Kalėdiniai garsenybių prisiminimai: kokių dovanų jos laukdavo vaikystėje

 (8)
DELFI Piliečio reporterė Greta Kondrataitė pakalbino kelias įžymybes apie jų vaikystės Kalėdas. Jos papasakojo, kokių dovanų norėdavo ir ką rašydavo laiškuose Kalėdų seneliui.
Justė Zinkevičiūtė (Kristinos Kaziliūnienės (Kokkino-foto) nuotr.)
© (Kristinos Kaziliūnienės (Kokkino-foto) nuotr.)

Andžela Adamovič („X faktoriaus“ dalyvė): Vaikystėje kaip tikriausiai visi kiti vaikai norėdavau gauti daugiau žaislų, bet lėlių net iki dabar nelabai mėgstu. Paauglystėje galbūt norėdavau gauti pinigų (turiu omeny iš tėvų), nes tas šelmiškas brandos periodas turbūt prieštaravo viskam, ką darydavo ir ką dovanodavo tėvai, todėl geriausias variantas būdavo pačiai nusipirkti už dovanotus pinigus. Dabar man geriausia dovana yra rankų darbo, nesvarbu, kas tai bebūtų, svarbiausia, kad tai būtų nuoširdu.

Karina Stungytė (aktorė): Kadangi esu didelė smaližė, tai vaikystėje visada apsidžiaugdavau gavusi dovanų saldainių arba šokoladinį kalendorių, tą, kur reikia suvalgyt po saldainį (...). Žodžiu, patiko viskas, kas yra iš šokolado: seniai šalčiai, eglutės, snieguolės ir t.t. O dabar labiausiai vertinu ne pačią dovaną, o jos šventinę prasmę, dabar didžiausia dovana man - tai galimybė pabūti su artimaisiais. Bet gavusi skanių saldainių iki šiol apsidžiaugiu kaip vaikas.

Kristina Tarasevičiūtė (šokėja): Kiek pavyksta atsiminti, labiausiai norėta mano Kalėdų ir visų švenčių dovana buvo pianinas, tačiau jos taip ir negavau iki šiol, matyt, išauš diena, kai baigsiu svajoti ir imsiuosi darbo iš peties. Vaikystėje tėveliai tikrai pasistengdavo dėl dovanų, gaudavau tai, ko paprašydavau Kalėdų senelio: elektrinį pianiną, rankinį laikrodį, „Titaniko“ dėlionę, išsvajotas barbes, mašinėlę su pultu ir t.t.

Dabar, kai Kalėdos tapo pačiu darbymečiu, kalėdinės dovanos man įgavo kitą prasmę, tai nebe svajonių pildymo metas, o labiau šventė, kai artimiausiems gali padovanoti tai, ką jie įprastai pamiršta nusipirkti arba tiesiog negaišta tam laiko, nors reikia. To paties laukiu ir pati. Nėra nieko džiaugsmingesnio, nei po Kalėdų eglute rasti tau labai labai reikalingą smulkmeną.

Alvyda Chmelevskytė-Sinkevičienė (atlikėja): Vaikystėje labai norėjau gauti žaislą meškiuką, mušantį būgną, jį susapnavau ir prašydavau kasmet Senelio Šalčio. Užaugus tėvai pasakojo, kad išnaršydavo visas parduotuves, o mano išgalvoto žaislo nerasdavo ir kaskart gavusi po egle ne meškiuką, pykdavau, kad Senelis Šaltis neįsiklauso į mano norus. Dabar labiausiai vertinu kad ir mažiausią, kukliausią dovanėlę, man svarbu gauti šilumą ir dėmesį iš mylimų žmonių.

Elvyra Monginienė (dizainerė): Šiaip visada gaudavau tai, ko paprašydavau. Daugiausiai tai buvo papuošalai. Dabar jau nesu iš tų, kurios laukia dovanų, man dabar pačiai patinka dovanoti dovanas.

Kristina Radžiukynaitė (atlikėja): Vaikystėje per Kalėdas visada visada prašydavau kokio nors gyvūnėlio, nes buvau (ir esu) užkietėjusi jų mylėtoja, tačiau buvau alergiška gyvūnams, todėl dažniausiai gaudavau daug barbių, lėlyčių ir kitokių žaislų. Deja, svajonės nesikeičia, ir jau keli metai, kaip noriu mopso, jie tokie mieli! O šiaip labiausiai vertinu rankų darbo, nematerialias dovanėles, svarbiausia, kiek širdies įdėta, o ne pinigų!

