Lankantis Rio de Žaneire negalima skubėti. Jis neprilygsta Europos miestams-muziejams, bet ypatingu šarmu dvelkiančiame mieste apsčiai visko, ką mes vadiname egzotika. Ir visa tai lengva pačiupinėti.
© Asmeninio archyvo nuotr.

Kur bevažiuosi šiame megapolyje, visur į akis krinta favelos – skurdžiai gyvenančių žmonių kvartalai. Nors tai tikrai nėra garsiausios lankytinos šio antrojo pagal dydį Brazilijos miesto vietos ir jas aplankyti renkasi palyginus nedaug turistų, bet išsamesnį vaizdą apie Rio galima susidaryti tik tada, kai pašmirinėji po favelas.

Toks turas – ne iš pigiųjų ir tokių paslaugų nėra per daug, nes turistų skaičius ribotas, o sutikimą organizuotai žioplinėti turistams yra suteikusios vos kelios favelos. Tačiau žinant tai, kad dalis už tokį turą sumokamų pinigų atiduodami favelos gyventojų reikmėms, toks turas turi ir gilesnę prasmę.

Rosinja – didžiausia favela Brazilijoje

Mūsų pasiimti į garsiąją Kopakabaną prie Atlanto vandenyno atvyko du mikriukai, čia vadinami collectivos. Jie ilgokai per Rio spūstis skynėsi kelią iki pirmosios favelos Rosinjos (Rocinha). Ji laikoma didžiausia Rio ir visoje Brazilijoje, o gal ir Pietų Amerikoje. Favela įsikūrusi greta prabangių rajonų, kuriuose savo būstą turi labai turtingi žmonės. Šis kontrastas, kai greta gyvena milijonieriai ir skurdžiai gyvenantys žmonės, turi savų trūkumų ir pranašumų.

Rosinjoje gyvena apie 80 tūkst. žmonių, o neoficialiais duomenimis jų gali būti apie 150 tūkst. Taigi tai ne šiaip miesto kvartalas, bet miestas mieste.

Maždaug prieš du šimtus metų čia gyveno vergai, kurie darbavosi cukranendrių ir kavamedžių plantacijose. Tais laikais žmonių čia gyveno nedaug, o sparčiai Rosinja pradėjo augti tik XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai į Rio bei kitus Brazilijos miestus plūstelėjo žemdirbių ir gyvulių augintojų srautas. Daugiausiai jų atvyko iš šiaurės rytų Brazilijos, tamsiausių gyventojų regionų, todėl Rosinjoje vyrauja metisai, sambai, mulatai, taip pat daug juodaodžių.

Rosinja yra tik viena iš Rio favelų, kurių šiame mieste yra labai daug ir visose jose gyvena apie 20 proc. Rio gyventojų, tai sudaro apie 1,5 mln. žmonių. Išsilavinimo lygis Rosinjoje yra neįtikėtinai mažas – gyventojų, kurie turi bent keturių klasių išsilavinimą, yra mažiau nei procentas, nemažai žmonių yra ligoti arba turi fizinę negalią.

Gyvenimas iš arti didžiausioje Rio de Žaneiro faveloje
© Asmeninio archyvo nuotr.

Rosinja garsėja ne tik dydžiu, bet ir geografine padėtimi, nes yra įsikūrusi ant kelių vaizdingų moromis vadinamų kalvų šlaitų ir plačiu amfiteatru kylanti jomis į viršų. Skirtingai nei daugeliui stereotipiškai įprasta manyti, kad favela yra lūšnynas su paskubomis pastatytais namais iš kartono, plastiko ir kitokių atliekų, Rosinja ir daugelis kitų Rio bei kitų Brazilijos miestų favelos jokiu būdu neprimena tokių, kurias galima pamatyti Afrikoje, Pietų ar Pietryčių Azijoje.

Rio favelų gyventojai patys nevadina savo gyvenamųjų rajonų lūšnynais, nes jiems šis apibūdinimas atrodo šiek tiek žeminantis, tad patys jie sako, kad gyvena communities – bendruomenėse ir kiekviena jų turi pavadinimą. Beje, daugelio favelų pavadinimų miesto planuose nėra, bet gatvių, jeigu jos kerta favelas, pavadinimai yra. Neabejotina, kad taksistai bei Rio gyventojai daugelį didelių favelų pavadinimų puikiai žino.

