Kadangi merginų, žaidžiančių futbolo komandoje, nepažįstu, nusprendžiau pakalbinti vietinės futbolo komandos žaidėjų išrinktąsias. Kai kurių susidomėjimas futbolu tiesiog nustebino.
— Ar ilgai Tavo vaikinas žaidžia futbolą?
Julija: Dar nuo mokyklos laikų, maždaug nuo 8 klasės.
Ieva: Nuo „kiemo“ laikų iki dabar klubuose – apie 10 metų.
Silvija: Nesu tikra, kaip ilgai žaidžia, tačiau domisi tikrai visą gyvenimą.
— Ar pati esi futbolo fanė?
Julija: Taip, esu.
Silvija: Nepasakyčiau. Kartais mėgstu pasižiūrėti kartu kokias varžybas, bet tai tiek.
Ieva: Kai pradėjau draugauti su savo vaikinu, tapau šio žaidimo fane.
Dabar žinau ne tik apie įžymiausius klubus, žaidėjus, lygas pasaulyje, bet ir apie futbolą Lietuvoje. Taip pat, kuo toliau, tuo labiau suprantu vaikino draugų pokalbius apie futbolą ir kartais jau net pati įsilieju į diskusijas.
— Mėgsti futbolą dar nuo paauglystės laikų, ar jį pamėgti teko po susipažinimo su savo išrinktuoju?
Silvija: Neturiu konkretaus atsakymo. Nuo futbolo man galvos „nenuneša“.
Negalėčiau teigti, kad domiuosi juo, kadangi gali pažiūrėti rungtynes, o galiu ir nežiūrėti. Man tai visada buvo tiesiog žaidimas, kuris nei labai traukdavo, nei atstumdavo.
Julija: Mėgau futbolą ir anksčiau, mokykloje. Taigi, ir varžybas stebėti pradėjau iki mūsų susipažinimo.
Ieva: Ankščiau futbolu domėjausi paviršutiniškai, žinojau tik pagrindines naujienas. Kai susipažinau su savo vaikinu, futbolu pradėjau domėtis žymiai labiau. Nepasakyčiau, kad jį „teko“ pamėgti, man tiesiog Povilas jį atskleidė naujai ir futbolas savaime mane įtraukė ir pradėjo patikti. Dabar aš žaviuosi šiuo žaidimu, jo emocijomis ir niekad neatsisakau galimybės pasižiūrėti rungtynių ar pačiai paspardyti kamuolį.
— Ar dėl nuolatinių treniruočių (vietoj kelionės į teatrą ar iškylos) ir futbolo transliacijų (vietoj romantiškų filmų) nekyla nesusipratimų? Kaip surandate kompromisą tokiais atvejais?
Julija: Niekada nekyla nesusipratimų. Visada pasirenku futbolą, nebent pats vaikinas nenori eiti į treniruotę, arba mieliau nori ramiai pasivaikščioti, negu žiūrėti futbolo rungtynes. Kompromiso net nereikia ieškoti, viskas susitvarko savaime, be ginčų.
Ieva: Man patinka futbolas, patinka stebėti, kuomet žaidžia mano vaikinas ir palaikyti jį. Futbolas savaime įsilieja į visus mūsų laisvalaikio planus ir tampa jo praleidimo būdu. Visada randame laiko ir kitoms veikloms, o jei kažkas ir kertasi, tai kompromisai atsiranda savaime.
Silvija: Ankščiau buvo sunku priprasti prie to, kad jam reikia į treniruotes ar varžybas. Tačiau problema greitai išnyko, kadangi suprantu, kad jam reikia pabūti ir vyriškoje kompanijoje ir išsilakstyti – neturiu nieko prieš. Bet taipogi džiaugiuosi, kai retkarčiais vietoj treniruočių pasirenka mane.
— Ar dažnai kartu su vaikinu nueini į treniruotę, stebi rungtynes? Kodėl taip/ne?
Ieva: Povilas niekada manęs neriboja nuo savo futbolo veiklos ir visada pasiima kartu, o tai yra smagu! Komandų, kur žaidžia Povilas, rungtynes stebiu visada, o į treniruotes kaip ir nėra tikslo eiti, todėl susitinkame po jų.
