Į renginį pakviestus neįgaliuosius „pasitiko“ laiptai

 (10)
„Lygių galimybių tarnyba su partneriais įgyvendina projektą „Įvairovės parkas“ ir veda seminarų ciklą, kurių metu [...] diskutuojame apie įvairovę darbe, mūsų artimoje aplinkoje, toleranciją bei diskriminacijos prevenciją, dalinamės užsienio šalių pavyzdžiais, kaip sprendžiamos įvairioms socialinėms grupėms iškylančios problemos“. Tai – elektroniniu laišku išsiuntinėto kvietimo pradžia į renginį Panevėžio viešbutyje „Smėlynėˮ, į kurį buvo pakviesti Panevėžio miesto nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų atstovai, lygių galimybių idejai pritariantys entuziastai.
Negalia
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Į renginį atvykus sėdintiems vežimėliuose dviems neįgaliesiems su palydinčiu asmeniu, išaiškėjo, jog jiems skirta pirmoji renginio dalis, deja, vyks 3-iojo aukšto salėje, į kurią galima patekti tik laiptais. Abu neįgalieji turi ryškų neįgalumą ir gali judėti tik neįgaliųjų vežimėliais, vienas iš pastarųjų - elektrinis. Organizatoriai prisipažino, kad žinojo, o ir jų parneriai iš anksto buvo juos perspėję, jog šiame viešbutyje ne visos pobūviams skirtos patalpos yra pritaikytos neįgaliųjų savarankiškam patekimui į jas. Pasikalbėję su renginio organizatoriais neįgalieji nusprendė renginyje nedalyvauti ir išvyko jam neprasidėjus.

Situacija - daugumai pažįstama ir viešumoje gvildenta nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Neteisinga būtų teigti, kad šioje pesimizmo pritvinkusioje šalyje taip yra visur, taip buvo visada, niekas nepasikeitė ir nesikeis. Ne, taip nėra. Atsiranda vis daugiau neįgaliųjų bekliūčiam judėjimui prieinamų naujai statomų ir rekonstruojamų viešos paskirties objektų ir teritorijų, Lietuvos normatyviniai aktai yra nukreipti į klientams skirtų patalpų ir paslaugų jose prieinamumą visiems visuomenės sluoksniams, yra sukurti kontrolės mechanizmai - institucijos, prižiūrinčios kaip galiojančių normatyvinių aktų yra laikomasi. Rodos, viskas kaip ir turėtų būti - teisės aktų ir institucijų kiekio užtenka, beliktų jais vadovautis ir mus supanti aplinka ims keistis. Tiek fizinė, tiek emocinė.

Tarytum nieko tragiško ir nenutiko - paskaita įvyko, dalyvavo tik trimis žmonėmis mažiau, organizatoriai žodžiu jų atsiprašė, žengtas dar vienas žingsnelis gražiai pavadinto projekto įgyvendinimo link. Tačiau glumina ir akivaizdžiai akį rėžia keli dalykai. Iš vieno pusės, tai organizatorių pavadinimas, renginio pakviestoji auditorija (neįgalieji), iš kitos - pasirinktų patalpų neprieinamumas šiai auditorijai.

Evangelijos pagal Luką 6 skyriuje rašoma: „Kiekvienas medis pažįstamas iš jo vaisių“. Stebint kai kurias organizacijas, lyginant jų įtikinančiai apibūdintus tikslus su realia veikla kyla įvairios mintys. Jos prieštaringos ir, deja, liūdinančios. Ar mes iš tiesų gyvename taip, kaip deklaruojame? O gal savo tikslus tik vadiname gražiais vardais, vildamiesi, kad ir darbo vaisiai patys savaime, be įsišaknijusių teisingų motyvų, bus tokie pat gražūs? O jeigu motyvai nėra teisingi, tai kokie gi jie, tikrieji?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI situaciją pakomentuoti paprašė projektą „Įvairovės parkas“ vykdytojo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos patarėjo viešiesiems ryšiams Valdo Dambravos.