Ant kalvų šlaitų statyti Rosinjos lūšnynų kvartalai yra vos už vieno kilometras nuo vandenyno ir garsiojo Ipanemos paplūdimio, kur keliomis juostomis driekiasi daugiaaukščių viešbučių kolonada, vešliuose soduose pasislėpusios kolonijinės architektūros turtuolių vilos. Ipanemos paplūdimyje socialinė nelygybė išnyksta, nes paplūdimio smėlis ir vanduo priklauso visiems, o pagal bikinius skirstyti žmonių neįmanoma.

Rosinja pradėjo augti be jokios urbanistinės struktūros, dėl to jos gatvių, gatvelių ir praėjimų labirintas sudėtingas, primena skruzdėlyną. Pagrindinė gatvė, kertanti Rosinją, nutiesta dar XX a. pradžioje, tuo vingiuotu, kalnų serpantinus primenančių ruožu anksčiau vykdavo ralio varžybos. Tačiau viskas, kas yra į šonus nuo pagrindinės gatvės, – protu nesuvokiamas labirintas. Pirmieji namai čia buvo vienaaukščiai, bet keičiantis kartoms, suaugo į daugiaaukščius statinius. Kiekviena šeimos karta gyvena vis kitame aukšte ir turi savo autonomiją. Stebina kai kurie šlaituose pastatyti namai, kuriuose galima priskaičiuoti iki septynių aukštų. Nužvelgiant favelų panoramą nuo balkonėlio turistams, nenorom kyla klausimas, o kas visa tai pastatė?

Pasirodo, favelų vyrai šio statybų amato išmoko statybose, statydami apartamentus turtingesniems, taip pat administracinius pastatus, viešbučius ir kt. Statybinių medžiagų anksčiau statytojai gaudavo iš statybų aikštelių, tai daugiausia buvo atliekos. Šiais laikais vis daugiau jų perkama, nors nemažai apdailos medžiagų, pavyzdžiui, plytelių šukių, žmonės susineša iš statybų, kuriose dirba. Iš tų atliekų klijuojamos mozaikų grindys, laiptai, gražinamos sienos, neretai stebina ornamentika ir šio čia spontaniškai gimstančio primityvaus meno patrauklumu.

Sava tvarka, savi įstatymai

Rosinjoje tvarką palaiko ginkluotos narkotikų prekeivių grupuotės su savo vietiniais vadais ir vadukais, kurie griežtai pasidaliję teritorijas ir įtakos zonas. Savaime suprantama, kad nerašytų įstatymų pažeidimai sprendžiami konfliktais, žudynėmis, brutalumu. Nepaisant to, favelose iš esmės vyrauja geri bendruomeniniai santykiai, nes visi vieni kitus pažįsta, žmonės paslaugūs vieni kitiems. Čia daug besišypsančių ir iš šono žiūrint laimingai atrodančių žmonių. Vagysčių tarp pačių favelos gyventojų nėra arba tai retas reiškinys, nes „paslydus“ vagims taikomos vietinės labai stiprios „profilaktinės“ priemonės, po kurių susivokiama ilgam. Nereikia jokių kalėjimų.

Rosinjos faveloje gyvenantys žmonės dirba pačius įvairiausius darbus, ir nebūtinai pačioje faveloje, kurios gatvėse verda gyvenimas kaip katile. Čia veikia įvairios parduotuvės, vaistinės, kirpyklos, yra turgų ir turgelių, bankų, pilna užeigų, šeimyninių restoranėlių ir net „McDonald‘s“ restoranas. Labai daug favelų gyventojų dirba statybose, tiesia kelius, vairuoja autobusus ir ištaigingus turčių automobilius. Beveik visi jie – prastai apmokami darbuotojai. Moterys, kurios darbuojasi viešbučių kambarinėmis, dirba tarnaitėmis, tvarkytojomis turtingų žmonių apartamentuose. Tokia dviejų civilizacijų kaimynystė naudinga ir tiems, ir tiems. Pagal nerašytą taisyklę vieni kitiems netrukdo, būtent todėl Rio de Žaneire, kaip niekur kitur taip daug socialinių kontrastų. Bet svarbiausia, kad nepaisant piniginių storio ir banko sąskaitų likučių, visi yra laimingi.

