Ką jaunimas gali nuveikti dėl Lietuvos, kurioje norėtų gyventi?

 (13)
Aš kaip Lietuvos pilietis noriu, kad mažėtų emigracija, būtų palankesnės sąlygos imtis verslo, didėtų darbo užmokestis, kiekvienas galėtų mokytis ir tobulėti, niekas nevaržytų mūsų norų, svajonių ir gražių idėjų, taptume tolerantiškesni, labiau didžiuotumės savo šalimi, brangintume jos kalbą, saugotume gamtą...

Šiuos ir daugelį kitų norų jaunimas išsakė pilietiniame žaidime, kurį organizavo Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo (KSPSVDPR) centro mokiniai.

Vien norėti nepakanka – būtina kiekvienam stengtis, kad gyvenimas tėvynėje gerėtų. Deja, dažnai imtis realių darbų stinga drąsos, ryžto ar idėjų, nuo ko pradėti veikti. Kad sužinotų ne tik mokinių norus, bet ir požiūrį į gimtąjį kraštą bei pasiūlymus, kaip jį stiprinti, KSPSVDPR centro jaunimas penkiose Kauno mokyklose – Palemono ir „Atžalyno“ vidurinėse, Kauno technologijos universiteto Vaižganto ir Kazio Griniaus progimnazijose, taip pat Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centre – įkūrė kūrybines laboratorijas. Šiose laboratorijose, pasitelkę meninės raiškos priemones, mokiniai atskleidė savo tikruosius jausmus Lietuvai.

„Vieni pripiešė piešinių, kiti sukūrė odę Kaunui, dar kiti pristatė nusipelniusius tautiečius ir ragino sekti jų pavyzdžiu“, – pasakoja Tomas Vilčinskas, KSPSVDPR centro projektų vadovas.

Mokinių norai ir sukurti darbai įrašyti į kompaktinius diskus, kurie artimiausiu metu bus išsiųsti svarbiausioms valstybės institucijoms, savivaldybėms, žiniasklaidos priemonėms. Jie taip pat bus naudojami kaip ugdymo priemonė pilietiškumo pamokose.

„Daugelis šalies gyventojų mano, kad jie neturi didesnės įtakos priimant sprendimus valstybėje ir jų nuomonė niekam nerūpi, – pastebi T. Vilčinskas. – Norime parodyti mokiniams, kad jų troškimai ir pasiūlymai gali būti svarbūs, juos padrąsinti dalytis savo idėjomis su kitais ir imtis jas įgyvendinti. Taip pat siekiame atkreipti valstybės institucijų dėmesį, kad Lietuvoje dar yra aktyvaus jaunimo, kurį vertėtų pasitelkti kuriant šalies ateitį“.

Anot projektų vadovo, darbas kūrybinėse laboratorijose padėjo mokiniams įsisąmoninti, kad jie yra Lietuvos dalis ir turi ja rūpintis, todėl ypač svarbu suvokti, kokioje valstybėje jie nori gyventi ir ką gali dėl jos nuveikti.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: taisyklių nesilaikysiu, ką man pasakysi? (19)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – vaismedžių sodas (5)

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginį, kad šiuolaikinė mokykla – tai nuolat besikeičianti mokykla, antrieji mokinių ir mokytojų namai. Siekiant, kad tie namai būtų jaukūs, turi prisidėti visa bendruomenė.

Chalato kišenėje nešiota katė į namus atnešė džiaugsmą (34)

Kisiūnė – katė, kuri į namus atnešė daug juoko ir švelnumo. „Normalų“ vardą bandėme sugalvoti porą mėnesių, pasitelkę net aplinkinius žmones, tačiau nieko įspūdingo sugalvoti nepavyko ir ji tapo tiesiog Kisiūne.

Lietuvos vairuotoją nustebino orai Lenkijoje: nufilmavo sniegą (5)

Piktinatės, kad pavasaris niekaip neateina? Lietuvoje orai bent jau geresni nei Lenkijos pietvakariuose – pasak DELFI skaitytojo Almanto, penktadienio rytą ten kaip reikiant snigo. Šį vaizdelį skaitytojas nufilmavo ir pasidalijo juo su DELFI Piliečiu.

Namuose du katinai atsirado netikėtai: kai siautėja, atrodo, kad turime penkis (31)

Būna žmonės, kurie nusprendžia įsigyti augintinius, tada kruopščiai renkasi ir viską apgalvoja. Kažkada ir aš tokia buvau. Ir tai – labai sveikintinas požiūris. Tačiau kartais viskas nutinka kiek kitaip. Visam laikui atsisveikinusi su savo kalyte, su mumis gyvenusia 13 metų, po kelių mėnesių visiškai netikėtai ir neplanuotai sutikau prie ligoninės atklydusią katę.