne kaip į socialinę paslaugą ir miestui būtiną sistemą, į kurią reikia nuolatos investuoti, bet lyg į naštą, skaudulį. Vyrauja labai konservatyvus mąstymas ir mes tam nepritariame. Norime daugiau originalumo, noro problemas spręsti naujai. Mus, viešojo transporto keleivius, žeidžia bilietų kainų didinimas, teigiant, kad biudžete trūksta pinigų. Neva keleiviai ir visa viešojo transporto sistema yra našta. O pasiteisinimai, kad bilietų kainų didinimas yra mažesnė blogybė – priešingu atveju būtų renkamasi mažinti reisų ir maršrutų skaičių – mūsų netenkina. Kiekvienas bilietų kainų didinimas mums yra įžeidimas, bet labiausiai žeidžia tie patys ir atsibodę pasiteisinimai“, – teigia Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas.

Visada yra būdų situaciją gerinti ne vienu, bet keliais būdais. Manome, kad viešojo transporto srityje savivaldybių valdininkai bei autobusų ir troleibusų parkų vadovybės neturi pakankamai kompetencijos, kad galėtų tinkamai organizuoti keleivinio transporto įmonių darbą finansine prasme. Reikia didinti pajamas iš reklamos segmento, populiarinti viešąjį transportą, pritraukiant vis daugiau visiškai mokių keleivių, o ne didinti kainas ir juos prarasti.

„Einant dabartiniu keliu, viešasis transportas Lietuvoje taps lengvatininkų transportu. Jau dabar visiškai mokių keleivių skaičius viešajame transporte nėra didelis. O tai didžiausia grėsmė, nes tai reiškia, kad iš savivaldybių biudžetų kasmet, prarandant visiškai mokius keleivius, reikės vis daugiau pinigų, kad būtų padengta pajamų stoka, patirta keleiviams įsigijus lengvatinius bilietus. O tada jau tikrai neliktų nieko, kaip tik panaikinti reisus ir maršrutus“, – dėsto įžvalgas J. Majauskas.

Keleivių asociacija pasisako už darniai plėtojamą viešąjį transportą, patrauklų visiems gyventojams. Mūsų vizija – kad viešasis transportas atitiktų gyventojų poreikius ir, kartą atsitiktinai nereguliariam keleiviui pasinaudojus keleivinio transporto paslauga, jis ja norėtų naudotis vėl ir vėl. Ar to paties siekia autobusų ir troleibusų įmonės bei viešojo transporto darbą organizuojančios savivaldybės, šias funkcijas atlikti deleguotos savivaldybių įmonės? Kodėl savivaldybės metai po metų teisinasi lėšų biudžete stoka, bet neskatina Susisiekimo ministerijos ir Finansų ministerijos dialogo, siekiant viešojo transporto finansavimą perimti valstybiniu lygmeniu, kaip tai buvo daroma prieš daugiau nei dešimtmetį? Situacija tuo metu Lietuvos viešojo transporto srityje buvo žymiai geresnė, nes keleiviais buvo rūpintasi ne savivaldos, bet valstybės lygmeniu.

Savivaldybės teigia, kad viešasis transportas joms sukuria didelę finansinę naštą, bet netenka girdėti, kad jos vienytųsi ir garsiai kalbėtų apie valstybės biudžeto per menką paskirstymą, lėšas skiriant viešajam transportui. Kalbama tik apibendrintai apie mažėjančius biudžetus, bet nekalbama apie kylančias viešojo transporto ir su juo susijusias grėsmes. Tuo tarpu ministerijų biudžetai didėja!

„Galbūt laikas pripažinti, kad savivaldybėms rūpintis viešuoju transportu per sudėtinga. Reikalingos skubios permainos, valstybės dėmesys. Sutiktume su vienu iš dviejų finansavimo modeliu: arba viešojo transporto globą ir finansavimo skirstymą grąžinti Susisiekimo ministerijos žiniai, arba iš valstybės biudžeto savivaldybėms skirstant finansavimą, specialiai nurodyti tik viešajam transportui skirtas lėšas. Antruoju modeliu savivaldybės ir toliau organizuotų viešojo transporto darbą savo teritorijoje, bet finansavimas būtų tiesiogiai iš valstybės biudžeto, su tam skirta eilute“, – sako Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Dešimtokas: atsiprašau, kad per mane norima ilginti mokslo metus

Esu paprastas dešimtokas-gimnazistas. Iš 30 mokinių klasėje mano visų dalykų bendras vidurkis mane pastato į 21 vietą, ir aš šiais mokslo metais esu praleidęs daugiau nei 150 pamokų. Po švietimo ir mokslo ministrės pasisakymų, kodėl esą norima ilginti mokslo metus, galiu drąsiai pasakyti, kad tai – dėl tokių kaip aš. Dėl to apgailestauju.

Pamačiau mokinių pasiūlymus feisbuke – susiėmiau už galvos (7)

Kaip ir visi žinome, socialiniame tinkle „Facebook“ yra užsiregistravę daugybė 9-14 metų vaikų. Nežinau, ar tėvai žino, į kokias grupes prisijungia jų vaikai.

Kaunietis su BMW išvedė iš kantrybės: labai įžūlu (60)

Kovo viduryje DELFI skaitytojas Audrius Kaune užfiksavo BMW vairuotoją, kuris, panašu, vairuoja pagal savo susikurtas kelių eismo taisykles. Toks vaizdelis vyriškį labai papiktino.

Vilnietis pasipiktinęs: kas rytą Antakalnyje – tas pats nemalonus vaizdas (101)

Norėjau pasidalinti informacija apie problemas Antakalnyje. Konkrečiai vienoje vietoje – P. Vileišio gatvėje, kuri yra judri, ypač rytais ir vakarais.

Vaiką į ligoninę nuvežęs tėvas pakraupo: aplinka ir personalas net mane išmušė iš vėžių (96)

Prieš kelis mėnesius pats gulėjau vienoje iš Kauno miesto ligoninių dėl apendicito operacijos. Taip, tai nėra sudėtinga intervencinė operacija, bet bet kokiu atveju tai operacija. Nė vieno blogo žodžio negaliu pasakyti. Priėmimas, operacijos eiga, daktarų ir rezidentų vizitacijos, palatos ir visa kita, galima drąsiai sakyti, – aukštame lygyje. Panašu, kad tikrai atsikratome sovietinio palikimo tiek gydytojų mąstyme, tiek ligoninės įrengime ar turimoje įrangoje. Po šitos pastraipos gražioji dalis pasibaigia.