Kaunas ir Vilnius – nesutaikomi priešai net per šventes

 (97)
Lietuvos miestuose prekybininkai jau spėjo paskelbti Kalėdų laikotarpio pradžią. Didieji Lietuvos miestai taip pat įžiebė savo žaliaskares ir gyventojų širdys pripildytos džiaugsmo, užuojautos ir panašių dalykų, kurie paprastai atitinka šio laikotarpio nuotaikas. Visgi, toji ramybė sąlyginė, o pasitaikius tinkamai progai viskas prasiveržia su kaupu.
Kauno (kairėje) ir Vilniaus eglės
© DELFI montažas

Niekam nepaslaptins, jog vilniečiai su kauniečiais vieni apie kitus turi iš anksto suformuotą nuomonę, kuri stereotipų pagalba jau giliai įsiskverbusi šių miestų gyventojų sąmonėje ir tinkamai progai pasitaikius, kaip pavyzdžiui Kalėdinės eglutės konkursas, abipusiai jausmai turi galimybę „prasiveržti“ su kaupu. Apžvelgus kelių pastarųjų metų komentarus kila įspūdis, jog diskusijų turinys vienaip ar kitaip dažniausiai susijęs su antruoju Lietuvos miestu, Kaunu, ir Rotušės aikštėje stovinčia pagrindine šio miesto eglute. Ar dar kas pamena, kuo buvo tokios ypatingos Kauno Rotušėje pastatytos eglutės, kad joms teko tiek pagyrų, tiek ir kritikos pliūsniai.

2011 m. Kauno eglė vadinta kaktusu, bambaline egle, „Sprite“ reklama, taros supirktuve, buteliu ir pan. Kalėdinė Kauno eglutė buvo tiesiogiai sutapatinta su pačiu Kauno miestu ir jo gyventojais: „koks miestas, tokia ir eglė ... iš šiukšlių“.

Vilniečiai, tyčiodamiesi iš 2011 m. Kauno eglės kitais metais siūlydami sukurti „iš raudonų treningų ir sunešiotų kedų“, perdirbto tualetinio popieriaus ar net panaudotų prezervatyvų. Nelabai aišku kuo, bet užkliuvo ir 2012 m. Kauno miesto eglė, tai per daug perkrauta, tai per mažai, bet kažkas jai vis vien buvo negerai.

Greta neigiamų Kauno eglutės vertinimų, pasipylė nemažai įžeidimų, kurie buvo nukreipti ne tik į Kauno ir Vilniaus eglutę, bet ir pačius miestų gyventojus. Aiškinantis tarpusavio santykius dažniausiai būdavo apsižodžiuojama be argumentų, retesniais atvejais į šią dvikovą įsitraukdavo ar būdavo įtraukiami kitų miestų gyventojai. Kaunas vadintas Kowno, tuščiavidurių miestu, o jo gyventojai kawenski, nepilnaverčiai, paaugliai, kompleksuoti, runkeliai, lopai, loxai, bomžai, kas, savaime suprantama, išprovokuodavo kauniečių nepasitenkinimą. „Kaunas geriausiai, lyg bomzai, pasistatė eglute ir papuošė atliekomis. Ar galima iš savęs juoktis?“. Nuogąstauta ir dėl to, „kad tokiu Kalėdinės eglės supratimu gali užsikrėsti ir kiti miestai ir miesteliai, tada galės daryti ne gražiausios kalėdines egles rinkimus, o kas gražiau sukomponuos atliekas ar dar kokias šiukšles eglės forma“.

Komentatorių tarpe atsirado sporto aistruolių, kurie rado puikią progą priminti, kad krepšinį moka žaisti tik „Lietuvos ryto“ komanda. Nepaliekamas nuošalyje, rodos, vis dar labai gajus stereotipas, jog Kaunas – marozų sostinė, čia pat „prilipdyta“ ir bambalių sostinės etiketė. Šaipomasi sakant, jog „patvarkę daug bambalių, eglę pasistatė „iš alaus butelių“, o greta jos patupdė „Kalėdų senelį su treningais“. Kauno gyventojai – laikomi itin vieningais, nusileisti nesiruošė.

Vilniaus eglės vadintos: Kalėdų kūgiais, piramidėmis, sovietinėmis, nušiurusiomis, nuobodžiomis, kurias galima pamatyti kiekvienoje parduotuvėje, betoniniais stulpais su girliandomis, medžiu. Akcentuota, jog joms trūksta ryškesnių spalvų, originalumo, nes pradeda kartotis.