Jis paaiškino, kad viešbutis be lifto buvo pasirinktas lėšų taupymo sumetimais. Pasak V. Dambravos, tądien seminarai viešbutyje vyko tiek 11 val., tiek 15 val., trečiame ir pirmame aukštuose, tad pakviestiems neįgaliesiems atvykus buvo pasiūlyta jiems į seminarą ateiti vėlesniu laiku. „Kadangi tas viešbutis pigesnis, tai nebuvo lifto, bet paskui tas žmogus, kuris užsakė viešbutį, bandė perkalbėti atėjusius, atsiprašė ir pasiūlė ateiti kitu laiku tą pačią dieną. - sakė jis. - Bet tai matyt buvo nepriimtina“.

Pasak V. Dambravos, organizatoriai būtų galėję neįgaliuosius į trečiąjį aukštą užnešti. „Mes būtume galėję ir užnešti, beje, esam taip ne kartą darę, kai mūsų tarnyba buvo senose patalpose Senamiestyje – mes tiesiog užnešdavome žmones su ratukais. Bet žinote, gal šiais laikais tai gali žeminti žmogaus orumą, tad tenka apgailestauti, kad taip atsitiko“, - dėl organizacinių trūkumų apgailestavo jis.

V. Dambravos teigimu, kadangi vienas iš projekto partnerių yra Lietuvos neįgaliųjų forumas, buvo tikėtasi, kad jie padės informuoti apie organizacinius reikalus.

Minint Tarptautinę neįgaliųjų žmonių dieną kviečiame atkreipti dėmesį į neįgalių žmonių problemas ir pasidalinti pastebėtais jų patiriamais nepatogumais, papasakoti istorijų, kaip pats ar pati buvote patekę į nemalonią situaciją dėl to, jog aplinka buvo nepritaikyta neįgaliesiems.

Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Negalia

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Atskleidė, kaip sutaupyti Palangoje – svarbus vienas dalykas (48)

DELFI paskelbtas straipsnis apie turistę Iriną, kuri teigė, kad poilsis Palangoje jai pasirodė pigus ir kokybiškas, paskatino DELFI diskusijos dalyvius pasidalyti savo patirtimi. Jie dalijosi atostogų skaičiavimais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje bei tvirtino, kad visur galima rasti būdų sutaupyti.

Kaunietė įspėja saugotis sukčių – jie gali piktnaudžiauti jūsų feisbuko profiliu (3)

Po sekmadienį portale „Kas vyksta Kaune“ paskelbtos informacijos apie įtartiną asmens duomenų prašymą, norint išsinuomoti butą, pirmadienį sulaukėme kaunietės Ritos laiško. Ji nori įspėti kitus, kad būtų atsargesni.

Skaitytoją nustebino Pandėlyje neįprastai pastatytas kelio ženklas (3)

DELFI skaitytojas atsiuntė redakcijai nuotrauką, kurioje matyti ant žemės į stulpą atremtas pagrindinį kelią nurodantis kelio ženklas.

Vilniuje uždūmijo populiarus restoranas (19)

DELFI skaitytojas atsiuntė nuotrauką, kurioje matyti, kaip gaisrinė atvyko gesinti šiandien pavakarę uždūmijusio restorano „Soya“, esančio A. Vienuolio g.

Praėjusios Joninės džiugino ne visus: jos iš mūsų buvo atimtos (47)

Mūsų valdžia iš raseiniškių atėmė Jonines. Nejaugi miesto gyventojai nenusipelno jokios bendros miesto šventės? Ar viskas daroma tam, kad gyventojai, kuo mažiau tarpusavyje bendrautų? Tiesa, Joninės buvo, tačiau daugiau kaip 20 km nuo miesto, miške, Molavėnuose, kur pėsčiomis nenueisi.