- Tavo tobulas rytas...
- Vasaros rytas – atsikeli ankstų rytą, nuleki su dviračiu prie jūros ir gali spoksoti be jokio tikslo į ją valandų valandas...
- Geriausias būdas pailsėti?
- Draugės namelis Šventojoje! Ten važiuojame aš, sesuo ir mūsų draugė. Kukli sodyba, toli nuo miestelio šurmulio, tačiau jūra praktiškai mūsų kieme. Išsijungiame mobiliuosius ir atsipalaiduojame.
- Ar turi kokį talismaną?
- Dar neturiu, nors labai norėčiau, bet tai turi būti kažkas ypatinga, tikslinga, ką norėčiau turėti nuolat. Šiuo metu mano „talismanas“ - mano kalytė toiterjerė „rusų žaisliuko“ veislės Coliukė, kuri su manimi keliauja visur - netgi į koncertus.
- O iš ko susideda tavo laimė?
- Laimė - tai gera sveikata, puiki vidinė savijauta, suteikta galimybė daryti tai, ko trokštu, ir gyvi bei sveiki mano artimi žmonės. Laimė, kad nuolat gyvenu veikliai ir su užsidegimu siekiu savo tikslų.
- Kas tau yra prabanga?
- Viename interviu jau minėjau, jog, mano nuomone, prabanga šiais laikais yra turėti antrą pusę. Nuoširdžiai mylintį ir mylimą žmogų. O gal čia tik man vienai tai atrodo taip sudėtinga?
- Koks žmogus tau - autoritetas?
- Autoritetas - tai asmenybė, sugebanti sukelti pagarbą, sektinas pavyzdys, toks, į kurį nori lygiuotis. Man toks žmogus yra mano mama.
- Negalėtum gyventi be...
- Faktas, kad negalėčiau gyventi be muzikos. Ir neįsivaizduoju nei vienos dienos be suši pietums.
- Ar tau svarbūs laimėjimai?
- Kaip ir kiekvienam žmogui – taip. Ir kuo sunkiau pasiekti, tuo labiau vertinami.
- Kaip manai, kodėl žmonėms reikalingos pergalės?
- Pergalės reikalingos tam, kad žmogus suprastų, ko žmogus yra vertas, kokias galimybes turi, lyginant su kitais. Ir kad tai jį motyvuotų naujiems siekiams ir tobulėjimui.
- Ar visada laimi tik geriausi?
- Manau, kad laimi verčiausi to laimėjimo.
- Kaip patekai į pramogų pasaulį?
- Pramogų pasaulio užkulisius stebėjau nuo vaikystės, kai lankiau vaikų pop chorą „O lia lia“. O užaugusi nusprendžiau išbandyti savo jėgas brolių Bendžių - Gintaro ir Mindaugo - rengiamoje naujų atlikėjų atrankoje, kuomet ir patekau į grupę „Mochito“.
- O kas apskritai paskatino tave rinktis muzikinį kelią?
- Greičiausiai aplinkybės. Dainuoti mane nuvedė mama, kai man buvo penkeri. Buvau labai kukli mergytė, todel ilgai negalėjau atsiskleisti, tačiau laikui bėgant išdrąsėjau ir tapau tuo, kas dabar esu.
- Kuo norėtum būti, jeigu nebūtum dainininkė?
- Dainininkė, mano nuomone, nėra profesija. Kiekvieną dieną man į galvą šauna vis naujų idėjų, kuo dar norėčiau užsiimti, tereikia išsirinkti. Beprotiškai mėgstu gaminti, esu dirbusi restorane, turiu patirties. Dažnai pasvajoju apie nuosavą restoranėlį.
- Ar jaučiate konkurenciją?
- Konkurencija – sveika. Tačiau, tiesą pasakius, nepajutau jokios konkurencijos. Mūsų komanda - gan nemaža, visi turime originalių idėjų, taigi... Tikriausiai visos moterys siekia vieno – būti vienintelėmis ir nepakartojamomis.
- Kuo tu išsiskiri iš kitų?
- Manau, jog išsiskiriu savo požiūriu. Esu labai savarankiška, pripratau visas problemas susitvarkyti pati, neapsunkindama kitų. Beje, niekada neleisiu jokiam vyrui manęs išlaikyti. Turiu rankas, kojas, galiu pati užsidirbti ir nežadu būti nuo kažko priklausoma.
- Kokią moterį laikai pavyzdžiu?
- Savo pirmąją mokytoją – Laimą Lapkauskaitę.
- Kaip manai - kuo skiriasi meilė nuo susižavėjimo?
- Atsakymas labai paprastas- susižavėjimas išgaruoja greitai, o meilė gali rusenti visą gyvenimą.
- Tikriausiai esi girdėjusi posakį, kad meilė trunka trejus metus. Ką apie tai manai?
- Trejus metus mylėti dar neteko (o gal išvis neteko?), tad kol kas į šį klausimą atsakyti negaliu.
- Kaip manai, ar mylėti visada reiškia aukotis?
- Aš už lygiaverčius mainus - kiek sugebėsime duoti, tiek ir gausime. Kiek meilės atiduosime, tiek ir pasiimsime. O aukų niekam nereikia. Jos slegia.
- Kada tu pati sau gražiausia?
- Kai esu alkana.
- Ar gali pakomentuoti posakį „Grožis išgelbės pasaulį“?
- Ši F. Dostojevskio sentencija tikrai turi prasmę, nes grožis neatsiejamas nuo gėrio sampratos. O gėris visada laimi prieš blogį. Bent jau pasakose.
- Ar daug laiko praleidi prie veidrodžio ir kokias būtiniausias procedūras atlieki?
- Priklauso nuo situacijos bei nuotaikos. Kasdien dažniausiai į miestą išbėgu nepasidažiusi. Na, o esant progai užtrunku apie valandą, įskaitant ir šukuoseną. Niekada nežiūrėjau į šitą reikalą perdėtai, todėl ir procedūrų atlieku minimaliai.
- Ar galvoji apie tolimą ateitį?
- Apie labai tolimą ateitį dar negalvoju, juk yra sakoma - „jei nori prajuokinti Dievulį, pasakyk jam savo planus“. Visų pirma reikia susikurti artimus planus, o tolimesnieji tebūnie tik graži vizija. Man svarbiausia, kad mano ateitis būtų susijusi su muzika.
- Kaip, tavo manymu, reikėtų gyventi, kad gyvenimo pabaigoje galėtumei pasakyti: „tai bent gyvenimėlis buvo!“?
- Jeigu tikslas, kurį išsikėliau gyvenimo pradžioje, pranoks lūkeščius ir motyvuos eiti tik pirmyn, ir tik teisingu keliu, o mano įmintos pėdos pasiliks ir po manęs - gyventi buvo verta ir gera!