Ilgą laiką šios favelos gyventojai neturėjo elektros, kanalizacijos, vandentiekio. Vandenį veždavo cisternomis, iš kurių žmonės žarnomis prisipildydavo talpas ant stogų. Atokesnėse vietose vanduo buvo nešamas rankomis. Dabar Rosinjoje nutiestas vandentiekis, tad iš esmės visi gyventojai gali jo gauti. Kaip ir anksčiau, vanduo kaupiamas cisternose ant namų stogų. Kaitriai spiginant saulei, jis čia pat ir sušyla. Rosinjos gyventojai turi ir kanalizaciją, nors kai kuriose vietose dėl sandarumo galima justi ir nemalonių kvapų. Elektros energija yra galvos skausmas Rio elektros tinklams dėl masinių nelegalių prisijungimų. Nors karts nuo karto tinklų darbuotojai apkarpo nelegalius laidus, vietos elektrikai labai greitai atstato tvarką ir favelos nameliuose vėl spindi šviesa. Gal dėl to ant elektros stulpų matyti chaotiška laidų raizgalynė. Didesnė problema čia yra šiukšlės, ypač statesnėse vietose, tačiau jų rinkimu suinteresuoti patys gyventojai, tad ši problema sprendžama gana efektyviai.

Rosinjoje mažai gatvių, sudėtingas reljefas, todėl pasiekti aukštesnėse vietose įsikūrusius namus ne taip ir paprasta. Ši ypatybė Rosinoje pastūmėjo motorinių taksi paslaugų atsiradimą. Tik įvažiavus į šią favelą, akį patraukia įvairiausi motociklai ir motoroleriai. Tai ir įvaizdžio dalis, ir tikras taksi, mikliai užvežantis net ten, kur pėsčiomis eiti sunku. Dar visai neseniai tokie taksistai važinėdavo be šalmų, neturėdami teisių, be jokių išskirtinių ženklų, bet vietos bendruomenė pagaliau nustatė taisykles, todėl dabar visi legalūs taksistai dėvi šalmus, liemenes, visi privalo turėti vairuotojo pažymėjimus. Pasirodo, kad net ir čia, kur galioja savos taisyklės, galima pasiekti pažangą.

Permainų vėjai

Rosinjos gyventojai ilgą laiką kėlė daug nepatogumų miestiečiams. Elgetos, luoši žmonės, narkotikais prekiaujantys pasiuntinukai užplūsdavo Rio gatves ir buvo rimta grėsmė miestiečiams bei turistams. Būtent iš tų laikų labai daug žmonių laikosi nuomonės, kad Rio, kaip ir visoje Brazilijoje, labai pavojinga keliauti. Bet meskite šiuos stereotipus lauk, Brazilija keičiasi ir labai stipriai.

Artėjant 2014 metų pasaulio futbolo čempionatui bei 2016 metų vasaros olimpinėms žaidynėms, negalėdama daugiau taikstytis su tokia tvarka, miesto valdžia ėmėsi drąsių užmojų – gaudyti nusikalstamas grupuotes, atiminėti ginklus. Štai jau kelerius metus valymais vadinamos operacijos dažniausiai vyksta sekmadienį, kai dauguma favelų gyventojų yra namuose. Įsiveržimų laikas nėra niekam žinomas, nors kartais vadovams pavyksta pasprukti. Dėl to daroma išvada, kad policijoje yra informatorių. Bet lygiai taip pat nemažai informatorių turi ir pati policija favelose. Iš jų sužinoma, kur gyvena vieni ar kiti potencialūs nusikaltėliai. Kadangi jie ginkluoti, į favelų valymus vyksta ne tik policija, bet ir kariuomenė, pasitelkiami greito reagavimo būriai, šarvuočiai, kariniai sraigtasparniai. Tokios operacijos viešinamos žiniasklaidoje, aptarinėjami jų rezultatai.

Beveik penkerius metus vykdomi valymai leido pasiekti akivaizdžią pažangą. Iš miesto gatvių išnyko narkotikų prekeiviai, sumažėjo paauglių plėšikautojų turistų susitelkimo vietose, pasidarė gerokai saugiau, saugumo suteikia daug policininkų. Taigi, gajūs įsitikinimai dėl labai didžiulio pavojaus gatvėse po truputį tampa nebe tokie aktualūs ir neretai primena gąsdinimus, kurie buvo aktualūs prieš 5 metus ar ankščiau. Ne tik Rio, bet ir daugelio kitų miestų favelose pagal galimybes stengiamasi užtikrinti saugumą, taigi Brazilija po truputį tampa saugia šalimi, nors atsargumo priemonių reikia vis tiek laikytis. Viskas, kas blizga ant jūsų kūnų ir nelabai tvirtai laikosi, gali būti akimirksniu nuplėšta.

