Kaip Briuselyje ir Paryžiuje radau Kalėdas: kelionės įspūdžiai

 (1)
Kalėdinės nuotaikos kūrimu prekybininkai pradeda rūpintis jau spalio mėnesį – tai traukia akį, skatina pardavimus ir, daugelio nuomone, komercializuoja šventę. Tapdami labiau atsparūs mirksinčioms lemputėms, Kalėdų senelio atributikai ar papuoštoms žaliaskarėms, esame vis sunkiau pasiekiamas grobis paslaugas teikiančioms įmonėms ar parduotuvėms.
© Autoriaus nuotr.

O kur dar prisideda neretai metų pabaigoje pagausėję darbai ir laisvo laiko stygius... Pajusti ypatingos šventinės dvasios dažnai ir nepavyksta. Priešnuodis tam gali būti atostogos ir šventinės mugės. Nors tai ir gali būti laikoma dar vienu prekeivių triuku, tačiau jos dar yra išsaugojusios dalelę kalėdinės autentikos.

Nors kalėdinėmis mugėmis labiausiai garsėja vakarų Vokietijos miestai, nutariau vykti kiek tolėliau, kad drauge su dekoracijomis aplankyčiau ir draugus, apsilankyčiau muziejuose ir tiesiog pailsėčiau. Pasiėmęs savaitę atostogų išvykau į Briuselį ir Paryžių, ir, būdamas didžiulis vaikščiojimo mėgėjas, su prastos kokybės fotoaparatu rankose įamžinau svarbiausias šių miestų šventines vietas.

Ne kartą teko girdėti apie išgirtąją Briuselio Kalėdų mugę: visai neseniai ji buvo pripažinta geriausia Europoje. Ji užima keletą skirtingų erdvių miesto centre, tad iš tiesų einant svarbiomis miesto gatvėmis galima nenutrūkstamai stebėti prekeivius ir kitus švenčių dalyvius. Atrakcionai ir kitos pramogos yra neatsiejama tokių mugių dalis: apžvalgos ratas, čiuožykla, nusileidimo takelis, karuselė – visa tai skirta norintiems neskubant džiaugtis akimirka ir mėgautis spalvų, skonių ir garsų deriniu.

Ypatingai gražioje Briuselio centrinėje aikštėje stovinti žaliaskarė tikrai niekuo neišsiskiria, atrodo primityviai, tačiau tai labai tikslinga – iš dalies, kad ji neužgožtų aplinkinių pastatų grožio, o taip pat – vakarais organizuojamų šviesų šou, kuris tampa bene įspūdingiausiu šventės atributu mieste.

Mugės paviljonuose svarbiausia – karštas vynas, čia galima paragauti keleto jo rūšių. Alkio numalšinimui asortimentas ganėtinai platus – siūlomi tradiciniai kalėdiniai vokiški, šveicariški, belgiški užkandžiai ir karštieji patiekalai, daugybė saldumynų, kepinti kaštonai. Parduodamos prekės nėra per daug išskirtinės, tačiau skiriasi nuo įprastų mūsų miestų mugių parduodamų gaminių. Apskritai, miestas papuoštas dailiai, skoningai, tad netgi išėjus iš mugės teritorijos, šalutinės gatvės taip pat kelia susižavėjimą.

Vėliau aplankytas Paryžius buvo kitoks: žymiai daugiau „mainstreamo“, labiau priminė didelį turgų. Tačiau tik iš pažiūros, nes pradėjus eiti pro Eliziejaus laukuose sustatytus paviljonus matėsi daugbė žmonių, kurie tikrai atėjo pasilinksminti, ir tai atsispindėjo jų veiduose. Paviljonų labai daug, jie kūrybiškai išpuošti ir net pats nusipirkau keletą dalykų, nors įprastai esu atsparus tokioms vietoms. Iš pradžių su atlaidžia šypsena žiūrėjau į prie Luvro pastatytą didžiulį apžvalgos ratą – pasirodė skirtas turistų pinigams pritraukti, visiška banalybė. Bet susitikęs draugą ir pats pasiūliau juo pasisukti. Tai, kas atrodė visiškai kvaila, vėliau tikrai neleido gailėtis išleistų 10 eurų: kad ir buvo sutemę, buvo galima matyti žymiausius miesto statinius, apžvelgti panoramą netikėtu rakursu.