Vilniečiams buvo „užminta“ ant senų nuoskaudų. Pavyzdžiui, primenant itin prieštaringų vertinimų susilaukusią ant Neries kranto pastatytą skulptūrą „Vamzdį“, skirtą Vilniaus – Europos kultūros sostinės pažymėjimui.

Daugiausiai šaipytasi iš sostinės daugiakultūrinės sudėties, kuri sudaro opoziciją su lietuviškiausiam, tiek pačių kauniečių, tiek ir vilniečių, laikomam Kaunui. Skirtumas tas, jog vilniečiai tai vertina kaip neigiamą, o kauniečiai kaip teigiamą savo miesto gyventojų bruožą. Kauniečius bene labiausiai piktino Kauno siejimas su treningais.

Jiems buvo atkertama, „jei visi būtų treninguoti, tai Vilniečiai nevogtų shalies, tiksliau kokie ten Vilniečiai – lenkai, rusai ir čigonai“. Vilniečiai buvo menkinami dėl didesnės lenkų sudėties komentaruose paryškinant lenkų alfabeto skirtumus, kaip pavyzdžiui „w“, wilenska kaimietė, Wilno. Komentaro autoriaus, prisistatantis kauniečiu, rašė didžiosiomis raidėmis, ką galima suprasti kaip šūksnį, jog „visi vilniečiai yra lenkai ir portugalai. Lietuva lietuviams!!!“.

Retesniais atvejais šių miestų gyventojai atrasdavo šiek tiek objektyvumo balsuojant už gražiausią Lietuvos miestų Kalėdų puošmeną. Galbūt mums reikėtų daugiau tolerancijos vieni kitų atžvilgiu? O galbūt toks yra mūsų auklėjimas ar prigimtis? (...)

„Šiuolaikinės miesto kultūros tyrimai”

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Kviečia paremti Karmėlavos tragediją patyrusią šeimą: padėkime jiems atsitiesti! (8)

Į DELFI kreipėsi Norvegijoje gyvenantis Mindaugas – Karmėlavoje tėvo peršautos merginos kursiokas. Vaikinas nori padėti tragedijos sukrėstai šeimai. Susisiekėme su nukentėjusia mergina, kuri sutinka priimti pagalbą, todėl publikuojame jo prašymą viešai.

Šiauliuose iš dangaus byrėjo ledas (12)

DELFI skaitytojas Evaldas apie 15.30 val. Šiaulių rajone užfiksavo iš pirmo žvilgsnio sugrįžusią žiemą – skaitytojas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti iš ledo gabalėlių pastatytas senis.

Vairuotojo sumišimas Kaune: tai dabar visi važiuos prieš eismą? (3)

Savaitės pradžioje portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo Vytauto laiškas. Jis pastebėjo, jog vienoje Kauno gatvių atliekami kelio ženklinimo darbai ir pasimetė – ar dabar didžioji dalis vairuotojų važiuos prieš eismą?

Bažnyčioje susituokusią porą nustebino iš kunigo gauti pinigai (87)

Nors lietuviai vis dar noriai tuokiasi bažnyčioje ir siekia būti palaiminti Dievo akyse, kunigas Ričardas Doveika neseniai DELFI atskleidė, kad dalies tautiečių įnoriai net ir jį išmuša iš vėžių. Kunigą piktina ne tik lietuvių noras visas religines apeigas atlikti kuo greičiau, bet ir nesupratimas, kad būtina vestuvių proga aukoti bažnyčiai ir išdėstė to priežastis. DELFI skaitytojus ši tema irgi sudomino ir jie aktyviai dalinosi savo įžvalgomis ir patirtimi DELFI diskusijų platformoje.

Anūkai pasipiktinę: močiutės laidoti nebaigęs kunigas išėjo iš kapinių (274)

„Esame pasipiktinę šio kunigo įžūlumu ir tokiu elgesiu, kiek pažįstame kunigų, dar nė vienas nėra taip pasielgęs ir palikęs žmogų tiesiog kapinėse“, – laiške DELFI rašė anūkai, nuliūdę dėl kunigo elgesio per jų močiutės laidotuves. Pasak artimųjų, kunigas, susiginčijęs su artimaisiais, tiesiog nuėjo nuo karsto. Pats bažnyčios atstovas situaciją DELFI komentuoti atsisakė, nurodydamas, kad tam jam reikia vyskupo leidimo.