Garsus šefas dalinosi receptais ir maisto tiekimo idėjomis su studentais

Nedaugelis Vilniaus dailės akademijos (VDA) dizaino katedros studentų yra lankęsi populiariame Vilniaus restorane „Lauro lapas“, todėl jau spėjusį išgarsėti jaunąjį restorano savininką ir šefą sutiko smalsiai. VDA dizaino katedroje įkurtoje „Electrolux maisto ir dizaino laboratorijoje“ Deivydas Praspaliauskas ne tik dalinosi kulinarinėmis idėjomis, bet ir pasakojo savo istoriją.

D. Praspaliauskas išduoda, kad jo pasiekimus nemažai lėmė ir tai, kad jis neskyrė daug laiko svarstymams – tiesiog ėmė ir darė: nors planavo Lietuvoje paviešėti trumpai, bet ėmė ir pasiliko. Tačiau restorano sėkmei ne mažesnę įtaką padarė per įvairiapusę patirtį ir sunkų darbą susiformavęs tikslus žinojimas, kaip viskas turi būti nuosavame restorane.

Įkvepiamą savo karjeros istoriją papasakojęs šefas tarptautinio konkurso „Electrolux Design Lab“ dalyviams ne atskleidė įvairių užkandžių gamybos paslaptis, bet ir serviravimui pasitelkė dizaino studentų kurtų kėdžių mini prototipus bei kitus tradicinei virtuvei neįprastus elementus.

Pirmiausia buvo patiekta gaspačio sriuba, kuriai, pasak šefo, svarbiausi švieži prinokę pomidorai. Sriuba buvo pagardinta marinuotų agurkų rutuliukais, alyvuogėmis, kaparėliais, svogūnų laiškais.

Ragautojus sužavėjo ir apelsino užkandis, marinuotas alyvuogių aliejuje su druska ir patiekiamas su keliais lašeliais balzaminio acto bei skrudintos japoniškos duonos trupiniais. Pastarieji taip pat naudoti patiekti geltoniesiems burokėliams, 1,5 val. keptiems jų sulčių, acto ir cukraus mišinyje.

Ant akmens patiekiamos lašišos gabalėlius D.Praspaliauskas pusę valandos marinavo 50 proc. druskos tirpale ir 45 min. virė 44°C laipsnių temperatūroje. Pasak šefo, tikslumas čia tikrai svarbus. Ruošdamas patiekalus „Lauro lapo“ šefas naudojosi laboratorijoje esančiais buitiniais prietaisais.

Kol studentai ir dėstytojai mėgavosi užkandžiais, šefo dešinioji ranka baigė troškinti jautienos žandą, kuris buvo patiektas su garnyru iš perlinių kruopų, perlinio muskuso, kiniškų žaliųjų putelių, smulkių įprastų pupelių bei laukinių ryžių, kurie, prieš tai išvirus atskirai, po to buvo pakaitinti su morkų ir moliūgų tyre. Pasak šefo, ši jautienos dalis gaminama apie 12 val. – kuo ilgiau, tuo labiau jaučiamas šokolado prieskonis.

Desertui užsiėmimo dalyvius D.Praspaliauskas pakvietė į savo restoraną, nes pastaruoju metu vilniečius varginantys kamščiai ištirpdė iš restorano gabentus ledus.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: taisyklių nesilaikysiu, ką man pasakysi? (18)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – vaismedžių sodas (5)

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginį, kad šiuolaikinė mokykla – tai nuolat besikeičianti mokykla, antrieji mokinių ir mokytojų namai. Siekiant, kad tie namai būtų jaukūs, turi prisidėti visa bendruomenė.

Chalato kišenėje nešiota katė į namus atnešė džiaugsmą (34)

Kisiūnė – katė, kuri į namus atnešė daug juoko ir švelnumo. „Normalų“ vardą bandėme sugalvoti porą mėnesių, pasitelkę net aplinkinius žmones, tačiau nieko įspūdingo sugalvoti nepavyko ir ji tapo tiesiog Kisiūne.

Lietuvos vairuotoją nustebino orai Lenkijoje: nufilmavo sniegą (5)

Piktinatės, kad pavasaris niekaip neateina? Lietuvoje orai bent jau geresni nei Lenkijos pietvakariuose – pasak DELFI skaitytojo Almanto, penktadienio rytą ten kaip reikiant snigo. Šį vaizdelį skaitytojas nufilmavo ir pasidalijo juo su DELFI Piliečiu.

Namuose du katinai atsirado netikėtai: kai siautėja, atrodo, kad turime penkis (27)

Būna žmonės, kurie nusprendžia įsigyti augintinius, tada kruopščiai renkasi ir viską apgalvoja. Kažkada ir aš tokia buvau. Ir tai – labai sveikintinas požiūris. Tačiau kartais viskas nutinka kiek kitaip. Visam laikui atsisveikinusi su savo kalyte, su mumis gyvenusia 13 metų, po kelių mėnesių visiškai netikėtai ir neplanuotai sutikau prie ligoninės atklydusią katę.