Pasak D. Stasikėlienės, „gėlių darželiai lietuvių sodybose nuo seniausių laikų laikyti svarbiu gyvenamosios aplinkos elementu, merginų ir moterų pasididžiavimu bei rūpesčiu, jaunimo susitikimų vieta. Taigi, gėlių darželis buvo puoselėjamas ne vien dėl estetinio pasitenkinimo. Tvarka darželyje rūpinosi ir kiekvienos sodybos šeimininkas, nes žmogaus buvo apskaičiuota, apgalvota ir nusiteikta, kad visa aplinka jam tarnautų nuo pat gimimo. Augimas, žalumas ir žydėjimas yra klestėjimo ir laimės sinonimai, savotiška gyvybingumo, galios reprezentacija, tad galima teigti, kad darželis buvo aukštinamas kaip gyvybines galias telkianti, sauganti vieta“.

Autorei buvo įdomu pačiai rinkti medžiagą apie tai, kaip tie darželiai Žemaitijoje keitėsi, kokios liaudies dainos buvo dainuojamos sodinant, laistant, auginant ir kalbantis su savo namų ar sodybų puošmenomis. Žiūrovai buvo supažindinti su tarpukario, pokario metų gėlėmis ir įvairiais sodinukais puošusiais lietuviškus kiemus, apžvelgta šių dienų augalai, prisiminti vestuviniai papročiai. Mat darželis merginai buvo svarbus nuo pat gimimo.

Pasakojama, kad tik gimus mergaitei, į darželį išpildavo vaisiaus vandenį, užkasdavo placentą ir gimdymo patalus, kad mergaitė turėtų pasisekimą tarp jaunimo, sėkmingai ištekėtų, turėtų dalią. Ypatingą vaidmenį darželis vaidino ir vestuvių apeigose. Pagal tradiciją į sodybą atjoję piršliai savo žirgus pririšdavo prie darželio tvoros. Tai buvo nebylus tokių svečių atsilankymo ženklas. Darželyje mergelė buvo kalbinama, tai ta vieta, kur jai tinka, dera būti, susitikti, bendrauti, o berneliui - pirštis. Vestuvių dienos išvakarėse ar ryte nuotaka eidavo į darželį atsisveikinti su rūta, gražiais žodžiais su ja kalbėdama, jos gailėdama.

Programa žiūrovų buvo labai šiltai priimta. Su premjera kolektyvą sveikinęs Kultūros centro direktorius Romas Matulis dėkojo ansambliečiams už lietuviškumo išsaugojimą ir papročių sklaidą. Kolektyvo narys, programoje atlikęs Piršlio vaidmenį – Eugenijus Barniškis -  dėkojo kolektyvo vadovei už kūrybą ir kantrybę. O kadangi senu lietuvių bendruomeniniu papročiu pavasarį pats metas visiems kartu džiaugtis prabundančia gamta ir jos žiedais, puošti ir gražinti savo sodybas, pasidalinti turima patirtimi bei gėlėmis ir jų sėklelėmis su kaimynais, bičiuliais, Kultūros centras net 30–čiai bendruomenės narių išdalino įvairių sėklų.

Rudenį jų augintojai surengs parodą kokie vaisiai ir daržovės iš tų sėklelių išaugo. Ir tai daryta ne šiaip sau, dar prof. M. Gimbutienė yra sakiusi, kad „kiekvienas augalas, medis ar gėlė turi gyvybės ir energijos. Kiekvienas jų yra paslaptingo gyvybės stebuklo įsikūnijimas ir gydydamas ligas, saugodamas žmones nuo nelaimių, neša jiems gėrį“. Plungiškiai tuo tikrai tiki, o po „Gondingos“ premjeros šis įsitikinimas dar labiau sutvirtėjo.

Informaciją parengė Daiva Gramalienė - Plungės kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkė