Kaip „Swedbank“ naudoja savo klientų asmens kodą

 (50)
Swedbank“ jau ne pirmą kartą paviršutiniškai žiūri į asmens duomenis -prieš keletą metų teko kreiptis į banką raštu dėl asmens kodo atvaizdavimo el. bankininkystėje. Jei „Swedbank“ klientas siųsdavo pinigus kitam šio banko klientui, tai automatiškai tiek pinigų gavėjas matydavo siuntėjo asmens kodą išraše, tiek pinigų siuntėjas – pinigų gavėjo asmens kodą. Tarkim, randi skelbimą, kad kažkoks „Swedbank“ klientas pardavinėja kokį nors daiktą. Tinka, pervedi jam pinigus į jo „Swedbank“ sąskaitą, arba pajuokaudamas bet kuriam „Swedbank“ klientui pervedi tik vieną centą. Na ir ką – asmens kodą savo išrase matai!
© DELFI / Kiril Čachovskij

Tąkart bankas pasitaisė, dabar, matau, kad nenoriai...

Bankas visada pinigų gavėjui siunčia mokėtojo kodą (asmens kodą), kaip vieną iš mokėjimo operacijos persiunčiamų duomenų. „Swedbank“ el. bankininkystėje nėra pasirinkimo, kuriame mokėtojas (pinigų siuntėjas) galėtų pasirinkti, siųsti asmens kodą ar ne. Tuo tarpu kitų bankų: „SEB“, „Dnb“ „Danske“ ir kt. – klientai  el. bankinkystėje  mokėjimo pavedimo formoje tą padaryti gali: uždėti varnelę arba ją nuimti.

Ir nors pats bankas „Swedbank“ pinigų gavėjui (jei jis taip pat „Swedbank“ klientas) per el. bankininkystę siuntėjo asmens kodo nebeatvaizduoja, tačiau jei bet kuris „Swedbank“ klientas daro pavedimą į kitą banką, tuomet pinigų gavėjas, kito banko klientas, mokėtojo asmens kodą savo banko el. bankininkystę matys.

Tą pastebėjau, kai iš savo „Swedbank“ sąskaitos per „Swedbank“ el. bankininkystę mano pažįstamas pildė mano „mokėjimai.lt“ (elektroninių pinigų įstaigos) sąskaitą. Gavęs pinigus, „Mokėjimai.lt“ išraše pamačiau, kad prie mokėtojo rekvizitų nurodytas ir pažįstamo asmens kodas. Pasiteiravus „mokėjimai.lt“ konsultantų – kodėl, jie paaiškino, kad jie rodo tai, ką „Swedbank“ jiems persiunčia kartu su mokėjimo operacija, nes tą daryti privalo pagal įstatymus.

Iš tiesų. Mokėjimų įstatyme nustatyta, kad „Įvykdęs mokėjimo operaciją, gavėjo mokėjimo paslaugų teikėjas gavėjui nedelsdamas raštu arba naudodamas kitą patvariąją laikmeną (...) pateikia informaciją, leidžiančią gavėjui atpažinti mokėjimo operaciją ir mokėtoją, taip pat kartu su mokėjimo operacija persiųstus duomenis (...)“.

Po kurio laiko mano „mokėjimai.lt“ sąskaitą papildė ir kitas draugas, kuris yra taip pat „Swedbank“ klientas. Analogiškai, „mokėjimai.lt“ išraše buvo parodytas jo, kaip mokėtojo, asmens kodas, nes „Swedbank“ visada jį siunčia pinigų gavėjui, o „mokėjimai.lt“ ir komerciniai bankai privalo išraše atvaizduoti visus iš siuntėjo gautus duomenis.

Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo  7 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Naudoti asmens kodą, kai tvarkomi asmens duomenys, galima tik gavus duomenų subjekto sutikimą (...)“. Šio straipsnio 3 dalis nustato išimtis, kada asmens sutikimo nereikia: valstybės, žinybiniuose registruose,  juridiniams asmenims, kurių veikla susijusi su paskolų teikimu ir skolų išieškojimu, draudimu ar lizingo (finansinės nuomos) verslu, taip pat sveikatos apsaugos ir socialinio draudimo bei kitų socialinę paramą teikiančių ir administruojančių institucijų ir švietimo įstaigų, mokslo ir studijų institucijų veikloje; taip pat kai tokia išimtis numatyta kituose įstatymuose. Pvz., mokant mokesčius Valstybinei mokesčiui inspekcijai (VMI), „Sodrai“ asmens kodas siunčiamas be asmens sutikimo, nes pagal Mokesčių administravimo įstatymą, mokėjimų į biudžetą dokumentuose privalo būti nurodytas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris, kuris fiziniams asmenims yra jų asmens kodas.

