Gyvūnų prieglauda: kaip mes (iš)gyvename

 (2)
Kiekvieną dieną pas mus atvyksta naujokų – išduotų, sužalotų, įgąsdintų keturkojų. Šiuo metu savo globoje turime apie 130 gyvūnų. Tik šį kartelį norime pasipasakoti ne apie juos, bet apie savanorių rūpestėlius. O su mūsų globotiniais galite susipažinti tinklapyje „Penktos kojos“ arba atvykę tiesiai į prieglaudą.
© Organizatorių nuotr.

Naujoką priima savanoris.Tai žmogus, kuris savo laiką, laisvą nuo mokslų ar po darbo skiria beglobiams. Tikrai retas pasirinktų laisvalaikiu valyti purvinus voljerus, o ne smagų vakarėlį draugų būrelyje. Ir žinote kodėl? Visus nepatogumus ar praleistus pasilinksminimus atperka atsigavusio ir pagaliau gerumu patikėjusio gyvūno akys.

Kai iš drebančio ir purvino laukinio padariuko keturkojis pavirsta ištikimu ir žmogumi tikinčiu draugu. Tai stiprus jausmas, kuris priverčia perkainuoti savo gyvenimiškas vertybes. Netikite? Atvykite, pabendraukite su gyvūnais. O jeigu gyvenate kitame mieste, galite pagelbėti platindami skelbimus apie dovanojamus mūsų globotinius. Netgi nuotraukose matosi, kaip stipriai pasikeičia žmogaus rūpestį pajutęs keturkojis. Kartais net visai neatpažįstamai. Ir negalvokite, kad jūs negalėtumėte, tikrai galite padaryti daug, labai daug – tikrą stebuklą.

Kiekvieną naujai atvykusi gyvūną apžiūri veterinaras. Bendraujame su keliomis draugiškai beglobiukų atžvilgiu nusiteikusiomis veterinarinėmis gydyklomis. Nėra nė vieno gyvūno, kuriam nereikia vet.paslaugų. Kiekvienas gauna vaistų nuo blusų, erkių (tai neatidėliotina šiuo metų laiku), kirmėlių. Tai kainuoja labai didelius pinigus. Kai gyvūno sveikata atsistato, jis yra sterilizuojamas/kastruojamas, kas taip pat reiškia išlaidas. O ir maistą kai kuriems gyvūnams tenka pirkti specialų. Juk seno šuns ir jaunučio šunelio organizmui reikia skirtingų maisto medžiagų. Taip skiriasi ir išsekusio gyvūno ar maitinančio patelės racionas. Kas taip pat sudaro didelę išlaidų dalį. O kraupiai sužalotų gyvūnų gydymas kartais siekia nepaprastai dideles sumas.

Štai taip labai glaustai pabandėme atsakyti į kartais pasitaikančius jūsų klausimus. Vienas iš jų – kodėl taip ilgai neatsiliepiame/nekeliame ragelio. Kadangi neturime etatinių darbuotojų, o savanoriai visi turi įsipareigojimų darbovietėje, mokslo įstaigoje ar šeimoje. Sutikite, tikrai neįmanoma išeiti vidury egzamino pasiimti rasto šunelio. Ar sutiktumėte, kad jus operuojantis chirurgas staiga paliktų operacinę ir išeitų perimti rastos katinėlių šeimos? Ar tikrai nepasmerktumėte jaunos mamos, kurį vidurnaktį paliktų savo naujagimį vieną namuose, nes kažkas atveža sužalotą šuniuką?

Išgirstame ir klausimų, kodėl vis prašome paaukoti prieglaudai pinigėlių, kur sunaudojame valstybės skirtas lėšas. Valstybė mūsų prieglaudos neremia, iš jokios valstybinės įstaigos jokios finansinės paramos negauname. Esame būrelis savanorių, kurie savo laiką ir savo asmenines lėšas skiria beglobiams gyvūnams. Žinoma, vieni savanoriai nepajėgūs išlaikyti tokio būrio augintinių. Todėl ir kreipiamės į visuomenę, į neabejingus žmones pagalbos. Tiesą sakant, tik dėl tokių neabejingųjų mes ir galime rūpintis gyvūnais, tik didelis palaikymas ir parama leidžia nenuleisti rankų ir tikėti, kad tikrai galima daug ką pakeisti ir daug ką padaryti.

Kadangi esame VŠĮ, gauname ir 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Visi šie pinigėliai skiriami Linksmakalnio prieglaudai remontuoti, kur vietos atsiras ne tik beglobiams gyvūnams, bet ir bendruomenei.

Štai taip mes ir gyvename, tikėdami, kad turime didelį būrį prijaučiančių žmonių, kurie paskatina judėti pirmyn. Žinome, kad mūsų globotinių bėdos rūpi ne tik mums, bet ir dar daugeliui žmonių, kurie tikrai mums padėjo, padeda ir padės ateityje. Juk tik visi drauge galime kovoti su kai kurių „žmonių“ žiaurumu ir nusikaltėlišku elgesiu su bejėgiais keturkojais. Prisidėti gali ir tu.

Susisiekite: 8 652 82 924, neringa@penktakoja.lt (Kaunas)

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Vairuotojas įspėja: Pakruojo rajone – sudėtingos vairavimo sąlygos (1)

DELFI penktadienio rytą sulaukė skaitytojo Martyno laiško, kuriame jis panoro įspėti kitus vairuotojus. Pasak vyro, Šiaulių aps. Pakruojo rajone ant kelių – labai daug sniego, ir vis dar sninga. Jis pats užfiksavo nuo kelio nulėkusį vilkiką.

Žinių reportažas laimingai ištekėjusiai moteriai sugadino nuotaiką: priėmė skaudų sprendimą (140)

Man 31-eri, turiu du aukštuosius, esu laimingai ištekėjusi, o ir karjera klostosi labai neblogai. Biologinis laikrodis tiksi vis greičiau ir, rodos, nuolat primena – jau laikas. Tačiau esu tvirtai apsisprendusi – vaikų Lietuvoje ir Lietuvai tikrai negimdysiu. Kodėl? Atsakysiu.

Nufilmavo, kaip vos neįvyko tragedija: BMW vairuotojo perėja nesulaikė (28)

Milimetras iki tragedijos – taip kraują stingdantį įrašą pavadino DELFI skaitytojas, pasidalijęs vaizdo įrašu, kuris dar kartą moko pėsčiuosius net ir per perėją eiti labai atsargiai.

Palygino prekės kainą skirtingose šalyse – skirtumas nustebino (197)

DELFI skaitytojas Vygandas pasidalijo su portalu savo atradimu – vyrą nustebino tai, kad už vieną prekę Lietuvoje jam tenka mokėti daugiau, nei Belgijoje, Vokietijoje ar Italijoje. „Malonu, kai prekybos centrai mus laiko labiau pasiturinčiais“, – ironizavo jis.

Lietuvi, atsipeikėk: jei nesituokia, nereiškia, kad paliks (89)

Kaip mes galime siekti tolerancijos „kitoms“ visuomenės grupėms, jei nesugebame toleruoti vienas kito? Tarp vyresnių žmonių nusistovėję stereotipai dusina kiekvieną iš mūsų, nes tobulų nėra. Stereotipai apie šeimą, vyriškus vyrus ir moteriškas moteris, vaikų kiekį ir pinigus.