Justė Zinkevičiūtė (aktorė): Mane vaikystėje Kalėdų senis lepindavo - visada gaudavau tai, ko norėdavau - barbes balerinas, gitaras, muzikos grotuvą... Visada prie dovanų atnešdavo ir knygų - pasaulio pažinimo, istorinių, apie gamtą, knygų, kurios skirtos mažiems vaikams. Su broliu, kai rašydavom laiškus seniui, pridėdavome - „ačiū, knygų turime“, bet jis prie lauktų dovanų vis tiek jas pridėdavo. Pamenu, per vieną Kalėdų naktį, belaukiant senio, padarėm jam spąstus, kad jis už jų užkliūtų ir taip mes jį pamatytume. Viskas baigėsi tuo, kad spąstus sugriovėme, nes prisifantazavome, kad jis supyks ir neatneš dovanų.

Dileta Meškaitė (atlikėja): Ištrauka iš laiško seneliui, kai man buvo 4~5 metai: „Brangus Seneli Šalti, aš noriu kompiuteriaus, aš dar noriu Barbei vyro, Lego irgi noriu. Aš noriu dar baltų baltų basučių - kulnas baltas, tokia gėlytė čia, o va šičia - kaspinėlis. Tikrai noriu Mamytei, kad atneštum. Dar noriu juodų batukų, o tėveliui tokias gražias tapkytes, todėl, kad jis jų neturi. Tavo žvėreliai labai geri. Aš norėčiau, kad tu greitai pas mus ateitum. O kaip tu atvažiuosi pas mus su liftu? Lauksiu tavęs. Dileta“.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Londone gyvenanti lietuvė: belieka džiaugtis, kad tuo metu buvau kitur (13)

Sveiki, esu Karolina Tišikaitė, žurnalistikos studentė Roehamptono universitete. Šiandien aplankiau vietą, kur užvakar įvyko teroristinė ataka. Norėjau pasidalinti, kaip mano nuomone Londono žmonės reaguoja į šiuos baisius įvykius. Nuotraukos fotografuotos vakar, apie 15 val. dienos (Anglijos laiku).

Moteris ne juokais pratrūko: kviečiu visus kauniečius pasivažinėti „linksmaisiais kalneliais“ (18)

Anksčiau dažną Kauno miesto gyventoją neramindavo duobėtos gatvės. Šiuo metu ši opi dilema beveik išspręsta – gatvių remonto darbai jau kurį laiką įgavę pagreitį. Tačiau, kaip sakoma, „bėda po vieną nevaikšto“. Taip nutiko ir šiuo atveju. Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojos Agnės žinia apie prastą automobilių stovėjimo aikštelės, esančios greta parduotuvės „Trys berželiai“, (Taikos pr. 113) būklę.

Liko sužavėta: taip turėtų dirbti kiekvienas valstybei tarnaujantis žmogus... (9)

Į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą atkeliavo padėka Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos ugniagesiams gelbėtojams. Ją atsiuntė Kaune į nelaimę patekusi vairuotoja Laura Radzevičiūtė: „Noriu pasidžiaugti Kauno ugniagesių darbu, operatyvumu, gebėjimu padėti žmogui ištikus nelaimei ir, svarbiausia, ne biurokratiniu, o žmogišku ir atsakingu požiūriu į atliekamą darbą ir į besikreipiantį žmogų.“

Balsuok! Mokiniai įamžino Lietuvos kraštovaizdį! (5)

Kovo pradžioje DELFI Pilietis kartu su Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetu pakvietė moksleivius dalyvauti konkurse ir siųsti savo kūrinius. Kviečiame balsuoti už Jums labiausiai patinkantį mokinių atsiųstą darbą, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į kraštovaizdį kaip gamtos vertybę, kurią privalome išsaugoti ateities kartoms!

Feisbuką apskriejo vaizdo įraše įamžintas Vilniaus kelininkų darbas (38)

Šią savaitė feisbuką apskriejo odontologo Artur įamžintas vaizdo įrašas – jame matyti, kaip vieną Vilniaus gatvę remontuojantys kelininkai tai daro itin originaliai. Užpildę duobes asfaltu, darbuotojai tiesiog kojomis patrypčioja, kad jis tolygiai uždengtų ertmę. Toks vaizdelis itin nustebino vilniečius – vaizdo įrašu pasidalijo beveik 3 tūkst. žmonių, o jį komentavę žmonės stebėjosi tokiu kelininkų darbu. „Grindos“ atstovai kelininkų elgesiu susirūpino, tačiau nurodė, kad suslėgti naudojamo asfalto specialia kelininkų technika nereikia.