Na, visų pirma baigia mokyklą. Laiko egzaminus. Stoja į universitetus, kolegijas ir taip toliau. Mokosi ir meldžiasi, kad tik nereikėtų mokėti už mokslą. Tada vėl laiko egzaminus. Tikisi stipendijos – kad ir komiškai mažos, bet vis tiek, juk kiekvienas euras yra laimėjimas. Galų gale baigia bakalauro studijas, kai kurie – dar ir magistrus, žodžiu, baigia viską, kad tik gautų darbą…

Tik nesuklyskite, ir nepagalvokite, kad mitas „diplomas tai tik popierius, pasidėsi į stalčių ir neprireiks, darbdaviui tai nesvarbu“ yra bent kiek teisingas. Darbdaviui svarbu! Dar ir kaip! Jei netikite, užmeskite akį į oficialius darbo skelbimus. Ką ten rašo, ko prašo? Ogi išsilavinimo, ogi diplomo, ogi kursų, pažymėjimų, patirties ir dar daugybės kitų „bonusų“! Konkurencija milžiniška, tad ne kas pirmesnis, tas gudresnis, o kas gudresnis, tas su diplomu.

Trumpam grįžkime prie senjorų. Gerbiamieji senjorai kultūringai dirba tame pačiame darbe po 20, 30, 40 (ir taip būna!) metų. Jie nekompleksuoja ir nesielvartauja, nes juos saugo įstatymas. Beje, įstatymas juos saugojo ir prieš pensiją – pats girdėjau, kaip trys raudonskruostės moteriškaitės stotelėje diskutavo tema „baikit, aš tai saugi, man iki pensijos 3 metai, tegul negąsdina“.

Kaip jūs manote, ar tie senjorai po 20, 30, 40 metų darbo vis dar yra perspektyvūs, darbingi, savo darbdaviui naudingi ir vertingi darbuotojai? Ar jums nieko nesufleruoja faktas, kad privačiose, ne valstybinėse įmonėse darbuotojų, kurie įmonei nebėra tokie naudingi ir aktualūs kaip prieš daugybę metų, tikrai niekas nelaiko? Galų gale, ar esate susidūrę su situacija, kai kolegos darbe nemoka naudoti elektroniniu paštu, nesuprantu nė žodžio angliškai ir pamiršta apie ką kalbėjo prieš 15 minučių, nes... jie tiesiog per senyvo amžiaus? Gerai, tebūnie tai senjorų diskriminacija.

Bet kodėl nekalbame apie jaunimo diskriminaciją? Juk žinome, kad kiekvienas dirbantis senjoras gauna pensiją. Didesnę, mažesnę, bet vis tiek gauna. Kiekvieną mėnesį. Ir gauna algą. Sudėjus tuos du skaičiukus, daugelis senjorų gauna didesnę pinigų sumą nei daugelis kitų, jaunesnių žmonių. O ką gauna tas jaunas žmogus, kuris liedamas savo prakaitą, nervus ir gal paskutinius pinigus, pabaigė studijas ir ieško darbo, bet jo negauna, nes šiltų, praktiškai išgulėtų savo vietelių jam neužleidžia gerbiami senjorai? Ką gauna toks žmogus? Ar jis gauna pašalpą? Ne.

Ar jis gauna kokią nors bedarbio stipendiją? Ne. Ar jis gauna pensiją? Aišku, kad ne, juk jis jaunas! Ir kada jis tą pensiją gaus? Kai „užsidirbs“ savo darbo stažą! Bet kaip užsidirbti tą kosminį darbo stažą, jeigu tavo vietoje sėdi senjoras su tokiu stažu, apie kurį tau teliks pasvajoti, nes kuo toliau – tuo labiau pensinio amžiaus riba tolsta....

Dabar pasakysite, kad yra darbo birža. Taip, ji yra. Bet daugelis jaunų žmonių su manimi sutiks – darbo birža yra fikcija. Tai, ką ji siūlo išsilavinusiam žmogui, yra anekdotas. Pasityčiojimas. Bet tai jau atskira tema. O dabar, su visa derama pagarba senjorams, pasakysiu: dirbti toje pačioje įstaigoje daugiau nei 20 metų nėra geras ženklas. Mano akimis, tai vangumo, netobulėjimo ir šiaip paviršutiniškumo požymis.

Ne veltui darbą siūloma keisti kas trejus ar penkerius metus, kadangi užsisėdėjus tame pačiame darbe mažėja darbuotojo kompetencijos, o kartu – ir darbo rezultatai. Trumpiau tariant – gerbiami senjorai, stokitės ir užleiskite savo vietas jaunesniems. Dabar atėjo jų eilė.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite paprieštarauti? Pasidalyti savo mintimis? Padiskutuoti? Rašykite el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Nuomonė“ ir išsakykite, ką galvojate, DELFI skaitytojams!