Tik ne šiame amžiuje, tik ne tokioje visuomenės sanklodoje, tik ne su tokiomis vertybėmis, atgręžtomis į materialumą, mes šią idėją galėtume įgyvendinti. Aišku, galite sakyti, jog visi mėgsta gerus, nuolankius žmones ir su jais nesielgia piktavališkai. Bet ar tikrai? Aš manau, kad dažnai į juos žiūrima tik kaip į išnaudojimo objektus. Pamirksi akelėmis, pagražbyliauji ir jie, naivuoliai, įtikėję, kad „štai, šis nuoširdus žmogus prašo pagelbėti, matyt, niekur kitur negalėjo kreiptis ir manimi pasitiki“, jiems padeda.
Na, ir kaip jūs manote, ar „išgelbėtasis“ jausis dėkingas, norės kažkaip atsilyginti ir jaus didesnę pagarbą geraširdžiui? Dažnu atveju – ne. Veikiau bus atvirkščiai: pamatęs, kad yra lengvatikis, kuris per daug neabejodamas suteiks reikalingą (dažniausiai – materialinę) pagalbą, savanaudis tuo ims naudotis kai tik užsigeis. Jam net nekils mintis užtarti prieš draugus ar kolegas jam padėjusį žmogų. Greičiau jis pats bus apkalbų organizatorius ir norės pabrėžti to gero žmogaus naivumą bei kvailumą.
O kaip manote, kas pasikeičia, jei apkalbėtasis išgirsta visa tai? „Jau dabar tai jis turėtų supykti ir nebepadėti šmeižikui,“ - tikriausiai manote jūs. Tą akimirką ir pats geraširdis taip mano ir yra įsitikinęs, kad nė už ką daugiau neprasidės su tokiais veidmainiais. Deja, bet iš prigimties nuolankūs žmonės tesugeba pykti tik kelias minutes, nors vidinis skausmas gali išlikti ilgam. Atlyžę jie vėl leidžiasi būti mulkinami ir įskaudinami. Tai kvaila, juk neprieštarausite.
Vis dėlto juk sveikas protas turėtų nutraukti psichologinį sadomazochizmą. Tačiau, mano nuomone, tai neįvyksta, nes geras žmogus tiki ta utopijos idėja, kaip mažas vaikas tiki Kalėdų Seneliu, kaip bedarbis – 1509 litų minimaliu atlyginimu, kaip diržu savo atžalą lupantis tėvas – išaugsiančiu savimi pasitikinčiu vaiku. Visapusiškai darni visuomenė jam atrodo pasiekiamas idealas. Ir šito tikėjimo niekaip neišmuši – nei į akis sakydamas visą tiesą ir liepdamas susimąstyti, ar tikrai verta kankinti save vardan utopijos, nei imdamasis kokių konkrečių veiksmų, pavyzdžiui, gindamas ir saugodamas nuo išnaudotojų. Kadangi tai yra taip sunkiai išgyvendinama iš žmonių mąstymo, tai turbūt mes ir turime tiek problemų visuomenėje.
Galime kalbėti apie silpną pilietinę visuomenę, kuri yra tokia todėl, kad, mano nuomone, žmonės nepasitiki vieni kitais ir nemano, kad gali suburti protingų bendraminčių grupę, kurioje kiekvienas stengsis pareikšti savo norus ir už juos pakovoti, galvoja, kad galbūt būtų tik mažuma aktyvių piliečių, o kiti tik šiaip prisišlietų ir nieko nedarydami tik lauktų, kol kiti jiems išpeš naudos. Kita tokios silpnos pilietinės visuomenės priežastis, manau, yra tai, kad kai kurie jau yra įpratę prie aukos vaidmens ir tiki, kad vėliau viskas savaime susitvarkys. Ir tai tikrai yra problema, nes su tokia valios ir tvirtų idėjų neturinčia visuomene tikrai negalime atkreipti aukštuose postuose esančių žmonių dėmesio. Vis dėlto, šiuo metu aiškiai matosi jos stiprėjimas, tad tegu taip būna ir toliau.
Taip pat galime įvardinti kai kurių verslininkų ir darbuotojų santykius. Manau, kad didžioji verslininkų dalis yra tikrai sąžiningi, supranta darbuotojų reikšmę įmonėms, valstybinėms įstaigoms ir juos vertina, bet egzistuoja ir išnaudotojai, kurie yra perpratę savo darbuotojus, žino, kad jie leisis išnaudojami, nes vargu, ar kitą darbą galėtų susirasti neturėdami aukštos kvalifikacijos, ir supranta, kad jie nieko nesiims jausdamiesi išnaudojami, nes jie tiki, kad vėliau viskas vienaip ar kitaip atsistos į savo vietas ir darbdavys pradės elgtis maloniai ir pagarbiai. Tuomet, manau, ir nereiktų skųstis, kad esi vergo vaidmenyje, jeigu laikaisi savo utopinių idėjų. Jei esi tas, kuris leidžia naudotis savimi, ir nesugebi pasipriešinti, tai yra tik tavo atsakomybė. Juk niekas nelaiko užrakinęs ar šantažuoja, kad tik pasiliktum nedėkingame darbe ir vergautum.
Žmogus turi pats pasistengti atsikratyti kvailo tikėjimo kitų absoliučiu dėkingumu ir malone, na, o jei nepavyksta, tai geriau prisijungti prie žmonių, kurie supras ir nesistengs išnaudoti, nes, mano nuomone, galbūt visapusiškai darni visuomenė neįmanoma, tačiau tam tikrose bendruomenėse galima įžvelgti šį idealą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!