Berlynas yra „išbarstytas“ miestas - čia nėra vieno senamiesčio, pagrindinės rotušės, bažnyčios ir pagrindinės aikštės. Čia istorija išsibarsčiusi po visą miestą, o įdomesni kampeliai net užkišti toliau nuo turistinių maršrutų. Todėl iš karto rekomenduoju nusipirkti visos dienos transporto bilietą už 6,50 eurų (apie 22 litus – DELFI) ir galėsite drąsiai naudotis traukiniais, metro, tramvajais ir autobusais A ir B zonoje.
Taigi, pradedame gana anksti, kokią 9 val. nuo puodelio kavos „Hackescher Markt“ stotelėje. Aplink ją išsibarstę daug kavinių, tikrai rasite, kur ramiai prisėsti. Po kofeino dozės nueiname apžiūrėti kiemų, sekdami nuorodą („Hackeschen Höfe“). Tai didžiausias uždarų kiemų rajonas Berlyne su vietinių dizainerių parduotuvėmis, kavinėmis, naktiniais klubais. Vienas kiemas - paliktas autentiškas ir nerenovuotas, purvinas ir išpaišytas, tad šiek tiek Berlyno atmosferos pajusite jau nuo pat ryto. Jei turite noro apsipirkti ir ieškote įdomesnių drabužių nei „H&M” ar „C&A”, teks čia sugrįžti kitą dieną.
Apibėgus kiemus, apie 10 val. einame pro Monbijou parką, pro tiltą per Šprė upę į Muziejų salą, kuri įtraukta į UNESCO sąrašus ir kurioje smagu net ir neinant į visus penkis čia esančius didžiulius muziejus. Tiek muziejų aplankyti būtų per daug net ir dviem dienoms, bet man visada atrodė, kad aplankyti bent vieną muziejų bet kokiame mieste yra būtina.
Aš rekomenduoju kelias valandas skirti Pergamono muziejui (vienas turtingiausių architektūros muziejų), kuris turi atsivežęs tikrus Ištaro Babilono vartus ir tikrą Mileto koloną, arba Egipto muziejui, kuris turi žymųjį Nefertitės biustą, daugybę egiptietiškų lobių ir autentiškų pergamentų.
Vidurdienį, kai esate jau šiek tiek nusivarę nuo kojų, o galva pilna įspūdžių, rekomenduoju išsitiesti pievelėje prie visai netoli esančio Berliner Dom. Pasėdime penkiolika minučių, sugriaužiame iš rankinės ištrauktą obuolį, pasigrožim didžiausia Berlyno bažnyčia ir protestantų centru Vokietijoje ir einam vidun. Kas turi daug jėgų, mėgsta lipti laiptais ir dievina fotografuoti panoramas, gali užlipti į bokštą.
Svarbu būtų iki pusės dviejų išeiti lauk ir paėjėti dešimt minučių pro Neptūno fontaną ir St. Marienkirche iki Aleksandro aikštės - buvusio Rytų Berlyno centro. Ten nusiperkam „currywurst“ - dešrelę su kario padažu, kuri yra vienas iš Berlyno atributų - iš daugelio po aikštę zujančių prekiautojų su skėčiais ir sukišę kojas į didįjį fontaną valgom ir bandom atgauti jėgas.
Norintiems apsipirkti, rekomenduojamas „Alexa“ centras arba „Kaufhof“ (kažkada greitai turėtų čia atsidaryti ir pigus britų tinklas „Primark“), bet tai jau paliekame kitai dienai. Tada aikštėje apžiūrime žymųjį Pasaulio laikrodį, kuris, mano manymu, visai neįspūdingas, nufotografuojame žymųjį televizijos bokštą, kuris, beje, Berlyne puikiai tarnauja kaip orientyras šiek tiek nuklydus, ir einame į traukinių stotį, kur sėdame į S5 arba S7 ir pavažiuojame dvi stoteles iki „Ostbahnhof“.
Ten prasidės kelionė palei likusią Berlyno sieną, kitaip pavadintą didžiausia galerija po atviru dangumi - „East side gallery“. Jei laikysitės mano plano, prie sienos turėtumėte atsirasti kokią trečią valandą dienos. Prireiks nemažai kadrų, kol išfotografuosit visą 1,3 km besitęsiančią sieną su 106 menininkų darbais. Bet kelionės pabaigoje jūsų laukia pievelė palei upę ir smagus pasėdėjimas ir pasižvalgymas į anapus upės esantį Kreuzberg rajoną. Jūs nusipelnėte pirmojo bokalo ar butelio alaus!
