Keisčiausias muzikanto išbandytas „instrumentas“ – tarnybinis krovininis automobilis

Trečiajame Piano.lt vasaros festivalyje – puiki galimybė išgirsti ir pamatyti Body Percussion projektą, kuriame dalyvaus Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos absolventės bei Klaipėdos kamerinis orkestras. Koncertą ves aktorius Andrius Bialobžeskis. Rugpjūčio 28 d. Vilniuje Lietuvos rusų dramos teatre klausytojai turės galimybę išgirsti kaip skamba žmogaus kūnas, lietaus vamzdžiai, medinės dėžės, šlepetės ir kiti scenoje rečiau naudojami daiktai.
Ritmas, tai gyvybės pagrindas.

Kūno perkusija – tai muzika, kuri kuriama naudojant savo kūną. Pasak projekto idėjos autoriaus, dirigento Mindaugo Piečaičio – kūno perkusija apjungia muziką, fizinę energiją ir judesį. Grupės pasirodymo metu skamba L. Andersono, M. Siefkes, W. Schinstine muzika, grupių Les Tambours de Bronx, Mayumana, Barbatuques kūriniai, kuriuos aranžavo M. Siefke ir M. Piečaitis. Kūriniai atliekami neįprastiniais muzikos instrumentais – pačiais netikėčiausiais daiktais, pvz. plastmasiniais vandens bakais.

- Mindaugai, kaip Jūsų gyvenime atsirado kūno perkusija, kaip esate susijęs su šiuo žanru ir ką galėtumėt apie jį papasakoti?

- Jau vaikystėje man patiko išgauti garsus iš pačių netikėčiausių daiktų, kurie patys savaime nėra pritaikyti muzikavimui. Pamenu, kai būdamas vaikas gulėjau ligoninėje, su savo palatos „kolegom“ surengiau koncertą panaudodamas tuščius butelius. Į butelius pripylus skirtingą kiekį vandens – turėsite instrumentus skirtingo aukščio garsams išgauti. Kalbant rimčiau, man didelį įspūdį padarė grupė STOMP. Tai visame pasaulyje gerai žinoma grupė, kuri ritmą ir muziką kuria iš visko, kas barška, skamba, traška ar skleidžia kitokius garsus. Viena iš mano favoričių kūno perkusijos grupių – brazilai „Barbatuques“. Jų ir kitų garsiausių grupių pasirodymus teko stebėti ir 5-jame kūno perkusijos festivalyje Turkijoje. Tai man paliko neišdildomą įspūdį.

- Gal žinote kūno perkusijos atsiradimo istoriją?

- Kūno perkusijos užuomazgas galima rasti įvairiose šalyse. Pavyzdžiui, ispaniškas flamenko, kada ritmingai trepsima kojomis, plojama rankomis. Dar ryškesnių bruožų galima įžvelgti juodaodžių vergų muzikoje. Neturėdami tradicinių instrumentų jie grodavo tiesiog su dėžėmis i kurias rinkdavo derlių. Šiais taupymo laikais, manau, kad ekonomiška užsiimti kūno perkusija, nes nereikia specialių instrumentų (šypsosi).

- Ar daug kūno perkusininkų yra Lietuvoje?

- Manau, kad tikrai yra besidominčiu šiuo menu ir Lietuvoje, bet tai dar su išlyga jaunas reiškinys mūsų šalyje ir reikia laiko, kad atsirastų daugiau atlikėjų, rengiančių kūno perkusijos pasirodymus.

- Kiek atlikėjų per Jūsų koncertus dažniausiai pasirodo scenoje?

Keisčiausias muzikanto išbandytas „instrumentas“ – tarnybinis krovininis automobilis
© Organizatorių nuotr.

- Rugpjūčio 28 d. koncerte su Klaipėdos kameriniu orkestru iš viso pasirodys apie 20 žmonių. Kuo daugiau žmonių ant scenos, tuo sudėtingiau išgauti ir išlaikyti kokybę. Todėl scenoje matysite labai įvairias kombinacijas.

- Ar jau teko pasirodyti užsienio scenose?

- Su šiuo projektu dar ne, bet turiu jau šiokių tokių planų.

- Kokiais neįprasčiausiais instrumentais atlikėjams yra tekę groti?

