Jaunojo tyrėjo diena: noriu mokytis „kitaip“

Ar galiu mokyti(is) kitaip? Siekiant sukurti sąlygas mokiniams įgyti dalykinių žinių pagrindus, mokytojai bando ieškoti netradicinių, aktyvių mokymo metodų, kurie suteikia galimybes pamokas vesti „kitaip“. Visi suvokia, kad šių dienų ugdyme svarbu į mokymąsi įtraukti ir pačius mokinius, kad šie ne tik aktyviai atliktų mokymosi užduotis, bet ir patys kurtų ugdymo turinį.
© Skaitytojo nuotr.

2013 m. spalio 25 d. Kelmės rajono Tytuvėnų gimnazijoje fizikos mokslo dalykinių žinių perteikimas virto puikiu renginiu - „Jaunojo tyrėjo diena“. Idėją įgyvendino fizikos (V. Špokauskas, J. Aksamatauskienė), biologijos (D. Ruseckienė), chemijos (D. Hinz, L. Janušauskienė) ir informacinių technologijų (R. Šimkuvienė, A. Venckūnas) mokytojai ir direktorės pavaduotoja ugdymui – V. Volskienė. Jiems talkino projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimo – II etapo“ lektoriai, kurie įrodė, jog sausa teorija mokinių motyvacijos ir smalsumo nesužadinsi. Net keturios įdomios temos buvo pasiūlytos mokiniams. Paskaita planetariume „Mes ir Visata“ užbūrė dangaus kūnų ir jų sandaros realiais 3D efektais ir patraukliu lektoriaus medžiagos išdėstymu. Vienas po kito mokiniai reiškė savo nuomones, gilino astronomijos žinias ir kėlė aktualius klausimus apie žvaigždynus.

Dėmesį prikaustė ir greitaveikė filmavimo kamera, kurią mokiniai turėjo galimybes išbandyti ir patys. „Dabar jau aišku, kodėl taip gražiai televizoriuje reklamose liejasi upe šokoladas ir tyška lietaus lašai“,- porino aktyvieji tyrinėtojai. Pavyzdžių ir eksperimentų dėka pavyko susipažinti su 24 kadro taisykle, įsisavinti mokslinių tyrimų metodiką, išmokome kelti hipotezes ir aprašyti bandymo eigą, daryti mokslines išvadas. Norėjosi vis dar ir dar tęsti netradicinę pamoką... Deja, tik laikas nenumaldomai seko.

Biomechanika ir judesių registravimo sistema atskleidė visus animacinių filmų kūrimo paslaptis. Visi iš nuostabos aikčiojome, matydami „Avataro“ ir kitų herojų filmavimo užkulisius, kurių paprastai niekas nerodo. Mokiniai – savanoriai patys tapo „žirkliarankiais“ ir demonstravo savo judesius likusiai auditorijos daliai. Abejingų neliko, o norinčių išbandyti vis daugėjo.

Mokslinė paskaita „neurobiologija – nervų augimas, nervinio signalo perdavimai“ sukvietė vyresnių gimnazijos klasių atstovus. Buvo gera matyti, kad mokslas tarnauja žmonijai; rankų ir kitų organų protezai leidžia atrasti gyvenimo džiaugsmą iš naujo, grąžina viltį gyventi vėl visavertį gyvenimą žmonėms, patyrusiems nelaimes. Programos pristatymas leido suvokti ir sportininkams teikiamą naudą – susipažinome, kaip filmuota medžiaga gali padėti tobulinti treniruočių eigą ir pačio kūno dinamikos progresą.

Nuostabu tai, jog praktinių užsiėmimų metu išdėstyta medžiaga daro stebuklus mokytojų akyse: mokiniai natūraliai susidomi mokomuoju dalyku, tampa aktyvūs ir žingeidūs. Dalyko susiejimas su gyvenamąja aplinka padeda kūrybiškai spręsti problemas ir adekvačiai vertinti realybę, o ypač – plėsti žinių bagažą ir savo akiratį. „Mokymas kitaip“ suteikia galimybių pasireikšti ir nuojautai, ir intelektui, todėl linkime mokytojams bei mokiniams patirti naujų įspūdžių ieškant alternatyvaus mokymo(si) kelio.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: aš statau tik pavėsyje! (14)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Atviras laiškas generaliniam komisarui L. Pernavui autorius sulaukė L. Pernavo kvietimo (316)

Labai norėčiau paklausti, kodėl Lietuvoje toleruojami masiški kelių eismo taisyklių pažeidimai, ir kone niekas nebaudžiamas už chuliganišką vairavimą? Vakarykščio liūdo nutikimo pasekmės – jaunos moters ir jos dukters nėra tarp gyvųjų, gyventojai pasipiktinę policijos bejėgiškumu ir chaosu gatvėse, ir tai – visoje Lietuvoje.

Kviečia paremti Karmėlavos tragediją patyrusią šeimą: padėkime jiems atsitiesti! (11)

Į DELFI kreipėsi Norvegijoje gyvenantis Mindaugas – Karmėlavoje tėvo peršautos merginos kursiokas. Vaikinas nori padėti tragedijos sukrėstai šeimai. Susisiekėme su nukentėjusia mergina, kuri sutinka priimti pagalbą, todėl publikuojame jo prašymą viešai.

Šiauliuose iš dangaus byrėjo ledas (12)

DELFI skaitytojas Evaldas apie 15.30 val. Šiaulių rajone užfiksavo iš pirmo žvilgsnio sugrįžusią žiemą – skaitytojas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti iš ledo gabalėlių pastatytas senis.

Vairuotojo sumišimas Kaune: tai dabar visi važiuos prieš eismą? (4)

Savaitės pradžioje portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo Vytauto laiškas. Jis pastebėjo, jog vienoje Kauno gatvių atliekami kelio ženklinimo darbai ir pasimetė – ar dabar didžioji dalis vairuotojų važiuos prieš eismą?