Policijos pareigūnas Amadėjus gimė ir užaugo muzikantų šeimoje, kuri turi ilgą ir garsią muzikantų istoriją. Tačiau ironiškiausia tai, kad Amadėjus nekenčia muzikos. Jo gyvenimas paverčiamas chaosu, kai jam tenka persekioti grupelę muzikantų, terorizuojančių miestą ir eksperimentuojančių muzika bei triukšmu viešose erdvėse. Šeši būgnininkai anarchistai nusprendžia surengti keturis viešus garsų pasirodymus, su visai nepritaikančiais muzikai instrumentais ir vietomis. Nuo chirurginės palatos iki banko, nuo švirkšto garsų iki plėšomų banknotų garsų. Nuo buldozerių garsų iki elektros laidų garsų. Ar Amadėjui pavyks sučiupti  muzikos anarchistus, vedžiojančius jį už nosies, ar visgi Amadėjus taps radikaliųjų muzikantų auka?

Lietuviams galbūt girdėta juosta iš 2011 metų „Kino Pavasario“ „Horizontų“ pagrindinės programos galima pakomentuoti ir labai trumpai – tai vienas geriausių filmų, kurį išgirsite, bet ne muzikos, o garsų prasme. Filmas yra 2001 metų trumpametražio „Music for One Apartment and Six Drummers“ tęsinys. Filmo režisierius Johannes Stjärne Nilsson (g.1969). Įgijo meno magistro laipsnį Meno ir dizaino universitete, Stokholme. Dirba animatoriumi bei iliustratoriumi.

Tai vienas iš tų filmų, kurį pažiūrėjęs arba šlovinsi arba nuteisi, bet jį pamėgti nėra sunku. Filme sąlyginai nedaug dialogų, visas filmas sukasi aplink tuos keturis anarchistinius pasirodymus. Nereikia būti muzikantu, kad suprastum, kaip unikaliai tie pasirodymai atrodo, bet čia taip pat išsiskleidžia didžiausia filmo problema. Filmas per ilgas, ne be reikalo filmas buvo paremtas trumpametražu ir laikydamasis tik ties keturiomis pagrindinėmis scenomis, visos kitos filmo dalys atrodo silpniau. Filmą stipriai gelbėja humoro jausmas, jis gana subtilus, bet pakankama stiprus.

„Triukšmo garsai“, turėję nemenką kaip europiniams filmams biudžetą apie 4 milijonus eurų, nusinešė šiek tiek ir apdovanojimų, Kanuose sugebėjo nusinešti nuo jaunųjų kritikų skirtą apdovanojimą, taip pat gavo kelis apdovanojimus Lenkijoje, Amerikoje (Auksinės palmės šakelę) ir Ukrainoje

Filmas nėra šedevras, bet tai nėra ir blogas filmas. Kaip patirtis, jis yra labai geras, ar dar kada nors išvysite muzikantus teroristus? Todėl tikrai daugelis lengvai bus apstulbinti išradingumu. O be to filmo lengvumas labai neapsunkins vakarų, kai norisi kažko lengvo ir vertingo.