Didieji prekybos centrai taip pat išleidžia dideles sumas puošdami savo pastatų sienas ar gretimas gatves, kurdami interaktyvias vitrinas. Jiems tai atsiperka per padidėjusias pajamas, o žioplinėtojams suteikia malonumo. Nedideles muges ar Kalėdų centrus galima rasti ir kitose miesto dalyse – ko gero, ten gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms vykti į turistais apkrautą centrą ne visada patogu. Tiesa, nemačiau pats ir vietiniai negalėjo atsakyti, ar turi jie centrinę miesto eglę. „Paryžiaus kalėdinė eglutė – Eifelio bokštas“ – sulaukiau atsakymo.

Savo aplankytas vietas ir patirtus nuotykius įamžinau ir pateikiu kartu su straipsniu, atleiskite autoriui už nedovanotinai nefotogeniškus kadrus ir prastą kokybę. Ir vis dėlto, visa tai pamatyti verta savo akimis, įkvėpti meduolių ar apkepo kvapo, pačiuožinėti po atviru dangumi grojant muzikai ar turistiškai nusifotografuoti prie Kalėdų eglutės.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Dešimtokas: atsiprašau, kad per mane norima ilginti mokslo metus

Esu paprastas dešimtokas-gimnazistas. Iš 30 mokinių klasėje mano visų dalykų bendras vidurkis mane pastato į 21 vietą, ir aš šiais mokslo metais esu praleidęs daugiau nei 150 pamokų. Po švietimo ir mokslo ministrės pasisakymų, kodėl esą norima ilginti mokslo metus, galiu drąsiai pasakyti, kad tai – dėl tokių kaip aš. Dėl to apgailestauju.

Pamačiau mokinių pasiūlymus feisbuke – susiėmiau už galvos (7)

Kaip ir visi žinome, socialiniame tinkle „Facebook“ yra užsiregistravę daugybė 9-14 metų vaikų. Nežinau, ar tėvai žino, į kokias grupes prisijungia jų vaikai.

Kaunietis su BMW išvedė iš kantrybės: labai įžūlu (61)

Kovo viduryje DELFI skaitytojas Audrius Kaune užfiksavo BMW vairuotoją, kuris, panašu, vairuoja pagal savo susikurtas kelių eismo taisykles. Toks vaizdelis vyriškį labai papiktino.

Vilnietis pasipiktinęs: kas rytą Antakalnyje – tas pats nemalonus vaizdas (101)

Norėjau pasidalinti informacija apie problemas Antakalnyje. Konkrečiai vienoje vietoje – P. Vileišio gatvėje, kuri yra judri, ypač rytais ir vakarais.

Vaiką į ligoninę nuvežęs tėvas pakraupo: aplinka ir personalas net mane išmušė iš vėžių (96)

Prieš kelis mėnesius pats gulėjau vienoje iš Kauno miesto ligoninių dėl apendicito operacijos. Taip, tai nėra sudėtinga intervencinė operacija, bet bet kokiu atveju tai operacija. Nė vieno blogo žodžio negaliu pasakyti. Priėmimas, operacijos eiga, daktarų ir rezidentų vizitacijos, palatos ir visa kita, galima drąsiai sakyti, – aukštame lygyje. Panašu, kad tikrai atsikratome sovietinio palikimo tiek gydytojų mąstyme, tiek ligoninės įrengime ar turimoje įrangoje. Po šitos pastraipos gražioji dalis pasibaigia.