Seminarą vedė vienos profesionaliausių savo srities specialisčių Lietuvoje: Birutė Lekavičiūtė (Skinta, Telšiai), Rita Naujalienė (Ritos gėlės, Prienai) ir Eugenija Sudeikienė (Gėlių lanka, Anykščiai) ir jo metu iškėlė daugelį šiuo metu gedulo floristikoje egzistuojančių problemų.
Viena jų, su kuria seminare dalyvavę floristai vieningai sutiko, kad gedulo floristikoje daug kičo: vietoj gėlių naudojami baltai dažyti lapai, stengiamasi sukurti floristinius darbus kuo pigesnius, tačiau kuo gigantiškesnius, taip nutolstant nuo pagrindinių gedulo floristikoje svarbių principų: apvalus vainikas, simbolizuojantis gyvenimo ciklą, gyvenimo ratą; juosta, simbolizuojanti gyvenimo kelią. Ir, žinoma, visas gedulingas puošimas - tik baltas, nes pasak dalyvių - taip reikalauja klientai.
Seminaro vedėjos pabrėžė, kad svarbiausia, ką turi atspindėti karsto ar urnos papuošimas – tai žmogus, kurio netekome. Gėlės turi kalbėti. Labai populiarūs ir dažniausiai į laidotuves nešami balti žiedai puikiai tinka jauno žmogaus netekčiai, tačiau vyresniam, solidaus amžiaus sulaukusiam žmogui labiau derėtų sodrios spalvos - violetinė (bene labiausiai su gedulu susijusi spalva), žemės spalvos (ruda, geltona – priklausomai nuo lyties).
Tuo tarpu mirus jaunam žmogui – labiausiai tiks puošimas iš gėlių pumpurų. Jau daugiau nei dešimtmetį gedulo floristikoje dominuojančią baltą spalvą daugiau nei dvidešimt metų dirbantys floristai vadino niekuo nepagrįsta tradicija – visame pasaulyje gedului naudojamos įvairios spalvos. Net ir Lietuvoje į laidotuves seniau žmonės ateidavo su spalvingomis, darželiuose augančiomis gėlėmis.
Gėlės laidotuvėse turi ne tik raminti, guosti žmogų, bet ir teigti viltį, gyvenimo tąsą. Vien balta spalva tarsi skleidžia likusiems gyviesiems vienatvės, šaltumo pojūtį. Ir gėlės, ir kita papuošime dalyvaujanti medžiaga turi raminti, guosti gedinčiuosius, o ne aštriais kampais ar spygliais dar labiau sustiprinti emocinį gyvųjų skausmą. Daug kritikos sulaukė ir gedule dažnai naudojama atvežtinė gamtinė medžiaga, ypač įvairių palminių bei visžalių augalų lapai. Ir ne tiek dėl savo simbolikos (palmių šakelė simbolizuoja garbę) ar aštrumo nesuderinamo su gedulu, kiek dėl to, kad gedulo floristikoje puikiai tinkama naudoti vietinė, o ne importuota gamtinė medžiaga.
Gedului tinka visi mūsų spygliuočiai (eglė, pušis, kadagys), kitų augalų šakelės (tujų, gebenių), o vasarą ir daugelio lapuočių medžių ir krūmų šakelės. Iki šiol niekas neužsiima tokių augalų auginimu komercijai, kažkam tai galėtų tapti pragyvenimo šaltiniu aprūpinant panašiais augalais Lietuvos floristus (ypač dirbančius didmiesčiuose). Tačiau, deja, šiuo metu patogiau dideliais kiekiais importuoti darbui reikalingą medžiagą iš užsienio.
Diskutuota ir daugeliu kitų klausimų: ar reikia daug pigių darbų (vainikų, krepšelių), kuriuos paskui sunku pervežti į kapus, ar tuo labiau sudėti prie kapo; gal geriau mažiau pigių darbų, bet keletas gražių ir šiek tiek brangesnių darbų; kas ir kaip turėtų tvarkyti atneštas gėlės į laidotuves, kaip panaudoti tokias gėles (pavyzdžiui, karsto ar kapo papuošimui); kodėl reikia į laidotuves atsinešti nors kelis gėlių žiedus ir kaip tai padeda suvaldyti užplūstančias emocijas.
Lietuvos floristai pripažįsta, kad daugelyje Lietuvos miestų situacija gedulo floristikoje yra apverktina, tačiau sutinka ir su tuo, kad keistis nebus labai lengva. Visiems floristams, nedrįstantiems keistis, buvo palinkėta iš pradžių įvesti nors kelias spalvas gedule, taip nešokiruojant klientų ir pamažu pratinant visuomenę prie spalvų.
Seminare, kuriame netrūko gražių darbų, buvo surengta fotosesija ir visi norintys galėjo nusifotografuoti darbus, sukurtus asociacijos narių sekmadienį įvykusiame kūrybiniame seminare. Dalis dalyvių buvo nustebinti, kad tas pats darbas gali būti panaudotas kelis kartus - panaudojant jį šarvojimo, karsto ir galiausiai kapo puošimui.