Įspėja vilniečius apie apgaviką mieste: šiaip nesame patiklūs, bet...

 (51)
Mieli draugai, ypatingai vilniečiai: štai trumpa istorija apie žmonių patiklumą/geraširdiškumą/apgaulingumą.
© Skaitytojo nuotr.

Vakar teko važiuoti Vilniaus troleibusu, judančiu į stotį, paskui mus į jį įlipo 20 metų jaunuolis, labai gerai kalbantis angliškai. Jis pradėjo savo istoriją – kad šiandien ryte lydėjo savo brolį į Vilniaus oro uostą, skrydis buvo 5 valandą ryte, į Dubliną, o paskui jis norėjo grįžti į Klaipėdą, iš kurios buvo atvykęs. Prie autobusų stotyje esančios parduotuvės jis pirko cigarečių ir tuo metu, kai buvo padavęs pardavėjai savo vairavimo pažymėjimą patikrinti pilnametystę, prie jo prišoko žmogus ir išplėšė piniginę ir telefoną, jie apsistumdė, bet atseit niekas jam nepadėjo.

Jis kreipėsi pagalbos, bet niekas iš žmonių jam nesugebėjo pagelbėti. Visą dieną praslampinėjo Vilniuje, o tik dabar vakarop „perlipo“ save ir pradėjo prašyti žmonių pinigų, nes jam tai buvo iš pradžių gėdinga. Jam neva tereikia tik 12 eurų nuvykti į Klaipėdą 23 val. išvykstančiu autobusu, ten gyvena jo močiutė, jis pasakė jos vardą ir pavardę bei apytikriai nurodė gatvę ir pridūrė, kad jis tik atvykęs jos aplankyti.

Mes vis dar nepatikliai į jį pasižiūrėjom, paklausėm mums neaiškių klausimų, jis pateikė dar daugiau detalių (šiaip nesame patiklūs, bet istorija buvo tokia aiški ir be jokių melo ženklų, net balsas drebėjo taip, tarsi tikrai norėtų verkti iš liūdesio ir bejėgiškumo). Kadangi esam kilnios širdies, suvirpėjo viduj mintis – „o jeigu jis nemeluoja ir aš dabar būčiau jo vietoj“, nenorėjom būti blogi lietuviai.

Pasakę, kad mes taip pat neturim pinigų, bet šį kartą patikėsim, padavėm 12 eurų, o jis vos nepuolė ant kelių dėkoti, paspaudė rankas, palinkėjo gero kelio – kaip tik buvo paskutinė stotelė. Na, o tada įvykiai šiek tiek pasikeitė ir jis pasuko ne į stoties pusę, o į geležinkelio pusę, kurioje laukė lietuvių grupelė, ir pradėjo jam šūkaut žodžius – „maladiec, pavarei“.

Mes, pamatę tai, grįžom prie jo paklausti, kodėl jis neina į stotį, draugas šiek tiek pikčiau pasakė, kad jis melagis ir kad mes apsigalvojom, kad tegul atiduoda pinigus. Tada jis puolė eiti greičiau, mes klausėm, kodėl nenusipirko autobuso bilietų, jis parodė į uždarytas kasas, tada pasakė, kad tai – jo draugai, su kuriais čia susipažino, ir kartu jis turėjo judėti į Klaipėdą, vos ne apsiverkęs pasakė, kad negi paliksim jį basą, dar šimtą kartų pamelavo mums į akis. Atsiėmėm 5 eurus, nes tik juos kažkodėl turėjo, po dar kelių aštresnių žodžių numojom į jį ranka, kadangi patys skubėjom į autobusą.

Numetėm jam tuos 5 eurus, kuriuos jau buvom atsiėmę, ir tiesiog ne pačiu gražiausiu žodžiu palinkėjom jam gero gyvenimo. Moralas toks: apgavikai visada liks apgavikais (tik kažkaip pasikultūrinę – vis dėlto sostinė, puikiai šnekantys angliškai, kad net pati pavydžiu), net jei jie ir bus sukūrę Oskaro vertą istoriją su visom detalėm, geriau nepasitikėkit.

Gaila ne tų 12 eurų, o to, kad vis dėlto esam naivūs. Viskas gerai baigėsi – 12 eurų dar tikrai užsidirbsim, bet bent jau jūs būkit apsukresni, „pagooglinkit“ vardą ir pavardę, ne tik feisbuke, kaip mes padarėme, nors jis jo neturėjo.

P.S.: mūsų draugas Sam'as, Smithas ar Simas, kaip mums pavyko išsiaiškinti, yra teistas Amerikoj už smulkias vagystes. Būkit atsargūs ir venkit šio asmens!

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pievoje rasta šunytė šeimininkams ne tik malonumas, bet ir išbandymas (10)

Maždaug prieš metus, eilinį rudens vakarą, prisėdau po dienos maratono akimis permesti naujienų. Prisipažinsiu, niekada nesekiau nei vienos prieglaudos istorijų, net draugų, kurie dalindavosi pranešimais apie rastus, nuskriaustus, benamius gyvūnus. Negalėdavau to matyti. Kur kas lengviau rastą gatvėje priglausti, pasiklydusį namo parvesti. Reali pagalba man priimtinesnė.

Pamačiau mokinių pasiūlymus feisbuke – susiėmiau už galvos (14)

Kaip ir visi žinome, socialiniame tinkle „Facebook“ yra užsiregistravę daugybė 9-14 metų vaikų. Nežinau, ar tėvai žino, į kokias grupes prisijungia jų vaikai.

Kaunietis su BMW išvedė iš kantrybės: labai įžūlu (72)

Kovo viduryje DELFI skaitytojas Audrius Kaune užfiksavo BMW vairuotoją, kuris, panašu, vairuoja pagal savo susikurtas kelių eismo taisykles. Toks vaizdelis vyriškį labai papiktino.

Vilnietis pasipiktinęs: kas rytą Antakalnyje – tas pats nemalonus vaizdas (106)

Norėjau pasidalinti informacija apie problemas Antakalnyje. Konkrečiai vienoje vietoje – P. Vileišio gatvėje, kuri yra judri, ypač rytais ir vakarais.

Mėnesį vežiojo žmones ir suskaičiavo, kiek uždirbo: nebesuprantu, kaip apskritai išgyvena taksistai (57)

Daug taksistų nerimauja dėl „Uber“ atėjimo į rinką, o VMI ir vėl sutelkė didžiules jėgas ir dėmesį vėl gaudydama „žvirblius“... Vasario mėnesį tapau vienu iš „Uber“ partnerių – galimybė papildomai užsidirbti atrodė visai viliojančiai. Bet rezultatai mane patį taip nustebino, kad noriu pasidalinti su visuomene, būsimais „verslininkais“ ir, svarbiausia, taip nerimstančiais taksistais...