O kur dar prisideda neretai metų pabaigoje pagausėję darbai ir laisvo laiko stygius... Pajusti ypatingos šventinės dvasios dažnai ir nepavyksta. Priešnuodis tam gali būti atostogos ir šventinės mugės. Nors tai ir gali būti laikoma dar vienu prekeivių triuku, tačiau jos dar yra išsaugojusios dalelę kalėdinės autentikos.
Nors kalėdinėmis mugėmis labiausiai garsėja vakarų Vokietijos miestai, nutariau vykti kiek tolėliau, kad drauge su dekoracijomis aplankyčiau ir draugus, apsilankyčiau muziejuose ir tiesiog pailsėčiau. Pasiėmęs savaitę atostogų išvykau į Briuselį ir Paryžių, ir, būdamas didžiulis vaikščiojimo mėgėjas, su prastos kokybės fotoaparatu rankose įamžinau svarbiausias šių miestų šventines vietas.
Ne kartą teko girdėti apie išgirtąją Briuselio Kalėdų mugę: visai neseniai ji buvo pripažinta geriausia Europoje. Ji užima keletą skirtingų erdvių miesto centre, tad iš tiesų einant svarbiomis miesto gatvėmis galima nenutrūkstamai stebėti prekeivius ir kitus švenčių dalyvius. Atrakcionai ir kitos pramogos yra neatsiejama tokių mugių dalis: apžvalgos ratas, čiuožykla, nusileidimo takelis, karuselė – visa tai skirta norintiems neskubant džiaugtis akimirka ir mėgautis spalvų, skonių ir garsų deriniu.
Ypatingai gražioje Briuselio centrinėje aikštėje stovinti žaliaskarė tikrai niekuo neišsiskiria, atrodo primityviai, tačiau tai labai tikslinga – iš dalies, kad ji neužgožtų aplinkinių pastatų grožio, o taip pat – vakarais organizuojamų šviesų šou, kuris tampa bene įspūdingiausiu šventės atributu mieste.
Mugės paviljonuose svarbiausia – karštas vynas, čia galima paragauti keleto jo rūšių. Alkio numalšinimui asortimentas ganėtinai platus – siūlomi tradiciniai kalėdiniai vokiški, šveicariški, belgiški užkandžiai ir karštieji patiekalai, daugybė saldumynų, kepinti kaštonai. Parduodamos prekės nėra per daug išskirtinės, tačiau skiriasi nuo įprastų mūsų miestų mugių parduodamų gaminių. Apskritai, miestas papuoštas dailiai, skoningai, tad netgi išėjus iš mugės teritorijos, šalutinės gatvės taip pat kelia susižavėjimą.
Vėliau aplankytas Paryžius buvo kitoks: žymiai daugiau „mainstreamo“, labiau priminė didelį turgų. Tačiau tik iš pažiūros, nes pradėjus eiti pro Eliziejaus laukuose sustatytus paviljonus matėsi daugbė žmonių, kurie tikrai atėjo pasilinksminti, ir tai atsispindėjo jų veiduose. Paviljonų labai daug, jie kūrybiškai išpuošti ir net pats nusipirkau keletą dalykų, nors įprastai esu atsparus tokioms vietoms. Iš pradžių su atlaidžia šypsena žiūrėjau į prie Luvro pastatytą didžiulį apžvalgos ratą – pasirodė skirtas turistų pinigams pritraukti, visiška banalybė. Bet susitikęs draugą ir pats pasiūliau juo pasisukti. Tai, kas atrodė visiškai kvaila, vėliau tikrai neleido gailėtis išleistų 10 eurų: kad ir buvo sutemę, buvo galima matyti žymiausius miesto statinius, apžvelgti panoramą netikėtu rakursu.
Didieji prekybos centrai taip pat išleidžia dideles sumas puošdami savo pastatų sienas ar gretimas gatves, kurdami interaktyvias vitrinas. Jiems tai atsiperka per padidėjusias pajamas, o žioplinėtojams suteikia malonumo. Nedideles muges ar Kalėdų centrus galima rasti ir kitose miesto dalyse – ko gero, ten gyvenantiems ar dirbantiems žmonėms vykti į turistais apkrautą centrą ne visada patogu. Tiesa, nemačiau pats ir vietiniai negalėjo atsakyti, ar turi jie centrinę miesto eglę. „Paryžiaus kalėdinė eglutė – Eifelio bokštas“ – sulaukiau atsakymo.
Savo aplankytas vietas ir patirtus nuotykius įamžinau ir pateikiu kartu su straipsniu, atleiskite autoriui už nedovanotinai nefotogeniškus kadrus ir prastą kokybę. Ir vis dėlto, visa tai pamatyti verta savo akimis, įkvėpti meduolių ar apkepo kvapo, pačiuožinėti po atviru dangumi grojant muzikai ar turistiškai nusifotografuoti prie Kalėdų eglutės.