Festivalio įspūdžiai: apie džiazą, kurio klausėsi ir žmonės, ir žvirbliai

Vakar „Vilnius Jazz“ sukvietė poetiško ir nuotaikingo džiazo mėgėjus į Rusų dramos teatrą. Teatro pastatas, beje, nors ir švenčia savo šimtąjį gimtadienį, vakar atrodė sveikai ir šiltai visus pasitiko.
© Skaitytojo nuotr.

Vakar taip pat buvo ir Panamos kanalo gimtadienis, lygiai prieš šimtą metų buvo nugriautas paskutinis pylimas, o jau po metų kanalu praplaukė senutė laivė vardu „Alexandre La Valley“ – čia šiaip sau.

Pirmasis vakar grojo po visą pasaulį keliaujantis Liuksemburgo vibrafonisto Pascalio Schumacherio kvartetas. Buvo taip, kaip ir žadėjo „Vilnius Jazz“, – melodinga, poetiška ir atpalaiduojanti muzika, švelniai suausta keturių žavių vyrų rankomis (ak) kartais paleidžianti šiurpuliukus, bėgančius pianino klavišais per nugarą. Žmonėms ir žvirbliams tupintiems balkonuose patiko. Kaip gali nepatikti snaigės arba krištolas. Nors viena protinga (ir graži) moteris pastebėjo, kad Liuksemburgas – tai antra Suomija ir tik itin keisti žmonės gali sugalvoti džiazą groti metalofonu.

2002 metais, tada, kai susikūrė „Pascalio“ kvartetas, pasaulis neteko Astrid Lindgren, Prancūzijoje rinkimus laimėjo Jacques Chiracas, o Šveicarija suvalgė kažko aštraus ir prisijungė prie JTO. Iš Šveicarijos, beje, ir antroji „Vilnius Jazz“ grupė, grojusi vakar vakare.

Tai „Hildegard Lernt Fliegen” – Hildegarda mokosi skraidyti. Džiazo, triukšmo meno, kabareto, poezijos, komedijos, žongliravimo, žaidimo sekstetas grojantis viskuo nuo rašomųjų mašinėlių iki pačių žiūrovų. Mes ir buvom tos Hildegardos, mus ir mokė šveicarai skraidyti. Ir visi tie, kurie nebuvo neutralūs, mėgavosi režisuotai chaotišku „Hildegard Lernt Fliegen“ pasirodymu.

Nors vienas gražus (ir protingas) vyras pastebėjo, kad visą tai jau padarė Emir Kusturica ir jo „No Smoking Orchestra“, o Hildegard sekstetas buvo labai mandagi čigonė: „Aš labai atsiprašau, apgaileistauju, gal galėčiau... Hm... Truputį jums iš delno paburt“, bet va širdies ir nepavogė.

BBC radijas neseniai pranešė, kažką panašaus į tai, kad grožinės literatūros skaitymas gerina socialinius žmogaus įgūdžius ir ugdo empatiją. Net kai būna sunku skaityti knygą ir nejaučiame malonumo to darydami, ji vis tiek net piktybiškai mus tobulina. Džiazas irgi.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (39)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (90)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (12)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.

Sunervino neaiški tvarka: dėl tokios bilietų pardavimo gudrybės noriu įspėti kitus (74)

Šios publikacijos tikslas yra įspėti studentus bei moksleivius apie važiavimo bilietų nuolaidų gudrybes.

Karštąjį savaitgalį laiką leido Bernardinų sode – viešajame tualete sulaukė netikėto prašymo (87)

Karštą šeštadienio popietę išsiruošėme su savo pirmagimiu kūdikiu, kuriam dabar yra 3 mėnesiai, pasivaikščioti po Bernardinų sodą Vilniuje.