Kūno perkusija – tai muzika, kuri kuriama naudojant savo kūną. Pasak projekto idėjos autoriaus, dirigento Mindaugo Piečaičio – kūno perkusija apjungia muziką, fizinę energiją ir judesį. Grupės pasirodymo metu skamba L. Andersono, M. Siefkes, W. Schinstine muzika, grupių Les Tambours de Bronx, Mayumana, Barbatuques kūriniai, kuriuos aranžavo M. Siefke ir M. Piečaitis. Kūriniai atliekami neįprastiniais muzikos instrumentais – pačiais netikėčiausiais daiktais, pvz. plastmasiniais vandens bakais.

- Mindaugai, kaip Jūsų gyvenime atsirado kūno perkusija, kaip esate susijęs su šiuo žanru ir ką galėtumėt apie jį papasakoti?

- Jau vaikystėje man patiko išgauti garsus iš pačių netikėčiausių daiktų, kurie patys savaime nėra pritaikyti muzikavimui. Pamenu, kai būdamas vaikas gulėjau ligoninėje, su savo palatos „kolegom“ surengiau koncertą panaudodamas tuščius butelius. Į butelius pripylus skirtingą kiekį vandens – turėsite instrumentus skirtingo aukščio garsams išgauti. Kalbant rimčiau, man didelį įspūdį padarė grupė STOMP. Tai visame pasaulyje gerai žinoma grupė, kuri ritmą ir muziką kuria iš visko, kas barška, skamba, traška ar skleidžia kitokius garsus. Viena iš mano favoričių kūno perkusijos grupių – brazilai „Barbatuques“. Jų ir kitų garsiausių grupių pasirodymus teko stebėti ir 5-jame kūno perkusijos festivalyje Turkijoje. Tai man paliko neišdildomą įspūdį.

- Gal žinote kūno perkusijos atsiradimo istoriją?

- Kūno perkusijos užuomazgas galima rasti įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, ispaniškas flamenko, kada ritmingai trepsima kojomis, plojama rankomis. Dar ryškesnių bruožų galima įžvelgti juodaodžių vergų muzikoje. Neturėdami tradicinių instrumentų jie grodavo tiesiog su dėžėmis i kurias rinkdavo derlių. Šiais taupymo laikais, manau, kad ekonomiška užsiimti kūno perkusija, nes nereikia specialių instrumentų (šypsosi).

- Ar daug kūno perkusininkų yra Lietuvoje?

- Manau, kad tikrai yra besidominčiu šiuo menu ir Lietuvoje, bet tai dar su išlyga jaunas reiškinys mūsų šalyje ir reikia laiko, kad atsirastų daugiau atlikėjų, rengiančių kūno perkusijos pasirodymus.

- Kiek atlikėjų per Jūsų koncertus dažniausiai pasirodo scenoje?

- Rugpjūčio 28 d. koncerte su Klaipėdos kameriniu orkestru iš viso pasirodys apie 20 žmonių. Kuo daugiau žmonių ant scenos, tuo sudėtingiau išgauti ir išlaikyti kokybę. Todėl scenoje matysite labai įvairias kombinacijas.

- Ar jau teko pasirodyti užsienio scenose?

- Su šiuo projektu dar ne, bet turiu jau šiokių tokių planų.

- Kokiais neįprasčiausiais instrumentais atlikėjams yra tekę groti?

- Man sunku sugalvoti, kuo aš tik nebandžiau groti (šypsosi). Sustojęs pertraukėlei po festivalį atidariusio plaukimo plaustu Nerimi, susiradau prieplaukoje kažkieno ramiai sau stovintį tarnybinį krovininį automobilį. Ir iš jo pasirodo galima išgauti neįtikėtinai daug skirtingų garsų. Skambėjo puikiai, kol, deja, prieš akis neišdygo...jo savininkas.

Šiame projekte grosime su šlepetėmis ir lietaus vamzdžiais, iš šalies atrodo keistokai, tačiau skamba labai įdomiai. Stiklinės, puodeliai, lėkštės – viskas skleidžia garsus. Jei norit tuo įsitikinti, prileiskite prie stalo kelių metų vaiką su šaukšteliu rankose. Ir jis jus tikrai „pamokys“.

- Kur semiatės įkvėpimo netipiškoms kompozicijoms?

- Tiesiog su laiku pastebėjau, kad mėgstu menuose įžvelgti netipines jungtis, kai ritmas gimsta netradiciškai. Toliau viskas klostosi tarsi savaime.

- Kūno perkusija gali būti atliekama be akompanimento arba kaip akompanimentas dainai. Kuris atlikimo būdas populiaresnis Lietuvoje?

- Mūsų pasirodyme jūs pamatysite ir išgirsite visą šio žanro įvairovę. Kartais kūno perkusija bus ritmo pagrindas grojant orkestrui, kartais taps akompanimentu dainai, kartais – visas vyksmas panašės i teatrą.

- Kaip pasirodymai veikia susirinkusius žiūrovus? Kokių reakcijų sulaukiate?

- Po tokių projektų mačiau daug džiaugsmingų veidų. Ritmas apskritai yra reiškinys, kuris harmonizuoja siela, veda į tam tikra transą, norą šokti, groti kartu, todėl manau, kad žiūrovai liks patenkinti muzikavimo įvairove, jaunųjų aktorių bei moksleivių energija ir išradingumu.

Ritmas - tai reiškinys, kuris mus visus sieja kiekviena šio gyvenimo minutę ir sekundę – nedažnai turbūt prapuolę gyvenimiškoje kasdienybėje pasiklausom savo žingsnių ar širdies plakimo. Visata kaip ir visas mikropasaulis pulsuoja vienokiu ar kitokiu ritmu. Todėl šiame projekte man norėjosi paryškinti kaip tik šį mus visus vienijantį aspektą ir padaryti tai su unikaliais mums visiems prieinamais instrumentais.