Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė Laima Miežienė sako, kad negiminingais kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki, geranoriški ir atsakingi asmenys. Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 45 metų. Kaulų čiulpų donorais negali būti žmonės, sergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis su funkcijos nepakankamumu, piktybinėmis ligomis (vėžiu), sifiliu, ŽIV, hepatito B arba C virusu. Kaulų čiulpų donoro ieškoti pradedama tarp šeimos narių (tiriami broliai ir seserys). Tačiau tikimybė surasti tinkamą donorą šeimoje yra tik apie 20 proc. Kitiems sergantiesiems būtina rasti tinkamą donorą Lietuvos ar Pasauliniame negiminingų kaulų čiulpų donorų registre. Deja, kartais net iš 12 milijonų savanorių kaulų čiulpų donorų nerandama tinkamo.
Dažniausiai kamieninių ląstelių donorais tampa su šia liga netiesiogiai susidūrę žmonės, sunkiai sergančių pacientų giminės, draugai, artimieji. Tačiau vis dažniau kraujo paaukoti ryžtasi ir pavieniai apie donorystę išgirdę asmenys. Jei prieš ketverius metus Lietuvoje pradėjus persodinti negiminingus kaulų čiulpus, šalyje paaukoti kamieninių ląstelių buvo pasiryžę vos 250 žmonių, tai dabar savanorių padaugėjo daugiau nei dešimteriopai - iki 2700 donorų. Kiekvienas donoras yra labai svarbus.
„Aš asmeniškai teigiamai vertinu bet kokių organų donorystę, nes tai labai kilnus žmogaus apsisprendimas padėti bėdos ištiktam žmogui, juk kartais tai būna gyvybės ar mirties klausimas“, – sako Pakruojo rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė L. Miežienė.
Donorais vis dažniau apsisprendžia būti jauni, neseniai pilnametystės sulaukę jaunuoliai. Linkuvos gimnazijos abiturientė Sima Banelytė sako, kad artėjant pilnametystei, visada sukdavosi mintis apie kokią nors donorystę. Ji niekada nebuvo abejinga sergantiems žmonėms, o norėdama jiems padėti supranta, kad tegali paaukoti dalelę savęs, kuri gali juos išgelbėti. Sulaukusi pilnametystės šį kilnų sumanymą įgyvendino ir mano, kad jis dar ne paskutinis.
„Lietuvoje dar nėra galimybės donuoti tiesiai iš kaulų čiulpų, todėl donorams švirkščiamas specialus preparatas po oda, kad padidintų kamieninių ląstelių koncentraciją. Jos vėliau yra surenkamos specialiu aparatu - paiimamos tik kamieninės ląstelės, o likusi kraujo dalis grąžinama donorui“, – pasakoja jauna mergina.
„Tai darau tik dėl to, kad nesu abejinga rimtai sergantiems žmonėms. Gerumas yra tai, ką gali pasiūlyti sveika visuomenė. Niekas negali žinoti, kada klastingas kraujo vėžys gali užpulti mus, mūsų giminaičius. Kuo daugiau Lietuvoje bus donorų, tuo didesnė tikimybė ir viltis pasveikti. Nebūkite abejingi ir Jūs“, – visus prisidėti ragina S. Banelytė.
