Filmo rekomendacija. Karališkas mūšis

 (1)
Ar sugebėsi nužudyti savo geriausią draugą, ar bandysi pasitikėti ir galbūt sulauksi greitos mirties? Tikroviškumas ir plonytė riba tarp pasitikėjimo, kai paranoja tvyro kiekviename krūme. Ar išduoti žmogiškumą ir bandyti išgyventi? Visų pirma dalyviai kovoja su savimi, o tik vėliau su draugais. Tai karališkasis mūšis.
© Shutterstock nuotr.

42 studentai, trys dienos, viena negyvenama sala. Sveiki atvykę į „Karališką mūšį“ (angl. Battle Royale, 2000 m. filmas). Devintokų klasė iš japonų vidurinės mokyklos yra pagrobiama ir priverčiama varžytis dėl vienintelės gyvybės. Kiekvienam studentui įteikiama viena kuprinė, kurioje atsitiktine tvarka gauna vieną daiktą – nuo ginklo iki žiūronų, taip pat gabalėlį maisto ir vandens. Visi jie paleidžiami į salą, namo gali grįžti tik vienas.

Visiems moksleiviams uždedami antkakliai, kurie sprogs, jei po trijų dienų bus likę daugiau nei vienas žmogus. Taip siekiama mokyklų nelankančias klases įbauginti ir sugrąžinti į švietimo įstaigas. Veiksmas vyksta Japonijoje, netolimoje ateityje, kuomet pastarosios ekonomika yra žlugusi. Milijonai žmonių tapo bedarbiais. Švietimo sistema yra iš esmės sužlugusi ir būtent karališku mūšiu bandoma įbauginti moksleivius.

Šią dvikovą romane sukūrė japonų rašytojas Koušunas Takamis, o į scenarijų adaptavo režisieriaus sūnus Kenta Fukasakus. Režisieriui Kinji filmas „Karališkas mūšis“ buvo vienas paskutinių filmų, jis mirė sukūręs vieną sceną filmo tęsiniui, vis dėlto tęsinį užbaigė jo sūnus ir skyrė tėvo atminimui. Deja, filmas nepakartojo pirmtako sėkmės.

Karališkas mūšis sulaukė didžiulio pasisekimo, turėdamas apie 4 500 000 JAV dolerių biudžetą tapo vienu reikšmingiausių filmų Japonijos kinematografijos istorijoje. Ne tik dėl to, kad tapo vienu daugiausiai pajamų sulaukusiu filmu, bet ir dėl to, kad filmas atvėrė nemažos dalies vakariečių akis į japonų kinematografiją.

Nors filmas buvo uždraustas Singapūre, o JAV taip ir nebuvo išleistas, jis paliko didelį pasitenkinimą žiūrovams ir kritikams. Filmas jo fanų vertinamas už netikėtą ir iki tol nepanaudotą idėją, japonų filmams būdingą nenuspėjamumą bei aiškaus gėrio ir blogio nebuvimą. Filmas taip pat skatina susimąstyti apie daug dalykų. Jis taip pat tarsi perteikia tam tikrą sumažintą visuomenės modelį, kuriame staiga buvo pakeisti nusistovėję tarpusavio santykiai. Juosta verčia susimąstyti, ką patys darytume tokioje išlikimo situacijoje, kai reikia rinktis tarp moralės ir gyvybės klausimo.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: taisyklių nesilaikysiu, ką man pasakysi? (16)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – vaismedžių sodas (4)

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginį, kad šiuolaikinė mokykla – tai nuolat besikeičianti mokykla, antrieji mokinių ir mokytojų namai. Siekiant, kad tie namai būtų jaukūs, turi prisidėti visa bendruomenė.

Chalato kišenėje nešiota katė į namus atnešė džiaugsmą (6)

Kisiūnė – katė, kuri į namus atnešė daug juoko ir švelnumo. „Normalų“ vardą bandėme sugalvoti porą mėnesių, pasitelkę net aplinkinius žmones, tačiau nieko įspūdingo sugalvoti nepavyko ir ji tapo tiesiog Kisiūne.

Lietuvos vairuotoją nustebino orai Lenkijoje: nufilmavo sniegą (4)

Piktinatės, kad pavasaris niekaip neateina? Lietuvoje orai bent jau geresni nei Lenkijos pietvakariuose – pasak DELFI skaitytojo Almanto, penktadienio rytą ten kaip reikiant snigo. Šį vaizdelį skaitytojas nufilmavo ir pasidalijo juo su DELFI Piliečiu.

Moksleiviai iš Palermo lankėsi Vilniaus gimnazijoje

Mainų programos tarp Galilėjo Galilėjaus gamtos mokslų licėjaus ir Vilniaus Užupio gimnazijos ištakos – Lietuvos aikštės Palermo mieste atidarymo šventė, kurioje prieš porą metų dalyvavo 16-osios Vyriausybės kultūros ministras Šarūnas Birutis. Lietuvos aikštė yra visiškai šalia G. Galilėjaus licėjaus.