Galerijos pabaigoje esančioje „Warschauer“ stotelėje apie ketvirtą valandą įlipame į U1 ir dairydamiesi važiuojame iki „Hallesches Tor“ ir pėdiname žymiąja Friedrich gatve iki „Check point Charlie“ - žymiausio perėjos tarp rytų ir vakarų Berlyno punkto. Ir dabar ten stovi amerikiečių kareiviai, tik dabar jau galima fotografuotis su jais, galima gauti suvenyrinį antspaudą, leidžiantį praeiti sieną, ir smagiai pasijuokti iš visai nejuokingos Berlyno istorijos. Man tai šiek tiek panašu į norą nusifotografuoti dujų kameroje, nors ir seniai nebeveikiančioje. Bet šalia esantis muziejus yra labai geras ir išsamus bei talpina visą padalinto Berlyno istoriją. Pastovintiems ant kojų rekomenduoju. Arba pasirinkti kitą dieną vietoj apsipirkinėjimo.
Lipame į modernų kupolą, apžiūrime miesto panoramą, grožimės vaizdais. Jau septynios, o mums dar liko daug ką pamatyti. Išėję grįžtame prie žymiųjų Berlyno vartų ir dabar jau einame į kairę nuo jų link memorialo 6 mln. nužudytų žydų atminti. Tai ne šiaip skulptūra, prie kurios reiktų nusilenkti ar padėti gėlių. Tai 2711 įvairaus aukščio granito luitų labirintas, kuris sukuria nejaukią ir sukrečiančią atmosferą. Fotografuoti neverta, geriau pabandyti pajusti vidumi, ką architektas norėjo pasakyti.
Na, ir pagaliau, jei esame labai greiti ir patogiai apsiavę, pasiekiame Potsdamo aikštę, kurioje nustemba ne tik modernios architektūros gerbėjai. Visai plynoje vietoje per dešimt metų buvo pastatytas tuo metu vienas moderniausių pastatų kompleksų Europoje. Pati aikštė uždengta japonų architekto kupolu, kuris keičia spalvas ir padėtį. Rekomenduoju užsikelti į šalia esančio „Sony“ centro apžvalgos aikštelę ir ten esančiame bare stebint saulėlydį virš Berlyno išgerti taurę putojančio vyno. Tada sėsti į autobusą nr. 200 ir sugrįžti į Aleksandro aikštę, pakeliui dairantis, ko dar nepamatėte.
Tada sėdame į bet kokį tramvajų, pavažiuojame dvi stoteles iki Hackische kiemų, kur pradėjome dieną ir kur galima gauti skanią vakarienę kiekvieno skoniui ir kiekvieno kišenei. Arba sėdam į U2 ir važiuojame į Prenzlauerberg rajoną („Eberswalder“ stotelė), kur daugybėje restoranų vakarieniauja vietiniai gyventojai.
Į dieną „netilpo“ apsilankymas Vakarų Berlyno centre, vadinamame „Zoo“ dėl šalia esančio Zoologijos sodo ir taip pavadintos stoties. Reiktų užeiti į Gedachnis kirche - bažnyčią, kuri po renovacijos bus atidaryta tik rudeniop, apžiūrėti aplink esančią didelę statybų aikštelę, kur statomas didžiulis centras „Bikini Berlin“, apeiti parduotuves ar pažiūrėti į Kurfurstendamm gatvėje esančias prabangesnių parduotuvių vitrinas. Zoologijos sodas taip pat vertas dėmesio, nes gražiai įrengtas, turtingas gyventojais ir kompaktiškas. Bet tai - jau antros dienos programa. Nebent visai vakare nuo Aleksandro aikštės galite sėsti į 100 maršruto autobusą ir apžvelgti „Zoo“ pro autobuso langą nebevarginant kojų.
Aišku, visus mano išvardintus objektus galima sukeisti vietomis, galima visai išbraukti, galima pakeisti kitais. O galima visą dieną prasėdėti sumerkus kojas į fontaną ar pragulėti parke gurkšnojant alų ir klausantis gatvės muzikantų, galima stebėti žmones ir fotografuoti grafičius, o Berlyną apžiūrėti plaukiant kruizu Šprė upe ar pro autobuso langus. Galima dieną taupyti jėgas ir sutemus leistis į naktinio Berlyno vieteles. Šis miestas priima įvairiausius turistus ir visi čia jaučiasi jaukiai. Čia nėra privalomų objektų, tik rekomenduotini. Čia įprasta sakyti, kad turi atrasti savąjį Berlyną. Tad galite šiuos patarimus čia pat ir pamiršti.