Ilgą laiką Rosinjos, kaip ir kitų favelų gyventojai, buvo tarsi „nurašyti“. Jie neturėjo banko sąskaitų, dėl to negalėjo imti paskolų, pirkti išsimokėtinai. Šalies vyriausybės pastangomis civilizuotos taisyklės atkeliavo ir į daugelį Brazilijos favelų. Paskolų sąlygos yra geresnės nei mūsų šalyje, o vartotojų apstu todėl bankams favelų gyventojai labai stipriai išplėtė rinką, dėl ko visiems yra tik geriau. Rosinjos gyventojai mielai perka kondicionierius, šaldytuvus ir, žinoma, televizorius, nes TV žiūrėjimas, kai tokia didžiulė bedarbystė, yra vienas maloniausių kasdienio gyvenimo užsiėmimų. Futbolo rungtynės, muilo operos apie turtingųjų džiaugsmus ir bėdas, diskusijų laidos, bikinių madų pristatymai, būtinai „Formulė-1“ – mėgstamiausias repertuaras.

Gyvenimas iš arti didžiausioje Rio de Žaneiro faveloje
© Asmeninio archyvo nuotr.

Rosinjos favela nėra tik paskubomis pastatytų namų labirintas. Čia galima pamatyti ir praturtėjusių žmonių namų, kurie atrodo tvarkingai, turi kondicionierius, palydovines anketas. Anksčiau favelose nebuvo adresų, o nekilnojamas turtas nebuvo oficialiai registruotas. Dabar Rosinjos faveloje turimą būstą galima registruoti. Pagal Brazilijos įstatymus 10 metų net ir savos statybos nelegaliai statytame name pragyvenęs žmogus įgyja teisę į žemę, tad favelų gyventojai jaučiasi savo būsto tikrais šeimininkais. Tačiau niekas per daug neskuba šių statybų deklaruoti ar užbaigti, nes tai reikštų mokesčių mokėjimą. Būtent dėl to ir Rosinja, ir daugelis kitų favelų, atrodo kaip neužbaigtos statybos. Žmonės neskuba namų iš išorės nei užbaigti, nei padailinti.

Turistams visada maga sužinoti, kiek kainuoja nekilnojamasis turtas. Šioje faveloje turto kainų amplitudė plati. Vidutinio dydžio būstas su dviem miegamaisiais kainuoja maždaug 80 000 litų, bet yra ir tokių, už kuriuos prašoma 400 000 litų. Nekilnojamojo turto judėjimas nėra spartus, nes faveloje gyvenama ištisomis giminėmis, daug nebaigtų statybų, o ir išsikelti nelabai yra kur. Brazilija nėra ta šalis, iš kurios žmonės masiškai bėgtų į užsienį. Kaimyninės šalys nėra jau tokios akivaizdžiai stiprios, Amerika toli, Europa dar toliau, todėl daugelis brazilų sieja gyvenimą su savo šalimi ir, nors paburbėdami kaip reikiant ant savo valdžios, brazilai vis tiek myli savo šalį ir jaučiasi labai laimingi. Apklausos rodo, kad jie jaučiasi bene laimingiausiais pasaulyje. Rio de Žaneire juokaujama, kad nors favelų gyventojai ir yra nepasiturintys, bet iš jų namelių, užsikabarojusių ant aukštų šlaitų, atsiveria nuostabūs vandenyno vaizdai, o štai ištaigingų apartamentų, kainuojančių milijonus, gyventojai vandenyno nemato, nebent tik tie, kurie namus turi pirmojoje eilėje prie vandenyno. Taigi jiems reikia daug plušėti ir daug milijonų pakloti už vandenyno vaizdą.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (71)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (64)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko...

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų...

Įsiutino dukart pabrangusi draudimo poliso įmoka: ar visi jau uždirba didesnius atlyginimus? (477)

Kosminiu greičiu augančios kainos ir jausmas, kad tu, žmogau, esi tiesiog įkaitas – tai ir...

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (15)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio...

Top naujienos

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (34)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (15)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (105)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (224)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (224)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (21)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (220)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (43)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (7)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (4)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...