Kriminalinių policijos tematikos trilerių specialistas, „Išbandymų dienos“ ir „Greito reagavimo būrio“ scenaristas bei „Gatvės karalių“ ir „Patrulių“ režisierius Davidas Ayer‘as nenusileidžia savo principams ir dar kartą pristato „kietumo“ prifarširuotą įtempto veiksmo dramą apie korumpuotų Los Andželo pareigūnų darbą.

Režisierius kviečia visus savo kūrybos ir šios unikalios ir nenusibostančios tematikos gerbėjus atsidurti pavojingiausiame narkotikų prekeivių pasaulyje, kuriame net ir geriausi pareigūnai sugeba pajusti tikrą siaubą nuo Pietų Amerikos nusikaltėlių kankinimo išradingumo.
Arnoldas Schwarzeneggeris
© Reuters/Scanpix

Režisierius kviečia visus savo kūrybos ir šios unikalios ir nenusibostančios tematikos gerbėjus atsidurti pavojingame narkotikų prekeivių pasaulyje, kuriame net ir geriausi pareigūnai sugeba pajusti tikrą siaubą nuo Pietų Amerikos nusikaltėlių kankinimo išradingumo.

Apie ką mes čia…

Elitinis kovos su narkotikais departamento būrys pasirašo sau mirties nuosprendį po agresyvaus įsiveržimo į vieno vietinio narkotikų barono valdas, kuriose buvo aptiktas didelis kiekis neteisėtai įgytų pinigų. Dėl pareigūnų godumo saugykloje buvo pasigesta dešimties milijonų dolerių, kuriuos jie pasisavino ir paslėpė saugioje vietoje. Po sėkmingai įvykdytos operacijos atėjus į slaptavietę pinigai jau buvo dingę. Netrukus vienas po kito pradeda žūti šios neteisėtos operacijos dalyviai…

Kūrinio vidus

Prieš du metus išleidęs vieną geriausių visų laikų porininkų tematikos filmų „Patruliai“, Davidas Ayer‘as iš karto atkreipė į save didžiulį dėmesį, nes filmas sulaukė ne tik aibės liaupsių iš kino kritikų ir žiūrovų, bet ir iš kino studijų. Jos užmėtė kino kūrėją įvairiausiais bendradarbiavimo pasiūlymais. Kaip matome, jau vien šiais metais režisierius pristato du skirtingus, tačiau labai įdomius darbus. Pirmasis jų – tai būtent šis, veiksmo ir dramos elementų turintis trileris, kuriame tarsi iš naujos perspektyvos susipažįstame su Los Andželo pareigūnais. Įdomiausia, kad kiekviename filme, prie kurio prisidėjo Davidas, dominuoja būtent angelų miestas.

Iš karto galima teigti, jog filmas kažkuo ypatingu neišsiskiria, o visi jo epizodai primena ankstesnius kino kūrėjo darbus tiek tuomet, kai jis buvo scenaristas, tiek kai režisierius. Jaučiamas didelis nuosmukis ir idėjų trūkumas, kuris nuveda ne tik prie atkartoto kitų jo filmų varianto su šiek tiek kitokia istorija, bet ir prie nuobodulio, kurį tuo pačiu vainikuoja nuspėjamas filmo siužetas.

Gana energingai ir daug žadančiai prasidėjęs filmas jau po pirmos susišaudymo scenos virsta į eilinę dramą su „užsukta“ linija, kurią jau nuo pat pradžių galima nuspėti. Akivaizdžiai matomas skubėjimas, todėl daugelis nelogiškai pavaizduotų scenų atrodo tragiškai ir jų nė akimirkai nesugeba gelbėti brutalus kontekstas. Prisiminus tą patį 2003 metais pasirodžiusį „Greito reagavimo būrį“, kuriame specialiojo padalinio darbas pateikiamas labai švelniai, ir pasižiūrėjus šį kruviną filmą, galima teigti, jog anas atrodo tiesiog nepriekaištingai ir efektingai. Ne visada upės kraujo gelbėja padėtį kaip galvoja veiksmo filmų kūrėjai. Šis filmas - puikus to pavyzdys.