- Man sunku sugalvoti, kuo aš tik nebandžiau groti (šypsosi). Sustojęs pertraukėlei po festivalį atidariusio plaukimo plaustu Nerimi, susiradau prieplaukoje kažkieno ramiai sau stovintį tarnybinį krovininį automobilį. Ir iš jo pasirodo galima išgauti neįtikėtinai daug skirtingų garsų. Skambėjo puikiai, kol, deja, prieš akis neišdygo...jo savininkas.

Šiame projekte grosime su šlepetėmis ir lietaus vamzdžiais, iš šalies atrodo keistokai, tačiau skamba labai įdomiai. Stiklinės, puodeliai, lėkštės – viskas skleidžia garsus. Jei norit tuo įsitikinti, prileiskite prie stalo kelių metų vaiką su šaukšteliu rankose. Ir jis jus tikrai „pamokys“.

- Kur semiatės įkvėpimo netipiškoms kompozicijoms?

- Tiesiog su laiku pastebėjau, kad mėgstu menuose įžvelgti netipines jungtis, kai ritmas gimsta netradiciškai. Toliau viskas klostosi tarsi savaime.

- Kūno perkusija gali būti atliekama be akompanimento arba kaip akompanimentas dainai. Kuris atlikimo būdas populiaresnis Lietuvoje?

- Mūsų pasirodyme jūs pamatysite ir išgirsite visą šio žanro įvairovę. Kartais kūno perkusija bus ritmo pagrindas grojant orkestrui, kartais taps akompanimentu dainai, kartais – visas vyksmas panašės i teatrą.

- Kaip pasirodymai veikia susirinkusius žiūrovus? Kokių reakcijų sulaukiate?

- Po tokių projektų mačiau daug džiaugsmingų veidų. Ritmas apskritai yra reiškinys, kuris harmonizuoja siela, veda į tam tikra transą, norą šokti, groti kartu, todėl manau, kad žiūrovai liks patenkinti muzikavimo įvairove, jaunųjų aktorių bei moksleivių energija ir išradingumu.

Ritmas - tai reiškinys, kuris mus visus sieja kiekviena šio gyvenimo minutę ir sekundę – nedažnai turbūt prapuolę gyvenimiškoje kasdienybėje pasiklausom savo žingsnių ar širdies plakimo. Visata kaip ir visas mikropasaulis pulsuoja vienokiu ar kitokiu ritmu. Todėl šiame projekte man norėjosi paryškinti kaip tik šį mus visus vienijantį aspektą ir padaryti tai su unikaliais mums visiems prieinamais instrumentais.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Vairuotojas įspėja: Pakruojo r. – sudėtingos vairavimo sąlygos, nuo kelio nulėkė vilkikas (1)

DELFI penktadienio rytą sulaukė skaitytojo Martyno laiško, kuriame jis panoro įspėti kitus vairuotojus. Pasak vyro, Šiaulių aps. Pakruojo rajone ant kelių – labai daug sniego, ir vis dar sninga. Jis pats užfiksavo nuo kelio nulėkusį vilkiką.

Nufilmavo, kaip vos neįvyko tragedija: BMW vairuotojo perėja nesulaikė (28)

Milimetras iki tragedijos – taip kraują stingdantį įrašą pavadino DELFI skaitytojas, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuris dar kartą moko pėsčiuosius net ir per perėją eiti labai atsargiai.

Palygino prekės kainą skirtingose šalyse – skirtumas nustebino (199)

DELFI skaitytojas Vygandas pasidalijo su portalu savo atradimu – vyrą nustebino tai, kad už vieną prekę Lietuvoje jam tenka mokėti daugiau, nei Belgijoje, Vokietijoje ar Italijoje. „Malonu, kai prekybos centrai mus laiko labiau pasiturinčiais“, – ironizavo jis.

Lietuvi, atsipeikėk: jei nesituokia, nereiškia, kad paliks (106)

Kaip mes galime siekti tolerancijos „kitoms“ visuomenės grupėms, jei nesugebame toleruoti vienas kito? Tarp vyresnių žmonių nusistovėję stereotipai dusina kiekvieną iš mūsų, nes tobulų nėra. Stereotipai apie šeimą, vyriškus vyrus ir moteriškas moteris, vaikų kiekį ir pinigus.

DELFI skaitytojai užfiksavo: į Kauną sugrįžo sniegas (12)

Nors po savaitės jau sulauksime pirmosios pavasario dienos, žiema lengvai pasitraukti nenori – kaip pranešė DELFI skaitytojai Kaune, trečiadienio popietę laikinojoje sostinėje pasnigo.