Dažnai girdžiu apie tai, kad jei esi viengungis, pinigų daug nereikia, todėl nors ir norėtum jų turėti, kiti vis tiek mano, kad jų požiūris teisingesnis.
Daugelio žmonių akyse esu „viengungis“, nes man 34 metai, o aš nei žmonos, nei merginos, nei vaikų neturiu. Niekas manęs neklausia apie mano orientaciją, nes gėjai turi būti moteriški, arogantiški, liekni ir tokie, koks aš nesu.
Tad šiandien nutariau pasidalinti savo išgyvenimais ir nesupratimu, kodėl turi būti taip, kad žmonės tiesiog kimba į gerklę, kiša kojas, kad tik nesisektų, kad tik mažiau gautum, kad tik rastum žmoną ir norėtum „pasveikti“.
Pasidalinsiu keliais pamąstymais ir pateiksiu savo požiūrį, kurį turiu, kai gyvendamas su draugu ir kurdamas netradicinę šeimą, visuomet sulaukiu neadekvačių posakių ir išsireiškimų. Laikui bėgant supranti, kad atsargumas gėdos nedaro, ir nelakstai rėkdamas, kad leiskite man pačiam spręsti, kiek man uždirbti ir su kuo gyventi. Tiesiog pasidarai atsargus ir ramiai stebi visą priešišką visuomenės nuomonę homoseksualios orientacijos žmonių atžvilgiu. Randi būdų, kaip gyventi ir suktis, kad užtikrintum savo gyvenimo gerovę, džiaugiesi mažais laimėjimais, o ne staigiais pakilimais ir skaudžiais kritimais.
Įdomu ir tai, kad jeigu nesi panašus į kitus gėjus, kurie kaip tik atitinka visuomenės standartą, tai sulauki nepripažinimo iš jų pačių, arba gauni „tinkamų“ pamokų, kaip tokiu tapti. Neva jie daugiau supranta, išmano ir gali padėti tapti „normaliu, tikru, akivaizdžiu“.
Skaudu matyti gėjus, kurie stengiasi vaidinti tradicinės orientacijos atstovus tik tam, kad uždirbtų daugiau ar būtų palikti ramybėje. Nusiperka vestuvinį žiedą ir vaidina, kad su žmona gyvenimas nevykęs, todėl jau kelis metus gyvena atskirai. Bandant domėtis, atsakymų nesulauksi, nes tai „skaudi“ ir „asmeninė“ patirtis, kuria neprivaloma dalintis. Puiki išeitis? „Nori gyventi, mokėk suktis“, – tokia nuo senų senovės yra liaudies išmintis. Būti melagiu, veidmainiu ir apgaviku pirmoje eilėje prieš patį save – tai vadinasi gyventi. Tikrai su tuo nesutinku – toks gyvenimas kančia, vargas, o gal ir visas pragaras.
Taip pat daugelis rūpintojėlių bando suvedinėti ir lįsti į gyvenimą, neklausdami nuomonės. Būdamas gėjus turi simpatijas, antipatijas, keiti nuomonę apie savo partnerį, ieškai naujo ir darai viską, ką daro visi kiti žmonės, nepriklausomai nuo potraukio lyčiai, tik tam, kad gyventum ir kurtum savo gyvenimą taip, kaip nori jį nugyventi.
Smagu matyti visuomenėje turtingus gėjus, kurie kažkaip sugebėjo susitvarkyti savo gyvenimus taip, kad kiti tik gali pavydėti, tačiau tai – tik nedaugelis. Realybėje net minimumą gaunantys žmonės sugeba kovoti dėl darbo, kąsdami vienas kitam, žemindami vienas kitą, skaudindami vienas kitą. Kažkaip viskas, kas šventa ,tik šventose vietose lieka – teatras, kuriame visi vaidina, dabar vadinamas kasdienybe.
Aš dažnai juokiuosi iš akivaizdžių dalykų, nes jaučiuosi kaip žiūrovas, kuris pagirs ir įvertins, ar pasmerks ir pažemins už atliktą gyvenimiškos situacijos rolę...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo santykių patirtimi? Pasipasakoti, ką teko išgyventi Jums? Patarti kitiems? Tai galite padaryti žemiau: