Kol vieną dieną (sūnui buvo 3 mėnesiai) jis tiesiog susirinko daiktus ir išėjo pas kitą, prieš tai nepamiršęs ištuštinti mūsų bendros banko sąskaitos. Bandžiau kalbėtis, susigrąžinti vyrą, tada jo meilužė pradėjo skambinėti ir įžeidinėti. Buvo sunku, skaudu, tačiau po skyrybų praėjus 7 metams suvokiu, kad jos žodžiuose buvo dalis tiesos – „Vyrą iš namų reik išleist pilnu pilvu ir tuščiais kiaušiniais...“
Daugybę kartų girdėjau, kad esu niekam tikusi, kad viena prapulsiu, kad be vyro esu visiškas nulis!!! Pykau, verkiau, bet rankų nenuleidau! Ir vaikas dabar sveikas, ir pati gyvenime daug ko pasiekiau. Dabar turiu savo, o ne nuomojama būstą, uždirbu pakankamai, kylu karjeros laiptais...
Prieš penkerius metus mano gyvenime atsirado vedęs vyras. Jis turi šeimą, nors byrančią ir yrančią, bet turi. Niekad neklausinėju apie jo žmoną, turime ir taip apie ką kalbėtis. Mūsų vaikai – geriausi draugai. Nesu naivi ir nelaukiu jo skyrybų, nesvajoju tapti jo žmona, nepriimu iš jo brangių dovanų... Jis neslepia mūsų santykių, bet manęs niekas nedrįsta pasmerkti... Jo vaikams mano namai tapo užuovėja, jie dalinasi savo nuoskaudom... Jiems trūksta meilės, kurią jie randa mano namuose, nes jų mama mieliau laisvą laiką praleidžia apsikabinusi butelį ir keikdama visą pasaulį.
Pasakysit, patogu turėti tokią meilužę! Pasakysit, aš kalta, kad žmona geria. Deja... Alkoholizmas ją lydi jau ne pirmą dešimtmetį. Kalta aš tik dėl dviejų dalykų – dėl to, kad myliu ir dėl to, kad parodžiau žmogui, kad gyventi galima kitaip... O kaip gyvens jis, tai spręsti ne man. Kiekvienas yra savo likimo kalvis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Mano sesuo turi kelis meilužius, kurie turi šeimą, vaikų... Ir ji, tai žinodama, vis tiek su jais susitikinėja, nors ne kartą jos klausiau, kaip ji jaučiasi, ardydama šeimas. Tada iš karto atrėžia, kad ji nieko blogo nedaro ir ji neardo šeimų, esą jei tie vyrukai nenorėtų, nesusitiktų su ja“, – yra pasakojusi DELFI skaitytoja. Tai – tik viena skaudi istorija, kai vyras ar moteris nepaisė santuokos pasižadėjimų. Vis dėlto, teisti paprasčiausia. Ne kartą DELFI rašė ir apie tai, kai meilužėmis moterys tapo to nė nežinodamos.
Viena DELFI skaitytoja yra rašiusi apie tai, kai tik po daugiau nei metų sužinojo, kad jos mylimasi turu šeimą.
„Tą dieną ir prasidėjo pasaka, buvo gera, nuo tos dienos mes susitikdavome kasdien, viskas buvo idealu, aš buvau kaip ant sparnų. Kartą jis žiūrėjo į mane susinervinęs kažko, su ašarom akyse pasakė: „Velnias, aš tave įsimylėjau“. Tada aš nesupratau, kodėl jis taip nervinosi. Bet praėjus daugiau nei metams aš sužinojau, kad jis turi žmoną ir vaiką“, – pasakojo ji.
Prašome Jūsų pasidalyti mintimis šia skaudžia, bet amžina tema – ar tikrai kaltas tik žmogus, atsiradęs tuomet, kai kitas jau buvo sukūręs santykius? O gal būna istorijų, kai meilužė ar meilužis parodo, kad santykiai buvę tik saviapgaulė? Padiskutuokime – ar reikia kaltinti meilužę ar meilužį, kai santuokos įžadus davę vyras ir žmona? Gal taip – paprasčiausia, bet ne teisingiausia?
Įdomiausios istorijos ar nuomonės autorių apdovanosime – jam atiteks pusės metų pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumerata. Konkurse galite dalyvauti čia arba rašydami el.p. pilieciai@delfi.lt.