Banko darbuotojai teisinasi, kad jie, nors ir žino šią problemą, nieko negali padaryt ir kad aš negaliu siųsti pinigų ne „Swedbank“ klientams, jei noriu savo asmens kodą išlaikyti paslaptyje nuo  pinigų gavėjo. Teigia, tai yra labai sudėtingas sistemų atnaujimo darbas, ne vieno mėnesio, ir tik gražiai prižada, kad kažkada, artimiausioje ateityje, „Swedbank“ klientai galės nuspręsti, siųsti savo asmens kodą su mokėjimo nurodymu ar ne. Dar daugiau, formaliai žiūrint, „Swedbank“ jaučiasi teisus, nes mokėjimo paslaugų sąlygose įrašė sąlygą, kad „Klientas sutinka, kad Bankas, vykdydamas Mokėjimo operaciją, perduotų Banko turimus Kliento Asmens duomenis tiesiogiai su tokios Mokėjimo operacijos vykdymu susijusiems asmenims – (...) Gavėjo Mokėjimo paslaugų teikėjui, (...) Banko ir Gavėjo Mokėjimo paslaugų teikėjo tarpininkams, Gavėjui“.

Nors bankas tvirtina, kad neprivalo sudaryti savo klientams galimybių nesutikti, kad jų kaip mokėtojų asmens kodas nebūtų perduodamas gavėjui vykdant mokėjimus į kitas mokėjimo paslaugų įstaigas, aš manau kitaip. Manau, kad privalo.

Nesudarydamas tokios galimybės, galimai pažeidžiamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, todėl kreipiausi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri per du mėnesius išnagrinės mano skundą. Taip pat manau, kad minėta nuostata „Swedbank“ mokėjimo paslaugų sąlygose  pažeidžia vartotojo, kaip silpnesnės šalies, teises ir interesus ir galimai atitinka Civilinio kodekso 6.188 straipsnyje įtvirtintas  nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygas, todėl žadu kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri turi teisę pripažinti vartojimo sutarčių sąlygas nesąžiningomis.  

Kol kas, kol ginčas neišspręstas, mokėjimams atlikti naudosiuos kitų mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI komentaro pasiteiravo „Swedbank“ atstovų:

„Situacija mums yra žinoma ir bankas jau ėmėsi atitinkamų priemonių. Nors dabartinė mokėtojo duomenų pateikimo praktika neprieštarauja šiuo metu galiojantiems teisės aktams, atsižvelgdami į klientų išsakytus pageidavimus jau inicijavome IT sistemų pakeitimus. Pakeitimus numatoma užbaigti ir įgyvendinti iki šių metų pabaigos. Įgyvendinus šiuos pakeitimus mokėtojo asmens kodas nebus perduodamas gavėjui, išskyrus tuos atvejus, kai pavedimas bus atliekamas tam tikriems gavėjams (Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybės įmonės Registrų centras ir pan.), kuriems bankas įsipareigojęs rodyti mokėtojo asmens kodą. Atliekant mokėjimo pervedimus į minėtas institucijas mokėtojas bus papildomai informuojamas, kad jo asmens kodas bus perduodamas. Kitais atvejais bankas leis pasirinkti mokėtojui, ar nurodyti savo asmens kodą ir perduoti jį gavėjui“, - situaciją pakomentavo „Swedbank“ Komunikacijos projektų vadovė Orinta Barkauskaitė.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (43)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko gero, nesu matęs nieko prastesnio, kaip šią savaitę matytas „Emodži filmas“ .

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų arba globos. Kaip jis atsidūrė gatvėje – nežinome, bet kad lauke gyvenantis katinėlis būtų toks jaukus, sunku patikėti.

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (13)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (169)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.