Veikėjai ir filmo dialogai šabloniški, todėl bežiūrint juostą galima stebėti jau matytus vaizdus kituose „kietų“ vyrukų filmuose. Juose neapsieinama be scenų, kuriose matuojamas penio ilgis ir vulgarių juokelių apie antrą galą. Išskirtinumo čia tiesiog nėra, nes režisierius orientavosi į veiksmo scenas. Kaip jau minėta, veikėjai neturi jokios charizmos, nė vienas jų negali pasižymėti kokiu nors išskirtiniu bruožu. Tatuiruoti, barzdoti, prisipumpavę, akmeninėmis veido išraiškomis vyrukai su viena paleistuvaujančia raudonplauke vidury. Neblogas scenarijus pornografiniam filmui, kuris būtų žymiai įdomesnis už naują Ayer‘o darbą, bet ne, čia visi su ja elgiasi padoriai ir maloniai bendrauja, gerbia, juokauja. Žinoma, net šie visi banaliai išreikšti vyrukai su mergina perspjauna pagrindinio veikėjo nykų paveikslą. Net keista, kad svarbiausias juostos variklis taip ir neužsikūrė per visą filmo rodymo laiką. Paskutinė scena gali tik šiek tiek pagelbėti jo pasirodymą visos juostos metu. Vienu žodžiu – apgailėtina.

Filmui pasibaigus susidaro nelabai malonus jausmas dėl režisieriaus aplaidumo. Nejaugi tai tas pats vyrukas, kuriuo galima buvo žavėtis po „Patrulių“? Stiprus ir labai nesmagus nuosmukis žemyn, tačiau toks šaltas jo darbas turi vieną pasiteisinimą – karinę dramą „Įniršis“, kuri kino ekranus pasieks jau metų gale. Visas jėgas režisierius atidavė būtent šiam projektui, todėl nenustebsime, jeigu būtent ši juosta ir bus viena iš šių metų hitų, o ne greitai pastatytas „Sabotažas“, kuriam puikiai tiktų pasirodyti tiesiog DVD ir „Blu-Ray“ diskuose, o ne kino ekranuose.

Techninė juostos pusė

Vizualus filmo stilius, kaip ir ankstesniuose Ayer‘o darbuose, labai primena pageltusį ir susendintos juostos vaizdą, todėl ir šioje perspektyvoje nesimato jokių prošvaisčių. Iš tikrųjų, tai nėra jau taip ir svarbu, bet bent jau šiame plane buvo galima sugalvoti kažką išradingesnio, o nenaudoti tą pačią techniką.

Operatoriaus darbas veiksmingas tik susišaudymo scenose, kuriose kiekvienas veikėjas turėjo kelias minutes pasipuikuoti visa savo ekipuote ir ginklais, viso filmo metu dariusiais didžiausią įspūdį brutalių susišaudymų metu. Žinoma, tam tikrose vietose brutalumas peržengė visas ribas ir iš estetinio smurto pateikimo buvo parodytas grubus ir nemalonus akims, „Pjūklo“ scenoms prilygstantis, vaizdelis.

Filmo muzikinė palyda pakenčiama, todėl labiausiai veiksmu apipintais momentais grojant tam tikroms kompozicijoms ir dainoms buvo galima atsipalaiduoti ir mėgautis įtemptomis akimirkomis, kurios truko labai trumpai. Apskritai, filmas būtų buvęs dar nuobodesnis, jei ne muzikos garsų gausa. Prisidėjo ir garso montažas, nes per susišaudymą ir pasivažinėjimą miesto gatvėmis kelioms sekundėms jautėsi išskirtinė galia. Pasibaigus kelių minučių veiksmui viskas grįžo į savo nuobodžias vėžias.

Juostos montažas ne itin „išvaizdus“, o kartais net per daug painiai pateiktas, todėl kai kurios scenos per greitai pasibaigia, jaučiamas per staigus perėjimas prie kitų scenų ir, kas svarbiausia, filme norima išlaikyti intriga per greitai atskleidžiama.

Aktorių kolektyvinis darbas

Pagaliau sugrįžęs į aktorystę legendinis Arnoldas Schwarzeneggeris ant savo galingų pečių užsikrovė tiek daug projektų, jog pasakymas „kas per daug, tas nesveika“ tiesiog tobulai atspindi dabartinę padėtį. Bėgiodamas iš vieno filmo į kitą, Arnis visiškai nesistengia įkūnyti savo personažų taip, kad jie būtų išskirtiniai. Vos tik dvi emocijas per visą filmą sugebėjęs išspausti buvęs Kalifornijos gubernatorius parodo, jog jam net neįdomu vaidinti. Svarbiausi – milžiniški honorarai, kuriuos jam moka studijos, vis dar tikinčios jo persona. Na, tiek to, kitais metais sulauksime jo naujausiame „Terminatoriuje“, kurio sėkmė nulems tolimesnę aktoriaus ateitį kine.

