Filmo rekomendacija. Jeanas-Michelis Basquiat: Šviesus vaikas

Tamros Davis 2010 m. sukurtas dokumentinis filmas apie Jeaną - Michelį Basquiat (Jeanas-Michelis Basquiat: The Radiant Child). Tai vienas iš kontraversiškiausių jaunųjų menininkų, kuris kliūčiangl. ų turėjo daugiau, nei kas galėjo pamanyti. Kaip jaunam, neturtingam juodaodžiui graffiti piešėjui pavyko pasiekti tiek, kad jo kūriniai dabar parduodami už milijonus dolerių?
Kino filmo gamyba
© Shutterstock nuotr.

Per savo trumpą karjerą Jean-Michel Basquiat (1960 – 1988m. ) greitai tapo tikras fenomenu. Išgarsėjęs už savo graffiti pogrindžio kultūroje, pirmąjį savo paveikslą jis pardavė už 200 dolerių ir tapo geriausiais draugais su garsiuoju menininku Andy Warholu. Būtent susijungimas su Andy, Basquiat pakėlė į nematytas tarptautinio garsumo aukštumas. Tačiau greitai jo kultūrinis statusas užgožė Basquiat‘o darbus, dėl kurių jis ir tapo garsus.

Šiuo dokumentiniu filmu atiduodama pagarba vienam žymiausių Amerikos dailininkų Jeanui-Micheliui Basquiat. Režisierė ir menininko bičiulė T. Davis atskleidžia šio charizmatiško jaunuolio, nepaprastai talentingo dailininko gyvenimo paslaptis. Paremtas unikaliu interviu, nufilmuotu T. Davis prieš daugiau kaip du dešimtmečius, šis filmas pasakoja apie žaibišką jauno menininko, kurio kūriniai dabar kainuoja milijonus dolerių, pakilimą ir nuopuolį.

Jeanas-Michelis Basquiat ne visada buvo nuostabus vyrukas. Jis galėjo būti atkaklus ir darboholikas, kai kalba ėjo apie kūrybą – tai parodo vien tas faktas, kad vos per dešimt savo kūrybos metus jis sukūrė per tūkstantį paveikslų su atvirutėmis. Tačiau kai kalba pasisukdavo apie realybę, menininkas susidurdavo su daugybe problemų. Viena iš jų - heroinas, ir deja, talentingiausių mirtininkų 27-ių metų klubas.

Įdomu tai, kad pirmoji filmo versija truko vos tik dvidešimt minučių ir pasirodė 2006 metais per „Sundance“ kino festivalį. Dabar jau 2010 metais išleistoji versija yra papildyta interviu ir kitokia medžiaga bei trunka jau 90 minučių. Šiame festivalyje filmas buvo nominuotas kaip geriausias žiuri dokumentinis filmas.

Režisierė T. Davis sąžiningai nesikišo bandydama įteikti žiūrovui nuomonę, ji pabandė atskleisti tikrąjį menininką ne interpretuodama, o per pačio kūrėjo interviu. Pastaroji medžiaga yra viena vertingiausių. Vienas iš didesnių filmo minusų yra tempo neišlaikymas, režisierė bando viską papasakoti nuosekliai, tema po temos, laikytis raidos, tačiau kartais kulminacijos aukščiausias taškas ateidavo ir iškart dingdavo, vos pasikeitus temai.

Vis dėlto, ar esate Jean-Michel Basquiat fanas, ar tik pirmą kartą apie jį išgirdote, bet esate provokuojančio meno šalininkas, ši dokumentinė juosta jums. Sužinosite ne tik, kokiomis aplinkybėmis užaugo paprastas pogrindžio graffiti piešėjas, bet per archyvinius interviu patirsite, kas ateina kartu su garsumu.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (8)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (164)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (79)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (133)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.