Jaunimas pataria, kaip mažinti emigraciją

 (29)
Daugelį lietuvių vienaip ar kitaip palietė emigracijos rykštė: vieni išvyko laimės ieškoti svetur, kiti išlydėjo vaikus, mylimuosius, draugus, giminaičius. Dažnai emigracija atrodo vienintelis būdas įveikti finansinius sunkumus, pabėgti nuo slogios aplinkos. Tačiau nejaugi nėra kitų išeičių? Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos mokiniai nusprendė išsamiau panagrinėti emigracijos problemą ir pasidalyti savo mintimis, kaip ją spręsti.
© Shutterstock nuotr.

„Gimnazistų atliktas tyrimas rodo, kad, nors daugeliui jaunuolių tėvynė yra svarbi, net 40 proc. jų ateityje ketina studijuoti ar dirbti užsienyje, – pasakoja Nida Vaigauskienė, „Romuvos“ gimnazijos istorijos mokytoja. – Apie 30 proc. apklaustųjų žada likti Lietuvoje, dar tiek pat – kol kas neapsisprendė“.

Jaunuoliai tikina, kad norint paskatinti gyventojus likti tėvynėje, būtina mažinti nedarbą, didinti minimalųjį darbo užmokestį, reformuoti švietimo sistemą, gerinti studijų kokybę, numatyti daugiau valstybės finansuojamų vietų aukštosiose mokyklose, tobulinti paskolų studentams sistemą, sudaryti palankesnes sąlygas atlikti praktiką, padėti jaunimui įsilieti į darbo rinką, ugdyti lyderio įgūdžius, remti jaunuosius verslininkus.

Net keturiems iš penkių tyrimo dalyvių teko atsisveikinti su šeimos nariais, artimaisiais: šie patraukė į Didžiąją Britaniją, Ispaniją, Airiją, JAV, Vokietiją, Norvegiją ir kitas užsienio šalis.

Anot N. Vaigauskienės, mokiniai suvokia, kad emigracija sukelia daugybę įvairių problemų, tokių kaip sumažėjęs gimstamumas ir gyventojų skaičius, senstanti visuomenė, „protų nutekėjimas“, gerų
specialistų ir darbo jėgos stoka, blėstantis patriotiškumas, grėsmė išnykti tautai, jos kalbai, papročiams, tradicijoms ir kitų.

„Vienų mokinių požiūrį į emigraciją nulėmė artimųjų patirtis, kitų – žiniasklaidos pranešimai, kurie itin skirtingi: nuo sėkmės istorijų iki aprašymų apie sunkią išvykusiųjų dalią“, – sako pedagogė.

Pastarąjį pusmetį „Romuvos“ gimnazijos jaunimas siekė kuo įvairiapusiškiau susipažinti su emigracijos problema: skaitė straipsnius, žiūrėjo TV laidas, nagrinėjo sociologinius tyrimus, diskutavo ir dalijosi savo mintimis šia tema. Taip pat užmezgė ryšių su emigravusiais tautiečiais, o kad jie nenutrūktų, sukūrė specialų interneto tinklalapį, kuriame kiekvienas gali pasidalyti savo patirtimi svetur.

„Kiekvienas – savo laimės kalvis, taigi neagituojame grįžti ar nevykti į užsienį, tiesiog norime padėti jaunimui susivokti, įvertinti visas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą“, – apibendrina N.
Vaigauskienė.

Šiaulių „Romuvos“ gimnazija yra viena iš 120 švietimo įstaigų – bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų, kolegijų, kurios dalyvauja didžiausiame Lietuvoje pilietiškumo ugdymo projekte „Kuriame Respubliką: visuomenės pilietinio veikimo kompetencijų ugdymas“ ir sprendžia opiausias bendruomenių problemas.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Moksleiviai iš Palermo lankėsi Vilniaus gimnazijoje

Mainų programos tarp Galilėjo Galilėjaus gamtos mokslų licėjaus ir Vilniaus Užupio gimnazijos ištakos – Lietuvos aikštės Palermo mieste atidarymo šventė, kurioje prieš porą metų dalyvavo 16-osios Vyriausybės kultūros ministras Šarūnas Birutis. Lietuvos aikštė yra visiškai šalia G. Galilėjaus licėjaus.

Mačiau siaubingą plungiškės patarimą feisbuke – bijau, kas gali nutikti (54)

Plačiai nuskambėjo istorija, kai Plungės gyventoja Jovita socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi „patarimais“, kaip nuodyti kates. Ši moteris ne tik patarinėjo kitiems, bet ir pati gyrėsi tokiu būdu išnuodijusi devynias iš dešimties jos kieme gyvenusių kačių.

Komiškas vaizdelis Marijampolėje: drausmina šaligatviais lakstančius pėsčiuosius (5)

Esate matę keistoje vietoje pastatytą kelio ženklą? Kažin, ar jis prilygsta tam, kurį pavyko užfiksuoti marijampoliečiui Karoliui. Vienoje socialinio tinklo grupėje vyras pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuota itin komiška situacija – pėsčiųjų prašoma neviršyti 30 km/h greičio. Nuotrauka Karolis sutiko pasidalyti su DELFI Piliečiu.

Perskaičiau, kokios algos sostinėje, – jūs gal juokaujate? (309)

Negaliu neparašyti apie sostinės algas. Tikrai negaliu. Parodykit man bent vieną, ne vadovą, ne direktorių ir net ne merą, kuris gauną bent 1700 eurų.

Papiktino kaimynų elgesys daugiabučio aikštelėje: kreipėmės visur (19)

Ne paslaptis, jog pasitaiko atvejų, kai kauniečiai savarankiškai imasi „įvedinėti tvarką“ savo gyvenamoje teritorijoje. Faktas patvirtintas dar kartą, kai portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo laiškas-skundas dėl dideliais akmenimis užtvertos kiemo teritorijos. Esą kieme dėl sudarytų kliūčių neįmanoma pravažiuoti automobiliu. Tačiau, kad ir kam besiskųstumei, pasak vyro, niekas negirdi ir problemos spręsti nesiima.