Antraplaniai aktoriai atrodo žymiai įdomiau, tačiau jų personažai, kaip ir Arnoldo, yra nykūs ir neišvystyti. Labiausiai į akis krenta Samas Worthingtonas, kurio žvaigždė pamažu užgesta, todėl aktorius greičiausiai laukia kitų „Įsikūnijimo“ dalių, kad dar kelis kartus atsidurtų dėmesio centre. Tai neblogai atrodantis veikėjas, tačiau beviltiškai pateikiamas.

Olivia Williams, Terrence‘as Howardas, Joshas Holloway‘us, Joe Maganiello – aktoriai, turintys ir charizmos, ir aktorinių sugebėjimų, tačiau šiame filme jų vaidyba buvo tokia „užspausta“, jog žiūrint į jų pastangas peržiūros metu darosi tiesiog liūdna. Taip iššvaistytas potencialas, kad net ima pyktis.

Verdiktas

„Sabotažas“ – tai pats silpniausias režisieriaus Davido Ayer‘o karjeros darbas, kuriam nepadeda nei Geležinis Arnis su puikiausių aktorių komanda, nei brutalumo persmelktas vaizdas, nei kelios neblogos ir veiksmu pripildytos scenos. Jei jų nebūtų, filmas pavirstų pačia nuobodžiausia policine drama, pasirodžiusia kino teatruose per paskutinius keletą metų.

Scenarijus ir siužetinės linijos pateikimas – 4/10
Techninė juostos pusė – 6/10
Aktorių kolektyvinis darbas – 5/10

Bendras vertinimas: 5/10

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Skaitytoja užfiksavo gandrų pasiruošimą išlėkti

Rugpjūčio 24 d., šv. Baltramiejaus diena, Lietuvos kaime yra nuo senų laikų žinoma kaip gandrų...

Turkijoje su šeima atostogavusi ir Koksaki viruso neišsigandusi lietuvė: sulaukiau grasinimų iš kitų mamų (2)

Neseniai iš atostogų Turkijoje grįžusi DELFI skaitytoja Laura (vardas pakeistas, – aut. past.)...

Gavo sąskaitą už sunaudotą vandens kiekį: nesutinku mokėti padidintos kainos atgaline data (58)

Noriu papasakoti apie AB „Vilniaus šilumos tinklai“ elgesį su savo klientais. Įmonė...

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (76)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (64)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko...

Top naujienos

Meilės V. Putinui kaina: už pinigus gali parduoti ne tik tėvynę, bet ir visą Europą? (125)

„Putino samdinys“, „apmokamas Putino tarnas“, „Kremliaus lobistas“ – taip buvusį...

Suskaičiavo algų didėjimą: kam pasisekė labiausiai? (157)

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, šalies...

V. Laučius. Kauno medžių apokalipsė (267)

Saugoti senus medžius reikia, labai gerai, kad žmonės juos bando ginti, bet stebina viena...

Kruopių miestelyje rastas sidabrinių litų lobis (14)

Akmenės rajone darbininkai aptiko lobį – iš žemės iškasė apie pusšimtį tarpukario litų...

Miestelis Airijoje, kuriame lietuviams net nebereikia anglų kalbos (426)

Dėl lietuvių kiekio Airijos šiaurėje esantis Monachano miestelis jau vadinamas mažąja Lietuva....

Lietuvė iki šiol sapnuoja Etiopijos moterų klyksmus: tai, ką pamatai čia, smegenys atsisako suprasti (1)

„Tai unikali šalis, daugiau tokių nėra likę, - apie paslaptingąją Etiopiją sako „Boutique...

Pilvo pūtimas – ne tik prastos mitybos išdavikas: kokias ligas išduoda dujų kaupimasis

Skausmingas pilvo raižymas, spaudimas ir vis išeinančios dujos – nemalonūs pojūčiai, kurių...

Pietų pertrauka armėniškame restorane: užteko ir trijų šašlykų (6)

Vieni iš smagiausių pietų pertraukos atradimų būna tada, kai prieš vykdama nieko pernelyg daug...

Didžiausias išduotų paskolų būstui augimas – jau nebe sostinėje (7)

Keletą pastarųjų metų Vilniuje stebėtas būsto finansavimo rinkos aktyvumas išplito ir į kitus...

Ar žinote, kodėl rentgeno spinduliai dar vadinami X spinduliais? (5)

XIX a. pabaigoje vokietis Wilhelmas Conradas Rontgenas atrado naują elektromagnetinių spindulių...