Gruodžio 7 d. savo gimtadienio proga nusprendžiau kolegoms padaryti siurprizą ir nuvykti pietų į TV bokšte esantį restoraną „Paukščių takas“.
Oras buvo geras. Nors debesuota, tačiau matėsi toli. Kadangi buvo labai vėjuota, nuogąstaudamas, kad gali nepavykti siurprizas, prieš tai paskambinau į TV bokštą paklausti, ar vėjas nėra per didelis ir bokštas dirba. Gavau teigiamą atsakymą.
13 žmonių sulipus į maždaug 3 kv.m. liftą (gamintojas – „Schindler“ kompanija), kuris per keliolika sekundžių užveža į 150 m aukštį, jo durys užsidarė, tačiau daugiau jokių gyvybės ženklų liftas nerodė. Ekrane degė skaičius „1“, lifte veikė šviesa, girdėjosi šalia esančio veikiančio lifto iš šachtos skleidžiamas triukšmas.
Praėjus kelioms minutėms arčiausiai lifto klaviatūros buvęs kolega paspaudė mygtuką, ant kurio nupieštas varpelis. Už durų pasigirdo duslus bilietų pardavėjos balsas. Ji pasiūlė paspausti „1“, paskui – „19“, ir atvirkščiai. Liftas nereagavo.
Ilgiau palaikius „varpelį“ atsiliepė liftus aptarnaujančios bendrovės avarinė tarnyba. Išgirdusi, kad TV bokšte užstrigo keleiviai, ji nedelsiant pranešė, kad „meistras jau važiuoja“. Paklausus, kada jis bus ir per kiek laiko bus atidarytas liftas, moteris dar kartą pakartojo, kad „greitai“ ir padėjo ragelį.
Maždaug po 10-15 min. lifte nuo 13 jame buvusių žmonių kūnų pasidarė labai karšta, o ant metalinių ir vėsių jo sienų ėmė kauptis kondensatas. Jautėsi, kad ore trūksta deguonies, o kai kurie iš keleivių ėmė ieškoti vėsos glausdamiesi prie lifto sienų. Lifto klaviatūroje neradome priverstinės ventiliacijos mygtuko, o per natūraliai įrengtas skylutes lubose patenkančio oro gaivos visiškai nejautėme.
Matėme, kad mus stebi per lifte įrengtą kamerą, šalia kurios buvo ir mikrofonas su garsiakalbiu. Maždaug po 15 min. per jį pasigirdo apsauginio balsas. Vyras paklausė, ar visi jaučiasi normaliai ir niekam nereikia greitosios pagalbos, tačiau neatsakė į klausimus, kada bus atidarytas liftas. Tuo administracijos komunikacija ir baigėsi.
Vėliau, kai ne tik nuo karščio kaito žandai, bet ir kaip pirtyje pradėjo žliaugti prakaitas, dar kelis kartus skambinome „varpeliu“ į liftų tarnybą. Kelis kartus patikino, kad meistras tuoj bus. Tačiau jo sulaukėme tik po gero pusvalandžio nuo tada, kai užstrigome.
Lifte akivaizdžiai trūko deguonies, todėl meistrui pradarius duris, didelis jo gurkšnis privertė kai kuriuos prisėsti.
Už durų laukė dvi TV bokšto darbuotojos. Mes joms turėjome nemažai klausimų, tačiau į pagrindinį – kodėl su mumis buvo beveik nekomunikuojama – gavome atsakymą: „Pagal instrukcijas mes neprivalome komunikuoti su lifte užstrigusiais asmenimis, už liftus atsako jį įrengusi bendrovė.“
Taisyklės yra taisyklės, tačiau mes vis tiek atkakliai aiškinomės, kodėl galėjo užstrigti moderniausias Lietuvoje liftas? Pasirodo, dėl vėjo gūsių ir bokšto svyravimo, kuris pagal normatyvus buvo nepavojingas, liftui „pasirodė“, kad kilti pavojinga, todėl jis uždarė duris ir „įkalino“ keleivius.
Keli patarimai TV bokšto administracijai:
1. Įrenkite liftuose priverstinę ventiliaciją, kad nuspaudus mygtuką būtų galima justi į kabiną plūstantį orą;
2. Esant tikimybei, kad liftas gali užstrigti, neleiskite į jį lipti daugiau nei pusei leistino žmonių kiekio (leidžiama keltis 13 žmonių, ne daugiau nei 1000 kg). Užstrigus bus daugiau oro;
3. Perrašykite instrukcijas ir paprašykite darbuotojų bendrauti su lifte „įkalintais“ žmonėmis. Nesiūlykite iškviesti greitosios, o pasakykite už kiek laiko atsidarys durys, komentuokite, kokia yra situacija kitoje pusėje. Duokite patarimus, ką daryti aplinkiniams, jei kažkas iš keleivių pasijus blogai;
4. Sukurkite kompensacinį mechanizmą keleiviams ir jais pasirūpinkite.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi AB Lietuvos radijo ir televizijos centro atstovus, kurio komunikacijos vadovė Vaida Burvienė pakomentavo, kodėl lifte buvo užstrigę jo keleiviai.
„Vilniaus TV bokštas yra aukščiausias statinys Lietuvoje ir jo aukštis siekia 326,5 metrų, o apžvalgos aikštelė ir restoranas „Paukščių takas“ yra 165 m aukštyje esančioje TV bokšto žiedinėje dalyje – 19-ame bokšto aukšte arba 55-ame aukšte, lyginant su daugiabučiais pastatais. Pastatas dėl savo aukštingumo yra įtakojamas tokių atmosferos reiškinių kaip vėjas, šaltis ir pan., o esant dideliam vėjui bokštas juda į šonus.
Norintiems pakilti į Vilniaus TV bokštą yra pastatytas specialus greitaeigis liftas, kuris turistus į apžvalgos aikštelę pakelia per 50 sekundžių. Esant dideliam vėjui liftas nekyla į viršų ir turistai nėra keliami.
Jūsų minimu atveju, gruodžio 7 dieną, esant gūsingam vėjui, lifto davikliai, žmonėms bandant keltis į viršų, sureagavo į bokšto svyravimus ir liftas sustojo pirmame aukšte, o žmonės užstrigo lifte.
Gavus informaciją apie lifto sustojimą, Vilniaus TV bokšto darbuotojai kreipėsi į lifte esančius žmones, paklausė ar visi gerai jaučiasi, ar nereikia iškviesti greitosios pagalbos ir informavo apie atvykstančią techninę pagalbą. Nuo lifto sustojimo praėjus beveik 40 minučių, atvykusi techninė pagalba iš lifto išleido žmones. Jų laukė Vilniaus TV bokšto darbuotojai, kurie atsiprašė užstrigusių lankytojų bei pavaišino juos desertu restorane „Paukščių takas“.
Apgailestaujame ir dar kartą atsiprašome minėtų Vilniaus TV bokšto lankytojų dėl susiklosčiusios situacijos ir pasistengsime, kad ateityje panašūs dalykai nesikartotų.“