Silvija: Nedažnai, kadangi treniruotės – labiau jo laikas skirtas sau, komandos draugams. Ten jis gali išsilakstyti, pabūti vyriškoje kompanijoje. Negaliu aš juk visur su juo trainiotis – ir man atsibostų, ir jam nusibosčiau. Reikia privačios erdvės, ten, kur manęs neturi būti, o aš turiu tokią erdvę, kuri netiktų jam – logiška. Tačiau rungtynes su mielu noru einu žiūrėti. Tada galiu jį palaikyti arba paskatinti. O ir jam malonu, kad aš ateinu pažiūrėti ir pabūti ten, kur vyksta kažkas svarbaus jam.
Julija: Jei turiu laisvo laiko, nueinu į treniruotę. Dabar, prasidėjus Europos futbolo čempionatui, stebime beveik visas rungtynes.
— Gal kartu su vaikino komandos draugais stebite futbolo čempionatą? Ar veikiau dėl šio čempionato žlugo jūsų atostogų planai?
Silvija: Su jo komandos draugais varžybų nestebiu, kadangi, visų pirma, neturėčiau ką pasakyti apie žaidimo eigą ir panašiai. Be to, kaip jau minėjau, jis turi savo erdvę ir aš į ją nesikišu. Aišku, pažįstu kelis komandos draugus, kartais persimetu keliais žodžiais, bet tai tiek. Mano vaikinas niekada nesugriautų mūsų atostogų ar laisvo laiko planų, jei tai buvo seniai planuota ir laukta.
Julija: Kartais stebime, bet nepasakyčiau, kad dažnai. Vieną kartą net teko su jais važiuoti stebėti tikrų rungtynių. Mielai nuvažiavau, dėl to nekilo jokių ginčų. Manau, kad futbolas ir su juo susiję renginiai irgi gali būti puikus atostogų praleidimas.
Ieva: Atostogų planai ir EURO 2012 vienas kitam netrukdo. Susirenkame su vaikino draugais ne tik pažiūrėti čempionato, bet ir pabendrauti, gerai praleisti laiką. Sakyčiau, jog atostoginė veikla ir čempionatas viena kita papildo, o ne trukdo!
— Draugystė su futbolininku — išbandymas ar malonumas? Kodėl taip manai?
Julija: Malonumas, nes pačiai patinka futbolas, dėl to nekyla jokių problemų. Manau, netgi norėčiau kada nors kartu su futbolininkais paspardyti kamuolį.
Ieva: Tai nuotykis, malonumas. Dėl futbolo susipažinau su daug nuostabių žmonių, laisvalaikis tapo įvairesnis, turiningesnis, kadangi tai yra dažnos išvykos, nauji įspūdžiai. Povilas yra fiziškai stiprus ir protingas vaikinas, kadangi futbolas lavina ne tik kūną, bet ir protinius sugebėjimus, reikalingus erdviniam mąstymui aikštėje ir taktinių schemų išpildymui. Todėl būdama futbolininko mergina jaučiuosi visada suprasta ir palaikoma bei saugi jo tvirtame glėbyje.
Silvija: Man nėra skirtumo, ar aš draugauju su futbolininku, ar krepšininku ar dar kuo nors. Juk draugauju ne su futbolo kamuoliu, o su žmogumi. Jis turi laiko man, turi laiko savo pomėgiams, moka viską suderinti – todėl nematau problemų ir priežasčių vadinti draugystes su sportininkais kažkuo ypatingomis, ar atvirkščiai – išbandymais. Pripažįstu, man malonu, kad jo komanda laimi varžybas, nes galiu juo didžiuotis, bet niekada nekeldavo problemų nei treniruotės, nei jo laikas, skirtas sportui.
Ką gi, panelėms norėčiau palinkėti tolimesnio optimizmo, o vaikinams galima tik pavydėti dėl to, kaip jiems pasisekė su mylimosiomis. Deja, ne visada merginos taip palaiko savo vaikinų pomėgius ir yra pasiryžusios pakoreguoti savo asmeninius poreikius ar interesus. Matyt, užtaikėme ant retenybių.
Už idėją dėkoju Patricijai L., už atsakymus — Julijai, Silvijai ir Ievai.
