DELFI komentatoriai pasidalino savo patirtimi apie tai, ar lengva pačiam sukurti šeimą, jei tėvams nepasisekė nugyventi kartu metų ilgai ir laimingai.
Motina nepadeda išsaugoti šeimos
Vienas vyriškis papasakojo, kad abu su žmona yra vaikai tėvų, kuriems nepasisekė sukurti sėkmingos santuokos. Vis dėlto, matydami nesėkmingą pavyzdį, jie bando savo šeimą kurti kitaip.
„Mano tėvai išsiskyrę, neturėjo nieko panašaus į bendrą šeimos tvarkingą modelį. Gal pirmi 2-3 metai buvo nieko, o vėliau – visiška tragedija: alkoholis, svetimoteriavimas ir t.t. Motina užaugino mus, tris vaikus, ačiū Dievui, visi trys vaikai nebuvome problematiški, motina sugebėjo visus mus išlaikyti pakankamai gerai.
Dabar esu vedęs jau 6 metus, mano žmona irgi iš nepilnos ir problematiškos šeimos. Turime du vaikus. Turime daug visko: pykčių, egoizmo, saviraiškos stokos, abu esame baigę geriausius aukštuosius magistro mokslus, todėl daug kalbamės, analizuojame savo tėvų klaidas, analizuojame svetimų klaidas, stengiamės mokytis iš kitų klaidų ir t.t.
Kol kas viskas gerai, esame tikrai laimingi, esame ištroškę sukurti savo šeimos modelį, norime turėti vaikus, kurie mus mato kaip savo pavyzdžius visais atžvilgiais: šeimos modelio, žinių, motyvacijos, tikslų, žingeidumo, tvarkos ir t.t.“, – mintimis dalinosi komentatorius.
Tiesa, jis pastebėjo, kad bėda ta, kad išsiskyrę sutuoktinių tėvai nevertina vaikų santuokos, nesiekia padėti jiems jos išsaugoti
„Tačiau pastebiu, kad mūsų išsiskyrę tėvai, vietoj to, kad mūsų su žmona nesutarimų atvejais griežtai trenktų kumščiu per stalą ir sakytų „Sūnau, tik pabandyk palikti žmoną, tik pabandyk pagalvoti apie kažkokias skyrybas“, tai tiesiog gina mane, savo sūnų, o ne mane ir mano šeimą kaip vieną vienetą.
Vietoj to, kad pasakytų „Sūnau, tik pabandyk palikti šeimą ir nesutarti su žmona, nes turi du vaikus, tai būsi toks pats žioplys ir silpnas žmogus kaip tavo tėvas“, tai ji dar kartais specialiai, atrodo, gina mane kaip savo sūnų, o ne mane, kaip šeimos tėvą ir pagrindinį mano šeimos vyrą.
Tada suprantu, kad ir kokia mano motina yra gera, bet ji yra neteisi, nes ji turėtų man liepti bet kokiu atveju išsaugoti šeimą, vaikų gerove, o ne mano asmeninę laimę kaip jos sūnaus. Tada ir pajuntu savo šeimos skyrybų pasekmes, kurios atsiliepia taip, kad tiesiog negaunu net tinkamo šeimos modelio palaikymo, o tai yra sunkus komandinis darbas, ryžtas, pakantumas, disciplina, supratimas...
Todėl vėl man nėra taip lengva, nes esu pats už save ir savo šeimą atsakingas, turiu pats prisiimti visišką atsakomybę už savo šeimą ir vaikus, kuriuos myliu be galo, be krašto. Todėl stengiuosi iš paskutiniųjų sukurti savo tokį šeimos modelį, kad mes visi būtume laimingi ne tik šiandien, bet ir rytoj bei poryt. Ir man visiškai nesvarbu, ką sako ir kaip patarinėja artimiausi mano rato žmonės, nesvarbu, kad jie mane užaugino, bet ateina laikas, kai supranti, kad jie šiandien nėra teisūs vien todėl, kad jų šeimos modelis buvo negeras ir netinkamas. Sėkmes man ir jums visiems, dar reikia daug ką padaryti, išmokti ir pasiekti“, – savo pasakojimu pasidalino „Ryžtingu vyru“ pasivadinęs komentatorius
Meilės išmokė tik uošviai
Tekstą apie išsiskyrusių tėvų vaikų santykius komentavusi moteris taip pat atvirai pasidalino savo patirtimi. Ji papasakojo, kad sėkmingus santykius išmoko kurti tik iš vienas kitą mylinčių uošvių.
„Aš tik stebėdama uošvių gyvenimą to išmokau. Pasąmonėje tai buvo visada, bet kaip nusimesti tą kiautą ir sugebėti jaukiai susėdus maloniai pasišnekučiuot, pasiguost, pajuokaut su vyru, nesugebėjau. Troškau to, bet kažkas tam tiesiog trukdė. Tai buvo manyje, nes užaugau be tėčio ir nepatyriau tų šeimos vakarų ir bijojau. Kaip dabar suprantu, bijojau parodyti, koks vyras man svarbus ir kad pajus mano prisirišimą, paprasčiausiai paliks šeimą.
Jau būdama ištekėjusi metus gyvenau pas uošvius ir tai viską pakeitė iš esmės. Jie seni buvo, bet kaip du kurkulai vienas be kito nė žingsnio. Net maistą gamindavo kartu. Gražu buvo žiūrėti ir tai mane prijaukino ir išmokė. Išmokė nebijoti parodyti savo Žmogui, koks jis brangus, ir tuo pačiu pasiekti, kad ir jis tą rodytų“, – prisiminė ji.
Pasak moters, kuri teigia dabar jau esanti močiutė, būna visko, bet pasitikėjimas, dėmesys, ramybė yra ir tai suteikia laimę. „Dabar mes kartą per mėnesį verdame kartu cepelinus, nes vyras – ne virtuvės darbuotojas, bet į šitą ritualą visada įsijungia. Patys juokiamės, kad dabar vaikai taip vadina mus, kaip mes kažkada a.a. vyro tėvelius. Manau, nereikia bijoti mylėti ir tą parodyti. Niekada nesakyti žodžių „nepatinka – išeik“ ar kažko panašaus. Tikrai žinau, kad nuo tokių smulkmenų prasideda dideli, blogi dalykai...“ – pasakojo po „Šventos tiesos“ slapyvardžiu pasislėpusi moteris.
Ne tėvų skyrybos lemia vaikų santykius?
Tokių, kurie mano, kad svarbiausia yra vidinės žmogaus pastangos išsaugoti šeimą, buvo ir daugiau.
„Na, nežinau ar galima nurašyti žmones iš išsiskyrusių šeimų. Būna juk visokių visokiose šeimose. Būna ir išvis be tėvų augusių. Va, teko klausytis vienos paskaitos apie tai, kaip žmogus augo vaikų namuose, jį ten tiek mušė, kad jis net apkurto, bet jis nusprendė žūtbūt pakeisti savo gyvenimą. Ir pakeitė jį. Taip kad, manau, yra šiame pasaulyje dviejų tipų žmonės – valingi ir bevaliai. Kas nori, tas susikuria sau gyvenimą, o kas neturi valios, tingi, tai nesvarbu iš kokios šeimos jis bebūtų, kaip buvo, taip ir liks miniažmogiu“, – rašė komentatorė.
Jos požiūrį patvirtino ne vienas, pareiškęs, kad sėkmingi tėvų santykiai nenulėmė geros jo santykių baigties.
„Skyriausi prieš dešimtmetį, vaikščiojom pas psichologę, tada visur buvo rėkiama, kad gyvenkit dėl savęs, ne dėl vaikų, jei šeimoje kankinatės, skirkitės. Kad sudužusio puodo nesuklijuosi. Va, vyras ir nuėjo gyventi, kur vaikai maži nezyzia, nors abu buvom iš neišsiskyrusių šeimų“, – rašė komentatorius, slapyvardžiu „Jo“.
Jam antrino ir kita: „Mano tėvai neišsiskyrė, mano seneliai taip pat, bet nei man, nei mano broliui nesiseka ilgalaikių santykių sukurti...“
Prašome Jūsų – pasidalinkite, kokia Jūsų patirtis. Ar pastebėjote, kad nenusisekusi tėvų santuoka, skaudžios Jūsų skyrybos vėliau itin trukdo sukurti sėkmingus santykius? Ar tikrai nemačius meilės tarp tėvų, sunku ją parodyti pačiam, nesiseka rinktis tinkamo partnerio? Jei teko išsiskirti, kaip bandote apsaugoti nuo nesėkmingų santykių savo vaikus? Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Skyrybos“. Mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:
