Užtikau DELFI Pilietyje straipsnį, kuriame jaunuolis aprašinėja savo įspūdžius apie studijas Kinijoje, Šanchajaus mieste. Peržiūrėjęs nuotraukas supratau, kad ir aš buvau tame pačiame universitete tais pačiais metais, ir turėčiau pats kažką brūkštelėti.
Šanchajus

Pradžia iš didžiosios P

Pradėsiu ir aš nuo pradžių. Prieš išvykdamas kinų kalbos dvejus metus mokiausi Edinburgo Universitete ir trečius bakalauro metus turėjau mokytis Kinijoje. Išsirinkti universitetą galėjau pats, su sąlyga, kad visus dokumentus pildysiu pats.

Nusižiūrėjęs „East China Normal University“ Šanchajuje (cha cha, „normal“ skamba lyg būtų „specialiems“ žmonėms? Aš irgi taip juokavau, kol truputį apsišviečiau ir sužinojau, ką reiškia „Normal University“), pradėjau pildyti anketą CUCAS bazėje.

Kas yra stoję į universitetą Didžiojoje Britanijoje, žinos UCAS, o kas nežino, tai yra centralizuota stojimų į universitetus sistema. CUCAS – tokia pati sistema, tik Kinijos universitetams, ir yra orientuota į užsieniečius. Tiesą sakant, įstotį į Kinijos universitetą per tą sistemą yra juokų darbas. Tereikia per 5 min. užpildyti anketą apie save, sumokėti apie 50 JAV dolerių „application fee“ (paraiškos mokestis – DELFI) ir išsiųsti. Į kinų kalbos programą gali patekti praktiškai bet kas, tereikia būti geros sveikatos ir dažniausiai ne vyresniam nei kokie 65 metai. O ir kaina studijų labai nesikandžioja. Kinų kalbos programa pusmečiui kainavo apie 3600 litų.

Verta paminėti, kad stipendijų yra tiek daug, kad tik maža dalis studentų iš tiesų moka už savo studijas. Taigi, įstojau, atsiuntė didelį voką su visokiais niekučiais. Teko eiti pasidaryti visokių sveikatos tyrimų, kad Kinijos ambasada duotų studento vizą. Pasidariau, sumokėjau 42 JAV dolerius už vizą ir praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje jau skridau į Šanchajų. Ir atvykau...

O atvykus beveik vidurnaktį lauke pasitiko milžiniškas karštis ir taip pat įspūdinga eilė prie taksi aikštelės. Kažkokie uniformuoti jaunuoliai, pasivadinę „oro uosto transporto tarnyba“ ar kažkaip panašiai, siūlėsi nuvežti mane į mano viešbutį (kurį specialiai pasirinkau arti oro uosto) už maždaug 100 lietuviškų pinigų. Aš nesutikau ir nuėjau stoti į eilę prie vietinių taksi automobilių.

Gyvenimas Šanchajuje: studentas – kaip pinigų maišelis
© Autoriaus nuotr.

Ačiū Dievui, mokėjau šį tą sumurmėti kiniškai ir galų gale visiškai šlapias sėdau į automobilį. Vairuotojas, važiuodamas, ne, lėkdamas, o gal net skriedamas 140 kilometrų per valandą greičiu nugabeno mane į mano viešbutuką už 40 litų. Tikėjausi pigiau, bet buvau taip pavargęs ir dehidratavęs, kad tik džiaugiausi, jog galiu pailsėti.

Universitete

Koks gi tas universitetas tokioje jau tolimoje šalyje? Na, Vilniaus Universitetas gražesnis. Bet ir šis neblogas, pažiūrėkite nuotraukas. Viduryje „campus‘o“ (universiteto teritorija – DELFI) kaip ir kiekviename Kinijos universitete stovi didžiulė komunistinės liaudies herojaus Mao Dzeduno skulptūra. Pati aplinka gan neblogai sutvarkyta, o bendrabutis irgi pusėtinas.

Pigiau Šanchajuje tikrai nerasi, per mėnesį nekainuoja nė 400 litų. Tiesa, administracija ne pati maloniausia. Nežinau, kaip ji veikia Lietuvos universitetuose, bet čia į studentą buvo žiūrima labiau kaip į pinigų maišelį. Buvo nemažai nepatogumų ir dėl apgyvendinimo, ir dėl klasės pasirinkimo. O paskaitos, mano manymu, nelabai kuo skyrėsi nuo vidurinės mokyklos pamokų.

Nuo 8.30 iki 11.45 val. prasėdėdavau klasėse su dar 20-25 žmonėmis, čia mane mokydavo kalbos. Dauguma mokytojų, sakyčiau, tikrai neblogi (nors pirmą semestrą studijų kokybė, sakyčiau, buvo prastoka). Vienas mokytojų net Lietuvoje buvęs. Sakė, patiko lietuviškas alus. Tikiu.

Šanchajus ir kinai

Atrodo, kad Šanchajus yra didžiausias ir kosmopolitiškiausias Kinijos didmiestis. Miesto centre užsieniečių taip pat netrūksta, bet vis tiek kiekvieną kartą, kai važiuodavau metro, į mane kas nors spoksodavo. Tuos žmones iš vienos pusės suprantu, juk Lietuvoje nelabai seniai buvo ir į juodaodžius keistai spoksoma lyg jie būtų iš kito pasaulio.

Merginoms, tiesa, dar blogiau: dėmesio ne tik kad netrūksta, bet jis pradeda labai greitai varginti. Ir tai Šanchajus. Kituose miestuose paslapčia, arba jei drąsesni, kinai paprašę fotografuojasi kartu. Na, jei jiems nuo to geriau, kad turės nuotrauką su beveik dviejų metrų ūgio blyškiaveidžiu, tai prašom.

Pats Šanchajus yra milžiniškas miestas. Tai yra didžiausias pasaulio miestas gyventojų skaičiumi miesto ribose. Lietuvoje, Vilniuje, lengvai rasi vietą, kur pabūtum vienas, kad ir Vingio parke. O Šanchajuje, kad ir kur nueitum, visur pilna žmonių. Prisideda ir tarša, nemalonu.

O maistas Kinijoje tikrai geras. Žinoma, ne visi patiekalai pritaikyti drūtam lietuviui, kuris pusryčiams, pietums ir vakarienei yra įpratęs valgyti po cepelinų porciją, bet nepasakyčiau, kad ryžiai labai atsibodo. Tiesa, galbūt keistas dalykas, kad restoranėliuose ant stalų niekur nėra sojos, o visur actas. Ir visai jis tinka.

Labiausiai maisto ir pasiilgau. Kažin, ar Europoj dar kur nors įmanoma rasti nuostabiai skanią prieš tavo akis pagaminamą sriubą su jautiena ir makaronais (niu rou la mian) už mažiau nei 1 eurą.

Tikiuosi, nieko labai verto paminėti nepamiršau. O jeigu ir taip, tai Kinijoje yra ar buvo tikrai nemažai lietuvių studentų. Tegu parašo ir jie po straipsnį.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (68)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (64)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko...

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų...

Įsiutino dukart pabrangusi draudimo poliso įmoka: ar visi jau uždirba didesnius atlyginimus? (470)

Kosminiu greičiu augančios kainos ir jausmas, kad tu, žmogau, esi tiesiog įkaitas – tai ir...

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (14)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio...

Top naujienos

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (126)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

A. Čekuolio receptas ilgam ir energingam gyvenimui (124)

Palikęs televiziją, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis toliau rašo knygas ir beria...

Lietuvių profesionalai užsienyje: norime ir galime prisidėti prie Lietuvos klestėjimo (5)

Po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams Lietuva jau seniai ne tik vasaros atostogų ar Kalėdinių...

Ekonomikos žvaigždė: rusų oligarchai į užsienį išvežė pusę šalies turto (266)

Turtingi rusai ofšoruose laiko tiek pat turto, kiek visi Rusijos gyventojai turi šalies viduje kartu...

Gyvai / Priešpaskutinis rinktinės testas: Lietuva – Islandija tiesioginė vaizdo transliacija (95)

Lietuvos krepšinio rinktinės pasirengimas Europos krepšinio čempionatui artėja prie pabaigos....

50-metį švenčiantis A. Mamontovas: turiu prastą skonį drabužiams, todėl visada atrodau jaunai pasveikino ir D. Grybauskaitė (19)

Trečiadienį, rugpjūčio 23 dieną Andrius Mamontovas švenčia 50-metį. Jubiliejaus proga...

Vargu ar atspėsite, kiek juodųjų skylių yra mūsų galaktikoje (11)

Skaičiuodami pagal tai, kiek žvaigždžių yra mūsų galaktikoje, ir kurios žvaigždės virsta...

Jemene gyvybes šienauja ne tik pilietinis karas, bet ir sunkiai valdoma cholera (3)

Nors jau seniai atrasti būdai, kaip užkirsti kelią choleros infekcijai, Jemene ji plinta, nes tam...

Kuriose viešosiose ligoninėse gali kilti kainos (22)

Netrukus prasidėsianti Seimo plenarinių posėdžių rudens sesija gali atnešti naujovių viešose...