Uostamiestyje kaip niekur kitur gyvena daugybė moterų, kurioms pargrįžtančių savo vyrų tenka laukti pusmetį ar net ilgiau.... Tačiau, kaip teigia Augustė Jašinauskienė, nereikėtų išskirti to, kad tik jūrininkų žmonos laukia pargrįžtančių mylimųjų: daug lietuvių laukia savo antrųjų pusių, kurioms tenka dirbti užsienyje vardan šeimos gerovės.

Augustė yra laimingo jūrininko laiminga žmona, kuri drąsiai išleidžia vyrą į audringą, šėlstančią jūrą, tačiau pripažįsta, kad pradžioje būdavo kiek neramu, o dabar jau ir pačiai kyla minčių drauge su juo pakeliauti. Vis dėlto, nėra tokios galimybės, nes jis atsakingai dirba, o ne plaukioja poilsiniu kruizu. Šiuo metu jis yra antrojo kapitono padėjėjas ir dirba krovininius konteinerius gabenančiame laive ir pamažu siekia vyr. kapitono pareigų.

Pasak Augustės, esminis jūrininko žmonos skirtumas yra tas, kad nemato vyro po keletą mėnesių, negali su juo susiskambinti kada tik panorėjusi. Telefoniniai skambučiai yra retas atvejis: susisiekti galima tik tuomet, kai vyras būna sausumoje, kartais tenka laukti skambučio net ir kelis mėnesius.

Esant vandenyno viduryje yra galimybė susisiekti el. pašto sistema. Pašnekovė pripažįsta, kad išties yra liūdna gauti vieną laiškelį per visą parą, tačiau geriau bent tiek, nei visai jokio bendravimo. Grįžimo data taip pat niekada nėra aiški. Ją abu sužino likus tik kelioms dienoms iki skrydžio.

Pasak pašnekovės, nelieka laiko ir staigmenai suruošti, tačiau ryte pargrįžusį vyrą palepina gardžiais pusryčiais. Anksčiau į jūrą jis išvykdavo 5-6 mėnesiams, dabar 3-4 mėnesiams. Kol nėra vaikų, galima išleisti vyrą ir į ilgesnius reisus, tačiau pašnekovė įsitikinusi, jog pagausėjus šeimai vyras daugiau laiko praleis namuose su šeima.

Bendravimas per atstumą reikalauja didžiulės kantrybės ir pasitikėjimo vienas kitu: juk ne paslaptis, kad jūrininkai išplaukę į kitas šalis, klaidžiodami uostais susiranda merginų ar net potencialių žmonų. Ar atstumas gali pakenkti santykiams ar net išskirti? Pasak Augustės, tai priklauso nuo poros santykių stiprumo. “Mūsų atstumas neišskiria, - teigia ji. - Kai nesimatome tam tikrą laiko tarpą, kaip tik labiau pradedame vertinti kiekvieną praleistą akimirką kartu, nesibarame dėl menkniekių ir vienas kitą lepiname mažomis smulkmenėlėmis. Kai jis grįžta, išvažiuojame kur nors trumpam pailsėti, kad ir į SPA centrą, lankome įvairiausius renginius”. Tačiau paklausta apie artėjančias šventes, prasitarė, kad per pastaruosius ketverius metus nebuvo galimybės nė vieno iš jų gimtadienio atšvęsti kartu. Kartu sutiko tik vienas Kalėdas ir Velykas. Ar neliūdna?

„Liūdna, tačiau toks jo darbas. Jis negali grįžti kada panorėjęs. O švenčių proga gaunu iš jo el.laišką, jeigu yra uoste, paskambina arba parašo žinutę. Toks sveikinimas labai pradžiugina. Aš turiu nuostabius draugus, artimuosius, kurie man neleidžia nusiminti. Visada pailsiu nuvažiavusi pas vyro tėvus - puikūs žmonės. Užsiimu širdžiai miela veikla. Kartais būna liūdna grįžti į tuščius namus, bet žinau, kad tai laikina. Vyras grįš namo ir būsim kartu,o kai turėsime atžalų vos spėsiu suktis, kiek turėsiu veiklos